Eve­li­na Dob­ro­vols­ka: ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mas ne­su­teik­tų tei­sės prieš mig­ran­tus nau­do­ti fi­zi­nę jė­gą

„Ką leis­tų ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, tai di­des­nių ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mų pa­si­tel­ki­mą. Bet ku­riuo at­ve­ju, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mas ne­reiš­kia, kad eli­mi­nuo­ja­mi vi­si tarp­tau­ti­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai. Tai, kad įve­di ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, ne­reiš­kia, kad prieš ci­vi­lius ga­li nau­do­ti fi­zi­nę jė­gą“, – kal­bė­jo E.Dob­ro­vols­ka.

Lais­vės frak­ci­jai pri­klau­san­ti par­la­men­ta­rė tvir­ti­na, kad at­ei­ty­je ne­abe­jo­ti­nai rei­kės grįž­ti prie jos pa­teik­tų, ta­čiau ga­liau­siai at­si­im­tų pa­tai­sų, ku­rio­mis da­lis baus­mių už ne­apy­kan­tos kal­bą bū­tų per­ke­lia­mos iš Bau­džia­mo­jo (BK) į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są (ANK).

„Dėl pa­čios dis­ku­si­jos, ar mums rei­kia ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės, ar bau­džia­mo­sios, ku­rią šian­dien mes tu­ri­me, tai tik­rai mes grį­ši­me, kad ga­lė­tu­me tiek su tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis, su tais pa­čiais tei­sė­jais dis­ku­tuo­ti, iden­ti­fi­kuo­ti iš­šū­kius ir jų prie­žas­tis. Tiks­las yra la­bai pa­pras­tas – ap­sau­go­ti so­cia­liai pa­žei­džia­mas gru­pes ir vi­suo­me­nę nuo ne­apy­kan­tos kal­bos, ku­ri yra ydin­ga“, – įsi­ti­ki­nu­si tei­sin­gu­mo mi­nist­rė.

Tuo me­tu in­ter­viu El­tai po­li­ti­kė taip pat pa­tei­kė sa­vo ver­ti­ni­mą dėl ša­ly­je ga­lio­jan­čio Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo ne­igia­mos vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mo, ku­riuo ri­bo­ja­ma vie­šo­je erd­vė­je vai­kams pa­sie­kia­ma in­for­ma­ci­ja LGBT te­mo­mis. Jos nuo­mo­ne, šis įsta­ty­mas Lie­tu­vai „gar­bės ne­da­ro“, ta­čiau šiuo me­tu jo­kie kon­kre­tūs pa­kei­ti­mai esą nė­ra nu­ma­ty­ti, ka­dan­gi lau­kia­ma spren­di­mo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me (EŽTT), o prak­ti­ko­je šis įsta­ty­mas esą ne­kliu­do pub­li­kuo­ti su LGBT klau­si­mais su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją.

„Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, šis įsta­ty­mas yra ydin­gas, tik tur­būt ta po­zi­ty­vio­ji da­lis, kuo aš la­bai džiau­giuo­si ir ką rei­kė­tų ak­cen­tuo­ti, kad prak­ti­ko­je mes ma­to­me re­por­ta­žus, ob­jek­ty­vias te­mas, kur pri­sta­to­mos bū­tent LGBT te­mos pro­ble­ma­ti­ka, tiek mes ma­to­me tuos pa­čius ro­ko ar me­ta­lo kon­cer­tus“, – sa­kė E.Dob­ro­vols­ka.

– Vie­na­me in­ter­viu esa­te sa­kiu­si, kad šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ne­eg­zis­tuo­ja ir nė­ra su­kur­ta sis­te­ma, ku­ri pa­tai­sy­tų žmo­gaus el­ge­sį. Jūs tuo­met ak­cen­ta­vo­te Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ko­re­ga­vi­mo po­rei­kį, kad bū­tent BK at­si­ras­tų nor­mos, ku­rio­mis bū­tų ga­li­ma ko­re­guo­ti, tai­sy­ti žmo­gaus el­ge­sį. Tai ar tei­sin­gai su­pran­tu, kad BK, jū­sų nuo­mo­ne, pir­miau­sia yra skir­tas žmo­gaus el­ge­sio for­ma­vi­mui?

