FNTT direktoriaus pavaduotojas: dėl ryšių su sankcionuojamais asmenimis suvaržytos įmonės ieško kaip mūsų priežiūros išvengti (0)

nuotr.
Ukrainoje tęsiantis Kremliaus pradėtam karui, Lietuvoje daugėja dėl Rusijos juridiniams ir fiziniams asmenims pritaikytų sankcijų įšaldyto turto bei pilnėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sudarytas su sankcionuojamais subjektais susijusių įmonių sąrašas. Tarnybos direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko teigimu, įšaldyta suma jau viršija 66 mln. eurų, o savojo turto laisvai naudoti negali 14 su Kremliui artimais asmenimis siejamų lietuviškų įmonių, tokių kaip „Lifosa“, „INTER RAO Lietuva“, „Eurochem Logistics International“, „Jūrų laivybos registras“ ir kt.


„14 bendrovių, tada su tomis 14 bendrovių susijęs turtas irgi sušaldytas – virš 66 mln. eurų – ir apie 250 įvairių joms priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Plius akcijos, taip pat dar keturi įšaldyti nekilnojamojo turto objektai (trys butai ir žemės nuomos sutartis), kurie jau tiesiogiai siejami su sankcionuojamais asmenimis“, – kiek ir kokio turto jau įšaldyta Eltai nurodė M. Petrauskas.

Be to, jau beveik mėnesį, nuo gegužės 17 d., galioja naujoji Ekonominių ir kitų tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo redakcija, FNTT suteikusi daugiau priežiūros instrumentų užtikrinti, kad finansinių sankcijų būtų laikomasi.

Kartu įstatyme numatyta, kad Finansų ministerija, konsultuodamasi su FNTT, dėl sankcijų apribotoms įmonėms gali skirti laikinąjį administratorių. Šis stebėtų ar sankcijų nebandoma apeiti bei saugotų valstybę nuo neigiamų socialinių ar ekonominių pasekmių. Kol kas jis paskirtas tik fosforo trąšų gamybos įmonei „Lifosa“.

M. Petrauskas naujienų agentūrai ELTA plačiau papasakojo, kaip vykdoma sankcionuojamų asmenų priežiūra, kokiomis sąlygomis skiriamas laikinasis administratorius bei kokių priemonių imasi bendrovės, siekiančios ištrūkti iš FNTT globos.

– Nuo gegužės 17 d. įsigaliojo Ekonominių ir kitų tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimai. Jūsų nuomone, kodėl šių pataisų reikėjo?

– Jų reikėjo, kad būtų sukoordinuoti sankcijų klausimai Lietuvos viduje, kadangi Europos Sąjungos reglamentas (kuriame nurodyti Bendrijos sankcionuojami Rusijos piliečiai ir įmonės – ELTA) yra platus ir numato atsakomybes kiekvienam: finansų įstaigai, bet kuriai organizacijai, bendrovei. Ir skirtingos bendrovės, net ir skirtingos valstybinės institucijos truputį skirtingai traktuodavo tą reglamentą ir jo įgyvendinimą. Šiame įstatyme dabar numatyta daugiau koordinavimo ir klausimams, susijusiems su finansinių sankcijų taikymu, koordinuoti daugiau atsakomybės tenka FNTT. Tokia buvo pagrindinė mintis.

Be to, atsirado ir tokios naujovės, kaip laikinojo administratoriaus skyrimas, daugiau išimčių taikymo klausimų iš Užsienio reikalų ministerijos perėjo FNTT žinion – tai tokie mažiau svarbūs dalykai.

– Kokias funkcijas laikinasis administratorius, FNTT atlieka konkrečiai? Kaip apribojate į jūsų su sankcionuojamais asmenimis susijusių įmonių sąrašą įtrauktų bendrovių veiklą?

– Pagrindinė viso ES reglamento ir įstatymo mintis ta, kad bet koks turtas, bet kokia forma, jei jis susijęs su sankcionuojamu asmeniu, turėtų būti įšaldomas. Kad sankcionuojamas asmuo neturėtų galimybės nei jo naudoti, nei gauti pajamų, nei parduoti, nei nuomoti.

