„Gerovės valstybė” – kaip nepaprasta teorija ir praktika

nuotrauka
Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto prof. Arvydas Guogis.
Gerovės valstybės teorija pagal savo prigimtį pirmiausia yra vaisingas „kairiųjų”, socialdemokratinių intelektualinių ir politinių jėgų veiklos rezultatas. Nors dešinieji irgi disponuoja savo – liberalios-marginalinės gerovės valstybės - teorija, bei po lygiai dalijasi su kairiaisiais korporatyvinės-konservatyvios gerovės valstybės pasiekimais, tačiau nuneigti, kad jie yra žymiai mažiau socialiai angažuoti, nei kairieji, negali net ir kaip išsisukinėdami ir „dangstydamiesi”.

„Gerovės valstybė” – tai nėra tiesiog ekonomika. Tai nėra tiesiog BVP ir pelnas. Svarbiausia, tai yra subalansuotas ekonominio efektyvumo ir socialinio teisingumo rezultatas. Tačiau išreikšti, ar apibrėžti gerovės valstybės teoriją nėra taip paprasta. Pirmiausia, tai yra sudėtinga, paini valstybinių institucijų administruojama socialinės apsaugos sistema, kurią retai, su visomis subtilybėmis, išmano netgi šio dalyko specialistai. Paaiškinti gerovės valstybės teoriją vienu ypu reiškia supaprastintą, o kartais – ir iškreiptą jos vaizdą.

Neveltui, daugeliui specialistų ar politikų toks akibrokštas, kaip bazinių pajamų idėja, kelia pasipiktinimą ir atmetimą. Dėl to tampa aišku, kodėl šios idėjos didžiausias propaguotojas Guy Standingas kritikuojamas visose recenzijose iš eilės. Ši, radikali visų gyventojų pajamų minimumo idėja nesulaukia didesnio pritarimo nei iš dešiniųjų, nei iš kairiųjų pusės, nes ji kėsinasi į sisteminius dalykus – visą tą sudėtingą gerovės sistemą, kurioje yra užimti žmonės, ir kurie yra susisaistę visokiausiais įsipareigojimais. O čia – bazinės pajamos – brūkšt ir nubraukia viską – ir administruoti paprasta, ir paaiškinti paprasta, ir profsąjunginės veiklos nebereikia... Visiems – po lygiai. Bėda ta, kad pakankamus bazinių pajamų sistemos dydžius pagal dabartinį išsivystymo lygį garantuoti gali tik labiausiai išsivysčiusios valstybės, o ne tokios, kaip Centrinės ir Rytų Europos šalys. Viena aišku, kaip jau yra pastebėjęs Dobilas Kirvelis, bazinių pajamų sistema pakeistų gerovės valstybės kūrimo uždavinius – Lietuvoje pakeistų Sodrą, pakeistų ir savivaldybių socialinės paramos skyrių darbą pašalpų srityje. Valstybei, nevyriausybinėms ir privačioms organizacijoms iš socialinės apsaugos administravimo liktų tik socialinių paslaugų sritis, tačiau juk ji irgi yra labai svarbi, ypač gyventojams senstant, sergant ir pan. Ją irgi galima būtų kurti remiantis socialinio draudimo principais, kaip tai yra padariusi Vokietija.

Kalbant gi apie gerovės valstybės teorijas, reikia atsižvelgti į daugelį kintamųjų ir daugelį aiškinimo schemų, pirmiausia – į tą, kuri sako, kad idealių gerovės valstybių modelių praktikoje neegzistuoja, tačiau atskiros šalys, kaip Švedija, Vokietija ar JAV labiausiai „priartėja“ prie dar Richardo Titmuso apibrėžtų „idealių“ gerovės valstybių tipų.