– Ką sa­ko Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so tre­čias straips­nis – baus­mė, ypa­tin­gai lais­vės at­ėmi­mo baus­mė, tu­rė­tų iš es­mės ko­re­guo­ti nu­teis­to­jo el­ge­sį, ir tiks­las yra, kad jis, grį­žęs į vi­suo­me­nę, įpras­tą gy­ve­ni­mą, ga­lė­tų sa­vo tiks­lų siek­ti tei­sė­tais bū­dais ir prie­mo­nė­mis. Šian­dien, ką mes ma­to­me iš sta­tis­ti­kos, kiek as­me­nų, at­li­ku­sių lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, grįž­ta į įka­li­ni­mo įstai­gas, pa­kar­to­ja vie­ną ar ki­tą nu­si­kal­ti­mą, tai tas skai­čius vis dar yra di­de­lis. Jis yra per di­de­lis žiū­rint į Lie­tu­vos dy­dį ir gy­ven­to­jų skai­čių, tai ati­tin­ka­mai aki­vaiz­du, kad mū­sų baus­mių vyk­dy­mo sis­te­ma šian­dien ne­re­a­li­zuo­ja ko­dek­so už­da­vi­nių, ir tam spręs­ti rei­kia kom­plek­si­nių prie­mo­nių.

Aki­vaiz­du, kad Lie­tu­va dar nė­ra jų re­a­li­za­vu­si. Vie­na iš jų – pa­ties Bau­džia­mo­jo ko­dek­so per­žiū­ra, ar šian­dien mū­sų nu­ma­ty­tos sank­ci­jos yra tiek at­gra­san­čios, bet ly­giai taip pat ar jos yra pro­por­cin­gos. Šiuo me­tu, jei­gu mes kal­ba­me, kad sank­ci­jos tu­ri bū­ti pro­por­cin­gos, tai iš es­mės, ar tas as­muo ke­lia pa­vo­jų vi­suo­me­nei, ar tu­rė­tų bū­ti bau­da, lais­vės at­ėmi­mas ir ta­da, be abe­jo, ant­ras žings­nis, jei­gu as­muo pa­puo­la į baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mą (į įka­li­ni­mo įstai­gą) – ko­kios ten yra są­ly­gos, kaip su juo yra dir­ba­ma, ko­kius įga­lio­ji­mus tu­ri pa­rei­gū­nai ir kaip vei­kia tie al­go­rit­mai.

Iš es­mės da­li­nė Bau­džia­mo­jo ko­dek­so per­žiū­ra su­pla­nuo­ta ir šiam ru­de­niui, per­žiū­rė­ti sank­ci­jas, ypač už eko­no­mi­nius nu­si­kal­ti­mus, ir ta­da mes jau tu­ri­me ir­gi šiam ru­de­niui su­pla­na­vę vi­so Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so per­žiū­rą, nes ką te­ko pa­ma­ty­ti per tą trum­pą lai­ką pa­va­sa­rio se­si­jo­je, tai, kad mes, de­ja, tu­ri­me ydin­gą re­gu­lia­vi­mą, ku­ris iš es­mės prieš­ta­rau­ja ir tarp­tau­ti­nėms re­ko­men­da­ci­joms, ir iš es­mės vei­kia ki­ta kryp­ti­mi, ne­gu mes ti­ki­mės. Mes no­ri­me su­kur­ti ko­dek­są su to­kia min­ti­mi, kad jis bū­tų leng­vai su­pran­ta­mas ir pa­rei­gū­nams, kad nu­teis­ta­jam bū­tų la­bai aiš­ku, koks re­ži­mas yra tai­ko­mas, ko ga­li rei­ka­lau­ti, jei­gu mes kal­ba­me apie są­ly­gas. Ati­tin­ka­mai mums yra svar­bu už­tik­rin­ti re­so­cia­li­za­ci­jos al­go­rit­mą, kad as­muo ne tie­siog bū­tų ten lai­ko­mas, kaip bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos po­žiū­ris, kad mes lai­ko­me ben­dra­bu­ty­je, gau­jo­mis ir iš es­mės nė­ra to el­ge­sio ko­rek­ci­jos. Mū­sų tiks­las, kad ko­dek­sas įga­lin­tų vi­są sis­te­mą dirb­ti su tuo as­me­niu, kad iš es­mės ga­lė­tų pa­keis­ti sa­vo po­žiū­rį.