Toliau kyla kontrolės klausimas. Kontrolės mechanizmai buvo numatyti ir ankstesniame įstatyme – kad taiko sankcijas visi, o kontroliuoja FNTT. O dabar apibrėžta truputį plačiau: FNTT kontroliuoja, tačiau, jei įrašo į sąrašą kažkokią bendrovę, visi kiti Lietuvoje, taip pat finansų įstaigos, turi tuo vadovautis. Mūsų funkcijos dabar jau platesnės, nes anksčiau tik kontroliuodavome, žiūrėdavome ar visi taiko ir, jei kas blogai, tada taikydavome atsakomybę, nors ir nebūdavo iki galo aišku, kas tas „blogai“, koks taikymas blogas.

Sistema veikia taip, kad, pavyzdžiui, įtraukus į sąrašą įšaldomi pinigai sąskaitoje. Į tą sąskaitą pinigai ateiti gali, pavyzdžiui, už ankstesnius sandorius, tačiau negali išeiti.

Norint tuos pinigus leisti, pavyzdžiui, iš įšaldytos sąskaitos sumokėti mokesčius „Sodrai“, už komunalines paslaugas, išmokėti atlyginimus, tokios įmonės rašo FNTT prašymą leisti atlikti konkrečią operaciją konkrečiam asmeniui, išmokėti konkretaus dydžio atlyginimą. Tuomet įvertiname situaciją ir, jei sutinkame, taikome tą vadinamąją išlygą ir informuojame banką, kad iš tokios ir tokios sąskaitos galima atlikti pavedimą į kitą banką, į tokio ir tokio asmens sąskaitą. Taip pat informuojame tą banką, į kuriame turimą sąskaitą pervedamas atlyginimas darbuotojui.

Procedūra daugmaž tokia. O kai jau paskiriamas laikinasis administratorius, ji truputį supaprastėja. Tada parašome bankui, kad operacijos gali būti atliekamos paprasčiau, kadangi laikinasis administratorius jau kiekvienam tokiam pavedimui, kiekvienai operacijai įgauna „antrojo parašo teisę“ pagal susitarimą ir jau laikinas administratorius patvirtina, kad tos išlaidos susijusios su ekonomine veikla ir jokiu būdu kad negrįš sankcionuojamam asmeniui kaip pelnas.

– Kada būtina pritaikyti laikinąjį administratorių?

– Šiaip yra įstatymas įstatymo įgyvendinimo aprašas, patvirtintas Vyriausybės gegužės pabaigoje. Tie kriterijai, kada rekomenduojama skirti laikinąjį administratorių, yra, kada sąskaitoje įšaldyta daugiau nei 10 mln. eurų lėšų, įmonėje dirba virš 500 darbuotojų, taip pat dėl ekonominių, ekologinių ir socialinių reiškinių – dėl neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, įmonė turi nuodingų atliekų ir jei jos veikla bus apsunkinta, gali įvykti kažkokia katastrofa aplinkai. Tai jei bus skirtas laikinasis administratorius bus paprasčiau administruoti tokią veiklą.

Su FNTT labiau susiję atvejai, kai įmonė turi virš 10 mln. eurų ir mums reikia taikyti daug smulkių išimčių. Pavyzdžiui, daug darbuotojų, daug reikia mokesčių susimokėti, mokėti už kažkokias paslaugas. Tada apsikrauname dideliu darbu ir galime kreiptis į Finansų ministeriją, kad būtų palengvinta veikla tiek įmonei, tiek mums patiems.

– Kalbant apie jūsų prižiūrimas įmones, kokią atsakomybę turi prisiimti su tokiomis bendrovėmis verslo ryšius palaikantys asmenys, finansų įstaigos?

– Bet kurios bendrovės, jei jos pastebėjo, kad turi kažkokių verslo santykių su sankcionuojamu asmeniu, turi įšaldyti tuos santykius ir per dvi darbo dienas informuoti mus.

Kalbant apie atsakomybę ir kontrolę, tai yra tarptautinių sankcijų pažeidimas, Administracinio kodekso 515 straipsnio. Jei pažeidinėja, t.y, pavyzdžiui, turi taikyti sankcijas, įšaldyti turtą, bet neįšaldo, tą žino ir dar žino, kad FNTT internetiniame puslapį ta įmonė paskelbta kaip sankcionuojama, ta atsakomybė virsta iki 6 tūkst. eurų siekiančia bauda.

O jeigu ta pati veika turi padarinių, žalos Lietuvos valstybei, taikoma baudžiamoji atsakomybė – 123 Baudžiamojo kodekso straipsnis. Maksimali bausmė siekia 5 metus laisvės atėmimo.

Mechanizmas daugmaž toks – daugiau yra rekomendacijomis, raštais, konsultavimu ir koordinavimu. O jei matome, kad nėra bendradarbiavimo ir yra kažkoks piktybinis noras apeiti ir išvengti, taikome atsakomybę.

