Gamtos ir žmogaus kūrybos pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi ir pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos au­gi­na­mi bon­sai

Jei dar ne­ap­lan­kė­te pa­ro­dos „Me­tų lai­kai gam­tos ir žmo­gaus gy­ve­ni­me“, tu­ri­te lai­ko tai pa­da­ry­ti. Pa­ro­da dė­me­sio ne­sto­ko­ja: jos ati­da­ry­me da­ly­va­vo pre­zi­den­tas G.Nau­sė­da su pir­mą­ja ša­lies po­nia Dia­na Nau­sė­die­ne, J. E. Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Tetsu Oza­ki su žmo­na. Jau pir­mą­ją die­ną ją ap­lan­kė ir di­džiu­lis bū­rys Kau­no kli­ni­kų me­di­kų. Jiems pa­ro­dos su­ma­ny­to­jas K.Pta­kaus­kas dė­kin­gas už su­grą­žin­tą svei­ka­tą – trau­mą pa­ty­rė pa­va­sa­rį, fo­to­gra­fuo­da­mas na­mi­nę pel­ėdą. Grei­tai pa­sveik­ti pa­vy­ko ir dėl as­me­ni­nės mo­ty­va­ci­jos – taip pat ir šios pa­ro­dos Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je, ku­rios su­ma­ny­to­jas yra.

„Aš ne­ži­nau, ar gro­žis iš­gel­bės pa­sau­lį, bet kad jis ga­li ap­sau­go­ti nuo dau­gy­bės ne­ge­rų da­ly­kų, – tai tik­rai. Ma­nau, kad tiems žmo­nėms, ku­rie šian­dien sė­ja pyk­tį ir ag­re­si­ją, lie­ja ne­kal­tų žmo­nių krau­ją, tie­siog ne­pa­si­se­kė. Jie to gro­žio ne­ma­tė, to­dėl aš la­bai džiau­giuo­si, kad čia, Aly­taus mies­te, nuo­lat vyks­ta pa­ro­dos, ku­rio­se ro­do­mas gro­žis“, – ati­da­ry­mo me­tu kal­bė­jo pre­zi­den­tas G.Nau­sė­da.

Su­si­rin­ku­sius pa­svei­ki­nęs Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Tet­su Ozaki, džiau­gė­si, kad Aly­tu­je vyks­ta tra­di­ci­nio ja­po­niš­ko me­no pa­ro­da, ku­rio­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti nuo­sta­bius bon­sai kū­ri­nius ir bon­sai meist­ro K.Pta­kaus­ko fo­to­gra­fi­jas.

„Gro­žis ne­tu­ri drau­gų. Ži­no­te, ko­dėl? Žmo­nės, ne­su­pras­da­mi, kas yra bon­sai me­nas, klau­sė, ko­dėl ne obe­lys iš Že­mai­ti­jos ar lie­tu­viš­kos vyš­nios? Ko­dėl Aly­tu­je vys­to­mas ja­po­niš­kas me­nas? O da­bar tie žmo­nės at­ei­na pa­si­žiū­rė­ti bon­sai ir ste­bi­si. Ly­giai tas pats ir su sa­ku­ro­mis. Kai UAB „Ma­ri­sa“ Aly­taus mies­tui pa­do­va­no­jo 50 me­de­lių, žmo­nės klau­sė, ko­dėl sa­ku­ros, o ne ko­kie nors lie­tu­viš­ki me­džiai? Me­tai iš me­tų sa­ku­rų alė­ja Aly­tu­je di­dė­jo, ir ta­da žmo­nės klau­sė, ar jau pra­žy­do sa­ku­ros, ar jau ga­li­ma at­ei­ti nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti. Gro­žis ne­tu­ri drau­gų...“ – svei­kin­da­mas pa­ro­dos sve­čius ir jos or­ga­ni­za­to­rius sa­kė sa­vi­val­dy­bės me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis. Mies­to va­do­vas K.Pta­kaus­kui lin­kė­jo, kad bon­sai sub­ti­ly­bes at­ei­ty­je per­pras­tų ir Ja­po­ni­jos kul­tū­rą Aly­tu­je puo­se­lė­tų jo vai­kai ar anū­kai.