– Jūs kal­ba­te apie tam tik­rus ins­ti­tu­ci­nius po­ky­čius, apie tam tik­rus re­so­cia­li­za­vi­mo po­rei­kius, bet aš dau­giau kal­bu apie pa­tį Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, jo es­mę. Ar ne­ma­no­te, kad bū­tent dėl sie­kio ko­re­guo­ti žmo­gaus el­ge­sį vals­ty­bė ima baus­ti už nu­si­kal­ti­mus, ku­rie va­di­na­mi nu­si­kal­ti­mais be au­kų. Pa­vyz­džiui, už nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą. Jūs ir­gi tai kri­ti­kuo­ja­te kaip vie­nas ne­pro­por­cin­giau­sių baus­mių, šiuo me­tu esan­čių Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se. Jū­sų ver­ti­ni­mu, ar ap­skri­tai BK tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos tam tik­ros baus­mės už nu­si­kal­ti­mus be au­kų?

– Mes tu­ri­me la­bai ge­rai iden­ti­fi­kuo­ti, ko­kios vei­kos tu­ri bū­ti kri­mi­na­li­zuo­tos, per­žiū­rė­ti ko­dek­są, ir ta­da pa­žiū­rė­ti ten, kur mes tu­ri­me nu­si­kals­ta­mas vei­kas, ko­kias sank­ci­jas mes tai­ko­me, nes pro­por­cin­gu­mas ir­gi yra la­bai svar­bus, nes yra la­bai di­de­lis skir­tu­mas, ar mes tai­ko­me bau­dą, ar jau lais­vės at­ėmi­mą. Nuo to ir­gi pri­klau­so tei­sin­gu­mo jaus­mas tiek kon­kre­čios nu­ken­tė­ju­sios au­kos, tiek vi­suo­me­nės. Rei­kia su­pras­ti nu­si­kals­ta­mų vei­kų spe­ci­fi­ką, kad mes daž­nai tu­ri­me ne tik kon­kre­tų nu­ken­tė­ju­sį as­me­nį ar­ba jų gru­pę, bet ir vi­suo­me­nės ne­sau­gu­mą. Vie­nas iš pa­vyz­džių – ne­apy­kan­tos nu­si­kal­ti­mų spe­ci­fi­ka. Nė­ra taip, kad, tar­ki­me, nu­ken­tė­jo tik vie­nas kon­kre­čios tau­ty­bės as­muo, bet ta­da ir vi­sa tau­ti­nė ben­dri­ja iš es­mės jau­čia ne­sau­gu­mo jaus­mą, jei­gu tai yra ne­apy­kan­tos nu­si­kal­ti­mas. Ta­da yra ne­pa­si­ti­kė­ji­mas vi­suo­me­ne ar­ba pa­rei­gū­nais, jei­gu nu­si­kal­ti­mas yra iš­ti­ria­mas ne­pa­kan­ka­mai iš­sa­miai. Su­pran­ta­me, kad nu­si­kals­ta­mos vei­kos daž­nai kal­ba ne tik apie kon­kre­čią au­ką, bet ir vi­suo­me­nę. Tu­ri­me la­bai svar­bų sau­gu­mo as­pek­tą.

Kal­bant, ko­kios vei­kos tu­rė­tų ar ne­tu­rė­tų bū­ti kri­mi­na­li­zuo­ja­mos, tai yra il­ges­nis pro­ce­sas, kur vi­suo­me­nė tur­būt žiū­ri ir į ten­den­ci­jas, ir ko­kia yra sa­vi­mo­nė. Kaip pa­vyz­dys, vie­no­je iš Sei­me su­da­ry­tų dar­bo gru­pių bu­vo Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­ruoš­tos ir pa­teik­tos Sei­mui įver­tin­ti pa­tai­sos dėl šmei­ži­mo. Šmei­ži­mas yra nu­si­kal­ti­mas, jei­gu as­muo pa­sklei­dė tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čią in­for­ma­ci­ją ar me­la­gin­gai ap­kal­ti­na ki­tą pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką, bet tai tam tik­ra da­li­mi tik­rai ga­lė­tų bū­ti dek­ri­mi­na­li­zuo­ta, nes aki­vaiz­du, kad Ci­vi­li­nis ko­dek­sas ga­lė­tų pa­tar­nau­ti, kai mes tu­ri­me gar­bės ir oru­mo įžei­di­mą.