– Kokį bendradarbiavimą palaikote su bankais, finansų institucijomis? Ar ir jos laikosi tokio griežto požiūrio?

– Su bankais turime mažiausiai klausimų. Visi bankai turi atitikties skyrius, pinigų plovimo prevencijos sistemas ir sankcijų klausimus žino taip pat gerai, kaip ir mes žinome. Iš tikrųjų, didžioji dalis šių sankcijų ir įšaldytų pinigų, daugiau nei 66 mln., nustatyta pačių bankų – kad šios lėšos susijusios su sankcionuojamais asmenimis. Taip pat patys bankai jas įšaldo bei per dvi darbo dienas informuoja mus.

Tad kalbant apie bankus, finansų įstaigas, žinių prasme jie turbūt lenkia didžiąją dalį kitų subjektų.

– Su įstatymo pataisomis FNTT gavo naujų atsakomybių. Kokių iššūkių kyla kontroliuojant šias įmones? Tikriausiai yra nemenkas pasipriešinimas, siekis užginčyti, netgi teisiniu keliu.

– Pradžioje daugiausia sunkumų kėlė koordinacinis klausimas, kad visi Lietuvoje panašiai suprastų. Pavyzdžiui, yra kažkokia bendrovė ir vieni bankai turto įšaldydavo, kiti – ne. Vieni registrai ribojimus taikydavo, kiti laukdavo kažkokių nurodymų. Bent jau šiuo metu, jei jau įmonė papuola į mūsų oficialų, viešą sąrašą, negirdėjome, kad kažkuris bankas atsisakytų įšaldyti lėšas ar kuris registras atsisakytų tą turtą įšaldyti.

Antras klausimas kyla, kai kokia nors bendrovė patenka į mūsų sąrašą, ji pradeda ieškoti (kaip būti išbrauktiems – ELTA): keisti valdymo formą, platinti akcijų emisijas ar perleisti įmonę kitiems savininkams. Šie klausimai jau yra sudėtingesni. Žinoma, tuomet įsijungia ir įvairios teisininkų paslaugos, advokatai, užginčijimai, kreipimaisi į mus.

Žinoma, teisę kreiptis dėl mūsų pozicijos juos įtraukti į sąrašą turi, o mes turime pareigą jiems paaiškinti, atsakyti pagal Viešojo administravimo įstatymą bei paaiškinti, kad jei jiems mūsų pozicija netinka, ją galima apskųsti teisme. Tai mes kol kas tokioje stadijoje esame.

Didžioji dalis į mūsų sąrašą dėl sąsajų su sankcionuojamais asmenimis papuolusių bendrovių ieško priežasčių, kaip iš jo ištrūkti.

– Kokios tos priežastys, jei plačiau?

– Pavyzdžiui, sankcionuojamas asmuo buvo įmonės valdybos pirmininkas, tačiau bendrovę įtraukus į sankcijų sąrašus, jis atsistatydino, kur nors Rusijoje ar Baltarusijoje paskirtas naujas valdybos pirmininkas ir sankcionuojamas asmuo nebeturi galimybės daryti įtakos įmonės valdymui. Tai vienos priežasties pavyzdys.

Kita priežastis gali būti, kad buvo išplatinta nauja akcijų emisija ir pasikeitė savininkai, tad sankcionuojami asmenys nebeturi valdymo paketo – 50 proc. ar daugiau bendrovės akcijų – ir valdo 20 proc. jų ar pan. Tai tokios populiariausios.

– O jau yra pradėti kokie teisminiai procesai?

– Ne, teismuose procesų dar neturime. Dabar turėjome ne vieną kreipimąsi prašant paaiškinti priežastis, kodėl jų įmonė siejama su sankcionuojamais asmenimis. Dalis jų yra gavę mūsų atsakymus. Dėl teisminių dar neteko girdėti, kad būtų kreipęsi.

– Ar visos 14 į sąrašą įtrauktų įmonių vienaip ar kitaip yra užginčijusios FNTT sprendimą jas ten įrašyti?

– Ne visos 100 proc., bet didžioji dalis – taip, kreipėsi į mus arba tiesiogiai, arba per advokatų kontoras, su prašymu pateikti informaciją, kodėl papuolė į sąrašus, neva jos įtrauktos klaidingai, bei prašymu jas iš ten išbraukti.



Lukas Juozapaitis (ELTA)

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.