Gar­baus am­žiaus su­lau­kęs par­ti­za­nas Jo­nas Ka­džio­nis-Bė­da: „Ti­kiu la­bai švie­sia Lie­tu­vos at­ei­ti­mi” (1)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Dainavos apygardos partizanai
Paminklo Dainavos apygardos partizanams šventinimo iškilmėse – partizanai (iš kairės) Justinas Padegimas-Upelis ir Jonas Kadžionis-Bėda. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
Ge­gu­žės 20-ąją, Aly­tu­je mi­ni­nt par­ti­za­nų pa­ger­bi­mo, ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės vie­ny­bės die­ną, mies­to Se­na­mies­čio skve­re bu­vo pa­šven­tin­tas pa­min­klas Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams. Jis čia pa­sta­ty­tas 2020-ųjų rug­sė­jo pa­bai­go­je, ati­deng­tas tų pa­čių me­tų lap­kri­čio pa­bai­go­je, dėl ko­vi­do pan­de­mi­jos da­ly­vau­jant ne­di­de­liam skai­čiui sve­čių. Pa­min­klo šven­ti­ni­mo iš­kil­mės bu­vo ati­de­da­mos, lau­kiant pan­de­mi­jos pa­bai­gos. Ge­gu­žės 20-ąją vy­ku­sio­se šven­ti­ni­mo iš­kil­mė­se da­ly­va­vo jau gar­baus am­žiaus su­lau­kę Lietuvos par­ti­za­nai, jų ar­ti­mie­ji, po­li­ti­niai ka­li­niai, trem­ti­niai, ka­riš­kiai, šau­liai, mo­ky­to­jai, mo­ki­niai, Sei­mo na­riai, vi­sų Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių va­do­vai.

Pa­min­klą pa­šven­ti­no vys­ku­pas Ri­man­tas Nor­vi­la

Pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams pa­ga­mi­ni­mą ir pa­sta­ty­mą Aly­taus cen­tre, Se­na­mies­čio skve­re, fi­nan­sa­vo Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras, tam sky­ręs be­veik 45 tūkst. eu­rų. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė už 19 tūkst. eu­rų su­tvar­kė pa­min­klo ap­lin­ką.

Kū­ry­bi­nė gru­pė – pa­min­klo skulptorius klai­pė­die­tis Gin­tau­tas Jon­kus, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ar­chi­tek­tas prof. dr. Pet­ras Gre­ce­vi­čius ir to pa­ties uni­ver­si­te­to doc. dr. Jo­nas Ab­ro­mas mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­do­va­no­jo pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams pro­jek­tą. O pa­min­klą pa­ga­mi­no ir pa­sta­tė Klai­pė­dos ra­jo­ne įsi­kū­ru­si ben­dro­vė „Ki­si­nai“.

Pa­min­klo šven­ti­ni­mui no­rė­ta su­reng­ti na­cio­na­li­nio lyg­mens ren­gi­nį, ta­čiau tai pa­da­ry­ti truk­dė kovido pan­de­mi­ja, vis lauk­ta su ja su­si­ju­sių ap­ri­bo­ji­mų pa­bai­gos. Ge­gu­žės 20-oji šven­ti­ni­mui pa­si­rink­ta ne­at­si­tik­ti­nai, – tą­dien Aly­tu­je bu­vo mi­ni­ma par­ti­za­nų pa­ger­bi­mo, ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės vie­ny­bės die­na. Ją or­ga­ni­za­vo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė, Aly­taus kul­tū­ros cen­tras. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė, Lie­tu­vos šau­lių, Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos.

Pa­min­klą Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams pa­šven­ti­no Vil­ka­viš­kio vys­ku­pas Ri­man­tas Nor­vi­la. „Mes įsi­ti­ki­nę, kad Tė­vy­nė, kaip vi­sų mū­sų na­mai, yra ver­ty­bė. Svar­bu, kad su­ge­bė­tu­me gy­ven­ti ne tik dėl sa­vęs, bet ir dėl sa­vo ar­ti­mo. Die­ve, pa­lai­mink, šį at­mi­ni­mo pa­min­klą“, – prieš pa­min­klo šven­ti­ni­mą sa­kė vys­ku­pas.