De­ja, ir­gi tu­ri­me su­pras­ti, kad da­lis vi­suo­me­nės, kad ir ma­ža, bet vi­sa­da lie­ka, ku­rie iš es­mės yra tie nu­si­kal­tė­liai, ku­rie tu­rė­tų ap­ri­bo­ti nuo vi­suo­me­nės. Tik­rai yra tiek fi­ziš­kai smur­tau­jan­tys, tiek ke­lian­tys pa­vo­jų. Ki­tais at­ve­jais tu­ri­me įsi­ver­tin­ti, ko­kios sank­ci­jos tai tu­rė­tų bū­ti.

– Pa­ti už­si­mi­nė­te bū­tent apie ne­apy­kan­tos nu­si­kal­ti­mus, tai vie­nas iš įsta­ty­mų, ku­riuo gal­būt bū­tų pa­ko­re­guo­ja­mas žmo­nių, vi­suo­me­nės el­ge­sys. Ma­nau, kad su­tik­si­te, jog šis įsta­ty­mas bū­tų ga­na reikš­min­gas šiuo me­tu, kai mig­ran­tų at­žvil­giu to­je pa­čio­je so­cia­li­nė­je erd­vė­je yra reiš­kia­mos įvai­rios re­pli­kos, ko­men­ta­rai, net­gi tam tik­ri ra­gi­ni­mai. Tai ar su­tik­si­te, kad da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je su vi­so­mis mig­ra­ci­jos ten­den­ci­jo­mis tas įsta­ty­mas bū­tų ak­tu­a­lus, ir ne­si­gai­li­te, kad te­ko at­si­im­ti pa­tai­sas, ku­rio­mis da­lį baus­mių sie­kė­te per­kel­ti iš BK į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są?

– Ne­apy­kan­tos kal­ba, kaip ir ne­apy­kan­tos nu­si­kal­ti­mai, nė­ra nau­jas reiš­ki­nys ir re­gu­lia­vi­mas. Tur­būt la­bai svar­bu pa­žy­mė­ti, kad re­gu­lia­vi­mą Lie­tu­va jau tu­ri bū­tent Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se, jis nė­ra nau­jas ir jis yra ga­lio­jan­tis bei tai­ko­mas. Vie­nin­te­lis iš­šū­kis, ku­rį šian­dien mes tu­ri­me po Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mo, kad ne vi­sais at­ve­jais Lie­tu­va tin­ka­mai iden­ti­fi­kuo­ja ir ne vi­sa­da tin­ka­mai tai­ko sank­ci­jas už ne­apy­kan­tos kal­bos ar­ba nu­si­kal­ti­mų at­ve­jus. Šian­dien aki­vaiz­du, kad mes tu­ri­me iš­šū­kį ne tik su re­gu­lia­vi­mu, bet ir su tai­ky­mu. Vi­sai ne­se­niai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ga­vo iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­klau­si­mą, ar tin­ka­mai yra įgy­ven­di­na­mi eu­ro­pi­niai tei­sės ak­tai. Tar­ki­me, mū­sų Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se, 170 straips­ny­je nė­ra nu­ma­ty­tas vie­nas iš pa­grin­dų – odos spal­va, dėl ku­rio yra drau­džia­ma ne­apy­kan­tos kal­ba ar­ba dis­kri­mi­na­ci­ja. Vėl­gi tuo at­ve­ju iš Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jų yra įžval­gos, kad tai ga­li­mas Lie­tu­vos pa­žei­di­mas, nes ne­tin­ka­mai per­ke­lia­mi eu­ro­pi­niai tei­sės ak­tai. Da­bar jau Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja yra pa­ruo­šu­si pa­kei­ti­mą, pa­pil­dant ir tin­ka­mai įgy­ven­di­nant eu­ro­pi­nį re­gu­lia­vi­mą.

