Grau­dus se­no­lės gy­ve­ni­mas ap­leis­ta­me ben­dra­bu­čio kam­ba­ry­je bai­gė­si – ji per­kel­ta į il­ga­lai­kę glo­bą

Pa­dė­tis me­tų pra­džio­je bu­vo ne­pa­si­kei­tu­si

Kai prieš per­nykš­tes Ka­lė­das kai­my­nų kvie­ti­mu te­ko lan­ky­tis Aly­tu­je, Vil­ties gat­vė­je esan­čio ben­dra­bu­čio kam­ba­ry­je, ku­ria­me gy­ve­na 86-erių se­no­lė (jos var­das ir pa­var­dė ži­no­ma – A.M.), pa­ma­ty­ta tvar­ka tie­siog su­krė­tė. Sun­kiai gir­din­ti gar­baus am­žiaus mo­te­ris sė­dė­jo lo­vo­je ant krū­vos ne­šva­rių čiu­ži­nių ir mez­gė. Lo­vo­je – įvai­riau­sios mais­to at­lie­kos, ant sta­lo ir grin­dų – kal­nai ne­plau­tų in­dų ir dar vi­so­kiau­sių daik­tų, pro ku­riuos sun­ku pra­ei­ti. Vi­sur ne­tvar­ka ir net pro ap­sau­gi­nes kau­kes be­si­ver­žian­tis dvo­kas.

Kar­tu su ja gy­ve­nan­tis sū­nus tuo­met gu­lė­jo lo­vo­je, sa­kė su­si­tvar­ky­sian­tis, ne­slė­pė var­to­jan­tis svai­giuo­sius gė­ri­mus. Se­no­lės gy­ve­ni­mu su­si­rū­pi­nę ir į „Aly­taus nau­jie­nų“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nę kai­my­nai pra­šė ne­ti­kė­ti sū­nu­mi, – gir­di, jis tik­rai nie­ko ne­tvar­kys, tik ža­da.

At­ėju­si ta­me pa­čia­me ben­dra­bu­ty­je gy­ve­nan­ti duk­ra taip pat tvir­ti­no, kad iki Ka­lė­dų ma­mos kam­ba­rys bus su­tvar­ky­tas ir ji pa­ti iš­praus­ta. Bet kai­my­nai ir ja ne­la­bai ti­kė­jo.

„Jie tik­rai nie­ko ne­da­rys, gal kaž­kas iš so­cia­li­nių dar­buo­to­jų ga­li pa­dė­ti. Se­no­lė sun­kiai orien­tuo­ja­si, su­nūs ja nau­do­ja­si, nes pa­ima į na­mus at­ne­ša­mą maž­daug 300 eu­rų pen­si­ją. Dvo­kas ne tik jų kam­ba­ry­je, bet ir vi­sa­me ko­ri­do­riu­je, kai pra­ve­ria du­ris, pa­tys su­pran­ta­te, koks, kai mo­čiu­tė tik re­tai iš­ei­na į tu­a­le­tą. Ka­da ji mau­dė­si, prau­sė­si gal­vą. Bai­su, kad taip žmo­gus gy­ve­na se­nat­vė­je“, – pa­sa­ko­jo ap­leis­ta­me ben­dra­bu­čio kam­ba­ry­je gy­ve­nan­čios se­no­lės kai­my­nys­tė­je įsi­kū­rę žmo­nės, ku­rie ne­re­tai, kaip pa­tys sa­kė, jai nu­ne­šan­tys pa­val­gy­ti.

Su mo­čiu­te dėl kur­tu­mo pa­si­kal­bė­ti ne­pa­vy­ko. O kar­tu gy­ve­nan­tis sū­nus aiš­ki­no, kad ma­ma tu­rė­jo pen­kis vai­kus, vie­no jau nė­ra gy­vo, dvi jo se­se­rys at­seit ma­ma ne­si­rū­pi­na, tik jis tai da­ro ir šia­me ben­dra­bu­ty­je gy­ve­nan­ti ki­ta se­suo.