Tarp­tau­ti­nę bon­sų me­de­lių, me­džio dro­ži­nių ir gam­tos fo­to­gra­fi­jų pa­ro­dą or­ga­ni­za­vęs K.Pta­kaus­kas įtei­kė pre­zi­den­tui G.Nau­sė­dai ir Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­riui Tet­su Ozaki skulp­to­riaus A.Ja­nic­ko su­kur­tas me­di­nes paukš­čių skulp­tū­rė­les, o iš Če­ki­jos ir Len­ki­jos at­vy­kę bon­sų meist­rai G.Nau­sė­dai pa­do­va­no­jo bon­sų me­de­lius.

„Bon­sai ne­ga­li gy­ven­ti be žmo­gaus mei­lės, tą aš su­pra­tau per skaus­min­gą pa­tir­tį“, – sa­kė bon­sus au­gi­nan­tis G.Nau­sė­da. Pa­ro­do­je Aly­tu­je eks­po­nuo­ja­mi du pre­zi­den­to me­de­liai. Už juos taip pat ga­li­ma bal­suo­ti, jei pa­tiks, – pa­ro­dos me­tu lan­ky­to­jai ren­ka gra­žiau­sią pub­li­kos bon­są. Pa­ro­do­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti bal­to­sios pu­šies bon­są, ku­rį G.Nau­sė­da ga­vo do­va­nų iš Ja­po­ni­jos, me­de­liui 60 me­tų. Pre­zi­den­tas bon­sais do­mi­si jau se­niai, 1987 me­tais jis lan­kė­si bon­sų ir ja­po­nis­ti­kos pa­ro­do­je, ku­ri vy­ko Aly­tu­je, tuo­met ir su­si­pa­ži­no su jos or­ga­ni­za­to­riu­mi K.Pta­kaus­ku. Jis pre­zi­den­tui pa­de­da pri­žiū­rė­ti bon­sus, kon­sul­tuo­ja.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vo dau­gy­bė aly­tiš­kių ir sve­čių, ku­rie ja­po­nis­ti­ką at­ra­do per pa­žin­tį su Kęs­tu­čiu. Mu­zi­ki­nius pa­si­ro­dy­mus su­si­rin­ku­siems do­va­no­ju­si ak­to­rė Eg­lė Jac­kai­tė pa­pa­sa­ko­jo sa­vo pa­žin­ties su Ry­to Ra­sos so­du ir K.Pta­kaus­ku is­to­ri­ją: „Tai įvy­ko per sa­va­no­rys­tę ir ga­liu už­tik­rin­ti, kad tie­sa, jog pa­glos­tęs koi kar­pius ga­li iš­pil­dy­ti sa­vo sva­jo­nę. Ma­no­ji bu­vo au­gin­ti bon­są ir štai šian­dien­jį ga­vau iš Kęs­tu­čio do­va­nų.“

At­ras­ti stul­bi­nan­tį gam­tos pa­sau­lį pa­ro­do­je „Me­tų lai­kai gam­tos ir žmo­gaus kūryboje“ au­to­riai kvie­čia ir vi­sus aly­tiš­kius. Tie­sa ta, kad 32 rū­šių paukš­čiai gy­ve­na ne tik K.Pta­kaus­ko so­de Pir­ma­ja­me Aly­tu­je, bet ir vi­sų mū­sų ap­lin­ko­je, tik rei­kia iš­mok­ti iš­girs­ti, ste­bė­ti, ug­dy­ti ry­šį su gam­ta. O po­žiū­ris į gy­vą­ją mū­sų ap­lin­ką yra la­bai skir­tin­gas – tai liu­di­ja gre­ti­mo­je mu­zie­jaus sa­lė­je eks­po­nuo­ja­mi me­džiok­lės tro­fė­jai. Me­džio­ti su mei­le ga­li­ma taip, kaip Kęs­tu­tis – fo­to­apa­ra­tu. Be­je, vie­no­je iš pa­ro­dos nuo­trau­kų – skęs­tan­tis brie­dis. Jį K.Pta­kaus­kas ap­ti­ko vie­nos fo­to­ke­lio­nės po miš­ką me­tu. Nuo­sta­bų žvė­rį pa­vy­ko iš­gel­bė­ti, nors me­džio­to­jai siū­lė pa­slau­gas – nu­šau­ti. Ir to­kias is­to­ri­jas pa­sa­ko­ja ši pa­ro­da.