Jei­gu mes kal­ba­me apie šių die­nų ak­tu­a­li­jas, mig­ran­tų si­tu­a­ci­ją, ką ma­to­me iš sta­tis­ti­kos, tai daž­niau­siai tie pa­grin­dai jau yra iš­var­dy­ti įsta­ty­me ir tai bū­na tos so­cia­liai pa­žei­džia­mos gru­pės, ku­rių at­žvil­giu ir yra nu­krei­pia­ma ne­apy­kan­tos kal­ba. Spren­di­mo bū­das yra ne tik tei­si­nis, bet ir tų pa­čių por­ta­lų ge­ro­ji prak­ti­ka, ku­ri yra pra­dė­ta tai­ky­ti. Tai – ano­ni­mi­nių ko­men­ta­rų at­si­sa­ky­mas. Mes ma­tė­me vi­sai ne­se­niai, kad ir „Del­fi“ pla­nuo­ja ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je at­si­sa­ky­ti ir pa­lik­ti tik tų as­me­nų, ku­rie iden­ti­fi­kuo­ja sa­ve, ko­men­ta­rus. Tai yra tas sof­tas, ku­ris tik­rai vei­kia. Ki­tas da­ly­kas, mes tu­ri­me la­bai aiš­kią kraš­tu­ti­nę prie­mo­nę – bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą už ko­men­ta­rus, kai ska­ti­na­ma ir kurs­to­ma ar­ba su­si­do­ro­ti, ar­ba fi­zi­nė prie­var­ta prieš žmo­nes. Aki­vaiz­du, kad tai nė­ra kon­kre­taus lai­ko­tar­pio te­ma, nes tos gru­pės vi­sa­da tu­rė­tų jaus­tis sau­gios ir pa­si­ti­kė­ti mū­sų ins­ti­tu­ci­jo­mis.

– O ke­ti­na­te grįž­ti prie pa­tai­sų, ku­rias pa­tei­kė­te ir at­si­ė­mė­te? Kon­kre­čiai bū­tent prie per­kė­li­mo į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są?

– Tai, kaip ir mi­nė­jau, vi­sai ne­se­niai iš ES gau­ta pa­sta­ba dėl pa­pil­do­mų pa­grin­dų, ku­rie, be to, ta­me pro­jek­te taip pat bu­vo įtrauk­ti pa­pil­do­mai. Tai iš da­lies jau ke­liau­ja kaip at­ski­ras pro­jek­tas. Dėl pa­čios dis­ku­si­jos, ar mums rei­kia ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės, ar bau­džia­mo­sios, ku­rią šian­dien mes tu­ri­me, tai tik­rai mes grį­ši­me, kad ga­lė­tu­me tiek su tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis, su tais pa­čiais tei­sė­jais dis­ku­tuo­ti, iden­ti­fi­kuo­ti. Tiks­las yra la­bai pa­pras­tas – ap­sau­go­ti so­cia­liai pa­žei­džia­mas gru­pes ir vi­suo­me­nę nuo ne­apy­kan­tos kal­bos, ku­ri yra ydin­ga. Kas yra svar­bu, tai nė­ra tik ma­no, kaip po­li­ti­kės, vie­na iš te­mų ir pri­ori­te­tų, bet ly­giai ta pa­ti Slo­vė­ni­ja, ku­ri da­bar pir­mi­nin­kau­ja ES tei­sin­gu­mo mi­nist­rų su­si­ti­ki­mams ir ta­ry­boms, kaip tik iš­kė­lė vie­ną iš te­mų – ne­apy­kan­tos kal­bą ir ne­apy­kan­tos nu­si­kal­ti­mus. Dar šie­met bus aukš­to ly­gio kon­fe­ren­ci­ja ta te­ma ir ati­tin­ka­mai Eu­ro­pa taip pat pla­nuo­ja spren­di­mus šia te­ma, ku­rie bus ho­ri­zon­ta­lūs eu­ro­pi­niu lyg­me­niu.