Mo­ky­to­jos li­tu­a­nis­tės, bu­vu­sios il­ga­me­tės Vil­niaus po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių cho­ro „Lais­vė“ pre­zi­den­tės El­vy­ros Va­lai­tie­nės per­skai­ty­tas sa­vo kū­ry­bos ei­lė­raš­tis tar­si nu­kė­lė į Lie­tu­vos par­ti­za­ni­nio ju­dė­ji­mo me­tus ir iš­sa­kė par­ti­za­nų ga­lė­tą pa­tir­ti džiaugs­mą, gie­dant him­ną lais­vai Tė­vy­nei:

 

Ko­kia lai­me jų šir­dys žy­dė­tų,

Kai gie­do­tų jie him­ną Tė­vy­nei,

Ir su ko­kiu džiaugs­mu pa­ly­dė­tų

Die­nų per­ga­les sa­vo gim­ti­nėj!

 

Ka­riš­kių pa­leis­tos trys sal­vės – už Tė­vy­nę Lie­tu­vą, už Lie­tu­vos par­ti­za­nus, už Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, gė­lės prie pa­min­klo nuo Lie­tu­vos Respublikos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos, Sei­mo, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­do­vy­bės, Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių va­do­vų iš­reiš­kė pa­gar­bą už Lie­tu­vos lais­vę ko­vo­ju­siems par­ti­za­nams ir vi­sai Lie­tu­vai, ku­riai ir šian­dien ten­ka su­si­dur­ti su daug iš­šū­kių.

 

„Jie su­vo­kė sa­vo pi­lie­tiš­ku­mą“

„Aš šian­dien ke­liu klau­si­mą, kas bū­tų, jei šiems vy­rams par­ti­za­nams, ku­riems pa­sta­tė­me pa­min­klą, bū­tų pri­sti­gę drą­sos. Tie vy­rai ko­vo­jo de­šimt me­tų. Jie tu­rė­jo di­de­lę mei­lę Lie­tu­vai. Kiek rei­kė­jo tu­rė­ti drą­sos, kad pa­au­ko­tum gy­vy­bę“, – pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams šven­ti­ni­mo iš­kil­mė­se kal­bė­jo Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis.

Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas aly­tiš­kis Ju­lius Sa­ba­taus­kas reiš­kė vil­tį, kad, jei bus pa­si­ry­ži­mas gin­ti Tė­vy­nę čia ir da­bar, joks oku­pan­tas ne­ras ke­lio: „Jie – par­ti­za­nai su­vo­kė sa­vo pi­lie­tiš­ku­mą, kad rei­kia prie­šin­tis oku­pan­tui. Kas be­bū­tų ir kur be­bū­tu­me, tai mums pa­mo­ka ir vil­tis.“

Par­ti­za­nams, ry­ši­nin­kams dė­ko­jo aly­tiš­kių Sei­mo na­riu iš­rink­tas Vy­tau­tas Ba­kas ir kė­lė klau­si­mą, kiek mes da­bar pa­si­ruo­šę pa­au­ko­ti už sa­vo lais­vę: „Lin­kiu, kad jų at­mi­ni­mas įkvėp­tų tar­nau­ti mū­sų ša­liai, kad at­si­spir­tu­me sa­va­nau­diš­ku­mui, ko­rup­ci­jai. Sem­ki­mės stip­ry­bės iš par­ti­za­nų.“

Apie par­ti­za­nų mei­lę Tė­vy­nei, Die­vui pa­min­klo šven­ti­ni­mo iš­kil­mė­se kal­bė­jo ir Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go duk­ra Auk­su­tė Ra­ma­naus­kai­tė-Sko­kaus­kie­nė: „Ka­ro Uk­rai­no­je aki­vaiz­do­je tu­ri­me sa­vęs pa­klaus­ti, ar vis­ką pa­da­rė­me, kad tai ne­pa­si­kar­to­tų. Mū­sų did­vy­rių is­to­ri­jos te­gul skel­bia tik­rą Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Juk ne­ga­li­me bū­ti tik­ri, kad, su­mo­kė­ję už lais­vę di­de­lę kai­ną, dar kar­tą ne­tu­rė­si­me su­mo­kė­ti.“

Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos pir­mi­nin­kas dr. Gvi­das Rut­kaus­kas sa­kė, kad Lie­tu­vo­je vei­kė de­vy­nios par­ti­za­nų apy­gar­dos, ap­jung­tos Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio. pa­min­klai iki šiol bu­vo pa­sta­ty­ti aš­tuo­nioms apy­gar­doms at­min­ti, Dai­na­vos apy­gar­do­je – pas­ku­ti­nė­je, o Kryž­kal­ny­je yra pa­min­klas vi­sos Lie­tu­vos par­ti­za­nams. Jis ap­gai­les­ta­vo, kad daug par­ti­za­nų, bent 20 tūkst. pa­min­klo ne­pa­ma­tė.