Ką reikia įvertinti kalbant apie gerovės valstybes? Pirma, gerovės valstybė yra tam tikra socialinės raidos stadija. Vykstant socialinei raidai susikuria tam tikras visuomenės tipas, kuris dėl gamybos plitimo pasižymi materialine gausa, laisve ir tolerancija, kurią lemia politinis vystymasis. Šis ypatingas visuomenės tipas išplečia valstybės galimybes, ypač tenkinant materialinius piliečių poreikius. Gerovės valstybė apibrėžiama kaip neišvengiamas ryšys su materialine gausa ir pilietinėmis laisvėmis, todėl ji galima tik išsivysčiusioje kapitalistinėje visuomenėje, nes, pavyzdžiui, buvusiose valstybinio socializmo šalyse (Sovietų Sąjungoje, Albanijoje, etc.) pilietinės teisės nebuvo užtikrinamos. Neužtikrinamos jos ir esamose valstybinio socializmo šalyse (Kuboje, Šiaurės Korėjoje, Baltarusijoje). Gerovės valstybę galima apibrėžti ir kaip gyvenimo būdą. Pagal šią interpretaciją gerovės valstybės koncepcija aiškinama asmens elgesiu visuomenėje. Tokių valstybių gyventojai pasižymi savo individualiu gyvenimo būdu, tačiau pagrindines gyvenimo sąlygas jiems užtikrina visuomenė, kai gyventojai vertina laisvės, lygybės ir solidarumo vertybes. Trečia, dalis žmonių išskiria gerovės valstybių politinę esmę. Jie ją vertina kaip „socialinės ir ekonominės politikos rinkinį“, kai piliečių gerovę sudaro senatvės ir nedarbo pašalpos bei valstybinė sveikatos apsauga. Visų valstybės politikos rūšių sąryšis verčia žmones į gerovės valstybės koncepciją įtraukti bet kokią valdžios (valstybės) politiką. Įtraukus į tokios valstybės koncepciją visus valstybinės politikos aspektus, ji tampa panaši į gerovės valstybę kaip visuomenės vystymosi stadiją. Ketvirta, dalis žmonių daugiausia dėmesio kreipia į valstybės valdymo stilių. Jie teigia, kad per antrąją 20-ojo amžiaus pusę beveik visose išsivysčiusiose šalyse vyriausybės labai išplėtė biurokratinį aparatą. Jų nuomone, biurokratinė sistema yra svarbiausias gerovės valstybės bruožas. Tokios tad yra prielaidos, nuo kurių supratimo reikėtų pradėti aiškintis gerovės valstybės teoriją ir praktiką. Ir – išsiaiškinti, ar tikrai, ar ne formaliai gerovės valstybės mes norime?

    Komentaras

    Buna ziua, eu sunt Allison Howarts Dupa ce am fost în rela?ie cu Anderson ani de zile, s-a despar?it de mine, am facut tot posibilul sa-l aduc înapoi, dar totul a fost în zadar, l-am dorit atât de mult din cauza iubirii pe care o am pentru el, L-am implorat cu tot, am facut promisiuni, dar el a refuzat. I-am explicat problema mea prietenului meu ?i ea mi-a sugerat ca ar trebui sa contactez mai degraba o caseta de vraja care m-ar putea ajuta sa arunc o vraja pentru a-l readuce, dar eu sunt tipul care nu a crezut niciodata în vraja, nu am avut de ales decât sa-l încerc, eu i-a trimis caseta vraja ?i mi-a spus ca nu este nicio problema ca totul va fi bine înainte de trei zile, ca fostul meu se va întoarce la mine înainte de trei zile, a aruncat vraja ?i surprinzator în a doua zi, era în jurul orei 16.00. Fostul meu m-a sunat, am fost atât de surprins, am raspuns la apel ?i tot ce a spus a fost ca îi pare atât de rau pentru tot ce s-a întâmplat, încât a vrut sa ma întorc la el, încât ma iube?te atât de mult. Eram atât de fericit ?i m-am dus la el încât a?a am început sa traim din nou ferici?i împreuna. De atunci, mi-am facut promisiune ca oricine ?tiu ca are o problema de rela?ie, a? fi de ajutor unei astfel de persoane, referindu-l la ea singura casa de vraji reala ?i puternica care m-a ajutat cu propria mea problema. e-mail: ogagakunta@gmail.com pute?i sa-i trimite?i un e-mail daca ave?i nevoie de asisten?a sa în rela?ia dvs. sau în orice alt caz sau WhatsApp, la +2348069032895
    1) Vraji de dragoste
    2) Vraji de dragoste pierdute
    3) Vraji de divor?
    4) Vraji de casatorie
    5) Vraja de legare.
    6) Vraji de rupere
    7) Alunga un iubit trecut
    8.) Dori?i sa va promova?i în vraja dvs. de birou / Loterie
    9) dori?i sa va satisface?i iubitul
    Contacta?i acest om grozav daca ave?i vreo problema pentru o solu?ie de durata
    ogagakunta@gmail.com

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.