– Kal­bant apie mig­ran­tus, jau plin­ta įvai­rus ne­pa­si­ten­ki­ni­mas jų at­žvil­giu, vyks­ta pro­tes­tai iš­reiš­kiant prieš­ta­ra­vi­mą sie­kiams ap­gy­ven­din­ti mig­ran­tus kai­my­nys­tė­je. Tai net­gi tam tik­ro­se vie­to­se per­au­go į pa­rei­gū­nų už­puo­li­mus, įvai­rius pa­de­gi­mus. Be to, prieš tai ap­skri­tai ,,šei­mų mar­šo” da­ly­viai siū­lė net­gi tam tik­rus par­la­men­ta­rus ,,ant kuo­lo pa­mau­ti” ir įvai­rius ki­tus smur­ti­nius veiks­mus. Ar jūs as­me­niš­kai ne­įžvel­gia­te grės­mės, kad Lie­tu­vo­je ims ap­skri­tai įsi­ga­lė­ti tam tik­ra lin­čo teis­mo kul­tū­ra?

– Aš la­bai džiau­giuo­si, kad Lie­tu­va vis dar yra, ir esu tik­ra, kad bus, de­mo­kra­tinė vals­ty­bė. Žo­džio lais­vę už­tik­rin­ti yra la­bai svar­bu, bet ly­giai taip pat svar­bu tei­sė­tu­mas. Iš es­mės mes tu­ri­me tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios re­a­guo­ja. Tai įver­ti­nant la­bai svar­bu at­skir­ti, kai mes kal­ba­me apie ne­apy­kan­tos kal­bą, bet kai kal­ba­me ir apie po­li­ti­kus. Čia yra la­bai di­de­lė skir­tis tiek pa­gal Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mus, tiek na­cio­na­li­nę ju­ris­prudenciją. Val­džios, po­li­ti­kų kri­ti­kai yra žy­miai di­des­nės ri­bos, ir tai yra su­pran­ta­ma, to­dėl tur­būt tu­rė­tu­me su­pras­ti, kad vi­suo­me­nė tu­ri tei­sę kri­ti­kuo­ti, kar­tais per­žen­giant eti­kos ri­bą, tai yra leis­ti­na.

Bet jei­gu mes kal­ba­me ben­drai dėl tos si­tu­a­ci­jos, ku­rią mes tu­ri­me dėl mig­ra­ci­jos iš­šū­kių, mes tu­ri­me tai, ką kai ku­rios vals­ty­bės tu­rė­jo anks­čiau. Tai at­ro­dė sve­ti­mi iš­šū­kiai, ir mes tik iš ži­niask­lai­dos ste­bė­da­vo­me ten­den­ci­jas ki­to­se vals­ty­bė­se. Ga­lė­jo­me tu­rė­ti nuo­mo­nę ar­ba tai net ne­bu­vo Lie­tu­vos po­li­ti­kos lau­kas. Šian­dien mes tu­ri­me tą iš­šū­kį ir jis nė­ra toks pa­pras­tas, kad mes ga­lė­tu­me per­im­ti ge­rą­ją ar­ba blo­gą­ją pa­tir­tį kaž­ku­rios vals­ty­bės, nes mes tu­ri­me uni­ka­lią si­tu­a­ci­ją, ku­ri nė­ra iš­im­ti­nai tik mig­ra­ci­jos iš­šū­kis, bet iš es­mės ko­or­di­nuo­ja­mas Lu­ka­šen­kos. Mes tu­ri­me tiek vals­ty­bės sau­gu­mo klau­si­mą, tu­ri­me mig­ra­ci­jos klau­si­mą, ku­ris yra ko­or­di­nuo­ja­mas, to­dėl ir spren­di­mus tu­ri­me pri­im­ti ver­tin­da­mi vi­są kon­teks­tą, o ne iš da­lies tik mig­ra­ci­jos ar­ba iš da­lies tik sau­gu­mo.

– Bet kaip ver­ti­na­te pa­tį fak­tą ir to­kią pro­tes­ta­vi­mo kul­tū­rą Lie­tu­vo­je, kad pa­rei­gū­nams net­gi rei­kė­jo prieš pro­tes­tuo­to­jus pa­nau­do­ti jė­gą tam, kad jiems ap­skri­tai bū­tų įma­no­ma pa­tek­ti į tar­ny­bų te­ri­to­ri­ją?