Da­bar jau 86-erių me­tų se­no­lei Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė jai pri­klau­san­tį kam­ba­rį Vil­ties gat­vės ben­dra­bu­ty­je yra su­tei­ku­si be­veik prieš dvi­de­šimt me­tų. Čia ji vie­na yra de­kla­ra­vu­si gy­ve­na­mą­ją vie­tą, sū­nus tik glau­džia­si pas ma­mą gau­da­mas so­cia­li­nę pa­šal­pą. Be­je, mo­kes­čiai už kam­ba­rį yra su­mo­ka­mi.

Lan­ky­da­mie­si prieš Ka­lė­das pas ap­leis­tai gy­ve­nan­čią mo­čiu­tę jos sū­nui ir duk­rai pa­ža­dė­jo­me, kad prieš Nau­juo­sius ar­ba tuoj po jų dar kar­tą at­vyk­si­me pa­žiū­rė­ti, kaip bus iš­te­sė­tas duo­tas žo­dis su­tvar­ky­ti kam­ba­rį ir iš­praus­ti se­no­lę.

De­ja, ap­si­lan­kius tuoj po Nau­jų­jų pa­dė­tis bu­vo vi­siš­kai ne­pa­si­kei­tu­si. Mo­čiu­tė to­liau sė­dė­jo pur­vi­nų ir dvo­kian­čių čiu­ži­nių krū­vo­je, vėl įvai­riau­sio mais­to at­lie­kos – lo­vo­je, gau­sy­bė ne­plau­tų in­dų ant sta­lo ir grin­dų bei ne­ma­lo­nūs kva­pai kam­ba­ry­je. Tie­sa, tuo­met sū­nų ra­do­me ben­dra­bu­čio vir­tu­vė­je plau­nan­tį in­dus, sa­kė pra­dė­jęs tvar­ky­tis. Bet toks pa­sa­ky­mas kai­my­nams tik su­kė­lė juo­ką. Jie pa­sa­ko­jo, kad se­no­lė bai­sio­je ne­tvar­ko­je su­ti­ko ir Kū­čias, ir Ka­lė­das, ir Nau­juo­sius me­tus.

So­cia­li­niai dar­buo­to­jai ne­tru­kus ap­si­lan­kė pas se­no­lę

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jai Ak­vi­lei Vo­ve­rie­nei pa­pa­sa­ko­jus apie ap­leis­ta­me ben­dra­bu­čio kam­ba­ry­je gy­ve­nan­čią se­no­lę po pir­mo pas ją ap­si­lan­ky­mo, ve­dė­ja pa­reiš­kė, kad ne­tru­kus pas ją at­vyks so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ir įver­tins si­tu­a­ci­ją.

A.Vo­ve­rie­nė pri­si­mi­nė, kad prieš dve­jus me­tus pas šią gar­baus am­žiaus aly­tiš­kę jau yra lan­kę­si so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ga­vus kai­my­nų pra­ne­ši­mą apie jos sun­kias gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Tuo­met su mo­te­ri­mi dar bu­vo ga­li­ma su­si­kal­bė­ti, ji bet ko­kių so­cia­li­nių pa­slau­gų at­si­sa­kė. O kol žmo­gus teis­mo spren­di­mu ne­pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu ar ri­bo­tai veiks­niu, so­cia­li­nės pa­slau­gos, pa­vyz­džiui, pa­gal­bos į na­mus, ga­li bū­ti tei­kia­mos tik as­me­niui su­ti­kus.