 

Par­ti­za­nas Jo­nas Ka­džio­nis-Bė­da – apie vi­sa­da esan­čius du ke­lius

Į Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų pa­min­klo šven­ti­ni­mo iš­kil­mes pa­kvies­tas ir kal­bė­jęs par­ti­za­nas iš Anykš­čių ra­jo­no, Vy­čio Kry­žiaus or­di­no ka­va­lie­rius, Lai­svės pre­mi­jos lau­re­a­tas Jo­nas Ka­džio­nis-Bė­da pri­si­pa­ži­no, kad jo gy­ve­ni­me bu­vo ma­žai džiu­gių, dau­giau skau­džių da­ly­kų, ta­čiau tuo ne­si­skun­džian­tis.

„Pri­si­me­nu ne­pri­klau­so­mą, sme­to­ni­nę Lie­tu­vą, ku­ri il­gą lai­ką bu­vo drabs­to­ma pur­vais. Jei ne­bū­tų bu­vę anos Lie­tu­vos, ne­tu­rė­tu­me ir šios. Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ko­kią šian­dien Lie­tu­vą tu­rė­tu­me, jei ne oku­pan­tas iš Ry­tų. Pen­kias­de­šimt me­tų tru­ko oku­pa­ci­ja. Žmo­nės bu­vo žu­do­mi fi­ziš­kai ir dva­siš­kai. Dva­siš­kai nu­žu­dy­ti žmo­nės pa­tys bai­siau­si, tai tau­tos ir baž­ny­čios prie­šai. Jei ne­bū­tų par­ti­za­ni­nio ka­ro, Lie­tu­va ne­bū­tų at­ga­vu­si ne­pri­klau­so­my­bės. No­riu pa­kvies­ti vi­sus, ypač jau­ni­mą, pa­si­sem­ti stip­ry­bės iš par­ti­za­ni­nių ko­vų“, – prie pa­šven­tin­to pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams min­ti­mis da­li­jo­si J.Ka­džio­nis-Bė­da.

Jis kal­bė­jo apie vi­sa­da gy­ve­ni­me esan­čius du ke­lius – tie­sos ir gė­rio bei me­lo ir blo­gio. Vi­sus kvie­tė ei­ti pir­muo­ju ke­liu ir pa­reiš­kė: „Ti­kiu la­bai švie­sia Lie­tu­vos at­ei­ti­mi.“

Ne vie­nas pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams šven­ti­ni­mo iš­kil­mių da­ly­vis ap­gai­les­ta­vo, kad šian­dien yra tik trys aly­tiš­kiai šios apy­gar­dos ko­votojai– Jus­ti­nas Pa­de­gi­mas-Upe­lis, Al­gir­das Jo­nas Rau­lič­kis-Apuo­kas ir Vy­tau­tas Ži­lio­nis-Li­ne­lis. Ta­čiau ant pa­min­klo iš­kal­ti žo­džiai „Ti­kė­ji­mas. Lais­vė. Ne­pri­klau­so­my­bė. San­tar­vė“ liu­di­ja at­min­tį vi­sų Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų ir mū­sų vi­sų sie­kį to ne­pa­mirš­ti. Tik, kaip E.Va­lai­tie­nės iš­kil­mė­se per­skai­ty­ta­me sa­vo kū­ry­bos ei­lė­raš­ty­je, pa­ste­bė­ta:

 

Ar mo­kė­sim mes juos pa­mi­nė­ti

Žy­giais, sie­kiais, pa­min­klais, alė­jom,

Ar mo­kė­sim – kaip jie – iš­sto­vė­ti

Lig mir­ties už Tė­vy­nės idė­ją.

Kiti straipsniai