– Svar­bu ma­ty­ti pla­tes­nį lau­ką. Jei­gu mes žiū­rė­tu­me tik Lie­tu­vos po­li­ti­nę dar­bo­tvarkę ar­ba mi­ni­mus pro­tes­tus, tai at­ro­do kaip fe­no­me­nas šios die­nos įvy­kių kon­teks­te. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me tiek dėl CO­VID si­tu­a­ci­jos, pan­de­mi­jos val­dy­mo, ka­ran­ti­no ri­bo­ji­mų ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, ly­gia­gre­čiai jei­gu mes žiū­rė­tu­me dėl mig­ra­ci­jos iš­šū­kių si­tu­a­ci­ją ki­to­se vals­ty­bė­se, ku­rios tu­ri iš­ori­nę sie­ną su tre­čio­sio­mis vals­ty­bė­mis, tai pro­tes­tai, skir­tin­gos nuo­mo­nės yra ta ten­den­ci­ja, ku­rią mes ste­bi­me. Dėl to pa­ties ka­ran­ti­no skir­tin­gų prie­mo­nių, tai tie pro­tes­tai yra ir ki­to­se vals­ty­bė­se. Mes kar­tais ne­sa­me to­kie uni­ka­lūs, kaip pa­tys sau at­ro­do­me. Kas yra la­bai svar­bu, ką ir pri­ima da­bar po­li­ti­kai, – at­sa­ko­my­bė dėl rei­ka­lin­gų spren­di­mų. Na ir in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, ko­dėl tai yra da­ro­ma.

Da­lis vi­suo­me­nės tu­ri ki­to­kią nuo­mo­nę, ga­li ją reikš­ti, bet yra ri­bos, kiek tu ją ga­li reikš­ti, tai bū­tent yra nu­sta­ty­ta tei­sės ak­tuo­se, kad vis­gi tei­sė­ti pa­rei­gū­nų nu­ro­dy­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi.

– O kal­bant apie tam tik­rų po­li­ti­kų re­to­ri­ką, kad mig­ran­tai pa­tei­kia­mi kaip tam tik­ra grės­mė, hib­ri­di­nio ka­ro iš­raiš­ka. Pri­si­mi­nus JAV pre­zi­den­tą Do­nal­dą Trum­pą, jis net­gi bu­vo ka­ri­ka­tū­ri­na­mas dėl jo no­rų sta­ty­ti sie­ną su Mek­si­ka, bet da­bar mū­sų vie­šo­jo­je erd­vė­je prak­tiš­kai net ne­kves­tio­nuo­ja­ma pa­ti sie­nos sta­ty­bos idė­ja. Tie­sa, še­šė­li­nė „vals­tie­čių“ Vy­riau­sy­bė krei­pė­si į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją su klau­si­mu, ar mes ne­su­lauk­si­me sank­ci­jų dėl sie­nos sta­ty­bų, ka­dan­gi esą Veng­ri­ja su­si­lau­kė nuo­bau­dų. Jū­sų nuo­mo­ne, ar ne­nu­drei­fuo­si­me mes link Veng­ri­jos ir dėl po­li­ti­kų re­to­ri­kos, ir dėl sa­vo pla­nų?

– Čia yra ke­li la­bai svar­būs as­pek­tai, ku­rie glau­džiai su­si­ję, bet ir la­bai at­ski­ri. Dėl pa­čios tvo­ros sta­ty­bos mes jau tu­rė­jo­me ir vie­šo­jo­je erd­vė­je Eu­ro­pos po­li­ti­kų ofi­cia­lių pa­si­sa­ky­mų, kad sie­nos sta­ty­ba nė­ra ne­tei­sė­tas bū­das ir juo­lab kai mes kal­ba­me apie sie­ną su iš­ore, su re­ži­mu, ku­ris nei de­mo­kra­tiškas, nei drau­giš­kas, nei pai­so tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Tai čia pir­mas as­pek­tas.