„So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus spe­cia­lis­tai ne kar­tą lan­kė­si pas mo­čiu­tę, tik­ri­no, ar sū­nus, ku­riam pa­skir­ta so­cia­li­nė pa­šal­pa, ne­gir­tau­ja, per vi­sus spe­cia­lis­tų ap­si­lan­ky­mo kar­tus jis bu­vo blai­vus, ža­dė­jo ma­ma pa­si­rū­pin­ti. De­ja, sa­vo pa­ža­dų ne­įvyk­dė. Prieš Ka­lė­das Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­jos Aly­taus sky­riaus ir mū­sų sky­riaus at­sto­vai mo­čiu­tei nu­ve­žė mais­to pro­duk­tų. Ne­tru­kus mū­sų so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ap­si­lan­kė pas gar­baus am­žiaus mo­te­rį dėl so­cia­li­nių pa­slau­gų po­rei­kio nu­sta­ty­mo, ben­dra­dar­bia­vo­me su po­li­kli­ni­kos me­di­kais sie­kiant mo­te­riai su­teik­ti pa­gal­bą. Ji tik­rai sun­kiai gir­di, tad vi­sų ben­dra­vi­mas su ja bu­vo ap­sun­kin­tas. Ją bu­vo­me už­re­gist­ra­vę pas tam tik­rų sri­čių me­di­kus. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kar­tu su ja gy­ve­nan­tis sū­nus ma­mą pas me­di­kus nu­ve­žė nu­ro­dy­tu lai­ku“, – apie se­no­lei tei­kia­mą so­cia­li­nę pa­gal­bą pa­sa­ko­jo A.Vo­ve­rie­nė.

Vi­so­je šio­je is­to­ri­jo­je So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus spe­cia­lis­tams iš­aiš­kė­jo dar ne­gir­dė­tas da­ly­kas. 2014-ai­siais me­di­kų krei­pi­mu­si į Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bą šiai gar­baus am­žiaus mo­te­riai bu­vo kon­sta­tuo­tas nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros ar­ba pa­gal­bos po­rei­kis ir jai pri­klau­sė tam tik­ra mė­ne­si­nė iš­mo­ka prie pen­si­jos. Ta­čiau ši iš­mo­ka do­ku­men­ta­liai ne­bu­vo su­si­tvar­ky­ta. So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jos pa­ste­bė­ji­mu, tai, ma­tyt, ne­pa­da­ry­ta dėl so­cia­li­nių įgū­džių sto­kos: „Mums su to­kiu da­ly­ku dar nie­ka­da ne­pa­vy­ko su­si­dur­ti, žmo­nės su­si­tvar­ko jiems pri­klau­san­čias iš­mo­kas. Da­bar pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus jai mi­nė­tą iš­mo­ką, ku­rios mė­ne­sio dy­dis iki šių me­tų bu­vo 60 eu­rų, su­tvar­kė­me už pus­me­tį ir se­no­lei pi­ni­gai bu­vo iš­mo­kė­ti kar­tu su pen­si­ja.“

Nu­sta­ty­tas nuo­la­ti­nės so­cia­li­nės glo­bos po­rei­kis

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus spe­cia­lis­tams te­ko su­si­siek­ti su vie­na iš jos duk­rų, kal­bė­tis dėl bū­ti­nos pa­gal­bos ma­mai, ta­čiau su­lauk­ta at­sa­ky­mo, kad si­tu­a­ci­ja ži­no­ma, bet pa­dė­ti ne­no­ri­ma dėl su­si­klos­čiu­sių tam tik­rų gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bių.

„Vis­ko gy­ve­ni­me bū­na, mes ne­ga­li­me ver­tin­ti. Ta­čiau da­bar­ti­nė si­tu­a­ci­ja po mū­sų so­cia­li­nių dar­buo­to­jų ir me­di­kų ap­žiū­ros ta­po aiš­ki – gar­baus am­žiaus mo­te­riai rei­ka­lin­ga pa­gal­ba, ji to­liau ne­be­ga­li gy­ven­ti sa­vi­val­dy­bės su­teik­ta­me būs­te. Ir sau­sio vi­du­ry­je sky­riu­je bu­vo pri­im­tas spren­di­mas mi­ni­mai gar­baus am­žiaus aly­tiš­kei skir­ti il­ga­lai­kės so­cia­li­nės glo­bos pa­slau­gas“, – tei­gė So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja.

Nu­sta­čius to­kį po­rei­kį, at­si­ra­do ga­li­my­bė se­no­lę vi­sam lai­kui ap­gy­ven­din­ti glo­bos pa­slau­gas tei­kian­čio­je įstai­go­je. Jos at­ve­ju – mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­val­džia­me Aly­taus me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tre, tei­kian­čia­me bū­tent šias pa­slau­gas.

Mo­čiu­tės ap­gy­ven­di­ni­mas šia­me cen­tre už­tru­ko dėl čia iš­ki­lu­sio ko­ro­na­vi­ru­so pa­vo­jaus, taip pat jai pa­čiai su­sir­gus ko­vi­du.

Mo­te­ris cen­tre ap­gy­ven­din­ta va­sa­rio pra­džio­je. Ji pa­ga­liau iš­mau­dy­ta, tu­ri šva­rią lo­vą, ap­rengta švariais rūbais, kas­dien pa­val­giu­si. Re­gis, tai kiek­vie­nam įpras­ti da­ly­kai, bet 86-erių se­no­lė il­gą lai­ką gy­ve­no be jų.

Mo­čiu­tė, sa­vi­val­dy­bės trans­por­tu at­vež­ta į mi­nė­to cen­tro glo­bos sky­rių, bu­vo pa­si­ė­mu­si ir siū­lų su vir­ba­lais, nes mėgs­ta megz­ti. Ta­čiau siū­lai bu­vo to­kie pur­vi­ni, kad so­cia­li­niai dar­buo­to­jai juos iš­me­tė. O ir vir­ba­lai – vie­nas trum­pes­nis, ki­tas il­ges­nis. Tad cen­tro dar­buo­to­jams te­ko pa­si­rū­pin­ti siū­lais ir vir­ba­lais, kad nau­ja glo­bo­ti­nė ga­lė­tų vėl megz­ti.

Šios sa­vai­tės pra­džio­je dar kar­tą ap­si­lan­kius Vil­ties gat­vė­je esan­čia­me ben­dra­bu­ty­je, ku­ria­me gy­ve­no ši mo­te­ris, kai­my­nai aiš­ki­no, kad li­kęs vie­nas gy­ven­ti sū­nus jau ėmė po tru­pu­tį tvar­ky­tis kam­ba­rį. Jie ap­gai­les­ta­vo, ar jis ne­liks be gy­ve­na­mo­sios vie­tos, juk ma­mos kam­ba­ry­je ne­re­gist­ruo­tas. Vie­na se­no­lės kam­ba­rio kai­my­nė sa­kė, kad iš­ve­žant mo­čiu­tę į glo­bą įdė­ju­si pa­čios iš­kep­to py­ra­go. Ji ke­lis kar­tus pa­si­tei­ra­vo, ar močiutė po kaž­ku­rio lai­ko ne­bus su­grą­žin­ta į ben­dra­bu­tį.

A.Vo­ve­rie­nės tei­gi­mu, so­cia­li­nės glo­bos prei­kis jai su­teik­tas vi­sam gy­ve­ni­mui, da­bar se­no­lės gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra Me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tre, teis­mo bus pra­šo­ma mo­ters glo­bė­ju pa­skir­ti mi­nė­tą cen­trą.

Sū­nus tu­ri ga­li­my­bę to­liau gy­ven­ti ben­dra­bu­čio kam­ba­ry­je

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja tvir­ti­no, kad į nuo­la­ti­nę so­cia­li­nę glo­bą iš­vež­tos mo­ters sū­nų in­for­ma­vu­si, jog jam rei­kia kreip­tis į sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tur­to sky­rių dėl įra­šy­mo į ei­lę gau­ti sa­vi­val­dy­bės būs­tą ben­dra­bu­ty­je.

Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Auk­sė Juo­nie­nė in­for­ma­vo, kad vy­ras su to­kiu pra­šy­mu jau krei­pė­si: „Įsta­ty­miš­kai jam pri­klau­so sa­vi­val­dy­bės su­tei­kia­mas būs­tas – ben­dra­bu­čio kam­ba­rys. Pa­gal žmo­giš­ku­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pus vy­rui bus su­teik­tas tas pats kam­ba­rys, kur gy­ve­no ma­ma.“

Ve­dė­ja pa­brė­žė, kad vy­ras tu­rės su­si­mo­kė­ti vi­sus mo­kes­čius už su­teik­tą kam­ba­rį, lai­ky­tis tvar­kos, ant­raip jis ga­li bū­ti iš­kraus­ty­tas iš ben­dra­bu­čio kam­ba­rio.