Ant­ras da­ly­kas, vėl­gi, la­bai no­rė­tų­si tu­rė­ti leng­vą pa­tir­tį, kai tie­siog pa­si­ly­gi­ni su ki­ta vals­ty­be, Grai­ki­ja, Veng­ri­ja, ir pa­sa­kai ar kar­to­ji ki­tų vals­ty­bių klai­das ar­ba ge­rą­ją pa­tir­tį. Bet mes ne­tu­ri­me to pa­ties, ką tu­ri Grai­ki­ja ar­ba Veng­ri­ja. Mes tu­ri­me ša­lia Lu­ka­šen­ką ir tu­ri­me mig­ran­tų srau­tus, ku­rie nė­ra na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vę ir jie au­ga iš es­mės ne­la­bai na­tū­ra­liai. Mes tu­ri­me pri­si­tai­ky­ti prie la­bai di­na­miš­ko skai­čių di­dė­ji­mo. Aki­vaiz­du, kad mes tu­ri­me ver­tin­ti tiek vals­ty­bės sau­gu­mo pras­me, nes ką mes iš Lu­ka­šen­kos re­to­ri­kos ma­to­me, yra vals­ty­bės sau­gu­mo ir ka­riuo­me­nės iš­šū­kių, ku­riuos tu­ri­me at­ski­rai ver­tin­ti. Tai, kad mes tu­ri­me vi­sų ins­ti­tu­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mą, yra la­bai svar­bus veiks­nys, bet tre­čias svar­bus ele­men­tas yra po­li­ti­kų re­to­ri­ka. Vie­na yra, kaip mes ver­ti­na­me mig­ran­tus, an­tra, ką jau te­ko ma­ty­ti iš at­ski­rų par­ti­jų ly­de­rių, ypa­tin­gai vie­nos, ku­ri lei­džia sau iš es­mės aiš­kiai pa­sa­ky­ti žmo­nėms, kad jie tu­rė­tų nau­do­ti jė­gą, kurs­to žmo­nes kves­tio­nuo­ti tei­sė­tus po­li­ci­jos nu­ro­dy­mus ir ly­gia­gre­čiai kves­tio­nuo­ja Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką. Aš tik­rai ne­su tik­ra, ar tai yra tin­ka­mas me­tas, juo­lab kad mes pui­kiai su­pran­ta­me, ne­pai­sant, kiek Lu­ka­šen­ka da­bar ini­ci­juo­tų ne­tei­sė­tų da­ly­kų, nuo to Lie­tu­va ne­tu­rė­tų pri­pa­žin­ti jo kaip de­mo­kra­tiškai iš­rink­to pre­zi­den­to.

– Kal­bant apie pa­čią tei­si­nę ba­zę mig­ran­tų at­žvil­giu, štai Sei­me bu­vo pri­im­ti Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Vis­gi no­rė­čiau grįž­ti prie tos po­li­ti­kos mig­ran­tų at­žvil­giu ir tos ana­lo­gi­jos su Veng­ri­ja. Tei­si­nin­kai ir­gi reiš­kia nuo­gąs­ta­vi­mus, kad ne kiek dėl pa­čios sie­nos fak­to Veng­ri­ja bu­vo sank­cio­nuo­ja­ma ES, bet bū­tent dėl pa­čios tei­si­nės ba­zės mig­ran­tų at­žvil­giu. Tai ar tik­rai ne­ma­to­te ri­zi­kos, kad bū­tent tei­si­niais, įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais pa­suk­si­me į ar­ti­mes­nę Veng­ri­jai pu­sę?

– Veng­ri­jos va­rian­tas žy­miai la­biau dau­gias­luoks­nis, jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me į Eu­ro­pos Są­jun­gos Tei­sin­gu­mo Teis­mo spren­di­mą pra­ei­tų me­tų gruo­džio mė­ne­sį, tai ten bu­vo ver­ti­na­mas Veng­ri­jos spren­di­mas dėl va­di­na­mo push–bac­ko be tin­ka­mų pro­ce­dū­rų lai­ky­mo­si, ki­tos vals­ty­bės tai da­rė nau­do­jant ir fi­zi­nę jė­gą. Ta­da mes kal­ba­me ne tik apie tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl mig­ran­tų, bet mes kal­ba­me apie ga­li­mus nu­si­kal­ti­mus žmo­giš­ku­mui, ne­hu­ma­niš­ką el­ge­sį. Iš es­mės ne­ga­li­me ly­gin­ti ne­su­ly­gi­na­mų da­ly­kų. Jei­gu mes kal­ba­me iš­im­ti­nai apie Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mą, tai jis yra pri­im­tas su to­kio­mis re­dak­ci­jo­mis, at­si­žvel­giant į šiuo me­tu ga­lio­jan­čią eks­tre­ma­lią si­tu­a­ci­ją, ku­ri ap­ima tiek mig­ran­tų srau­tą, ku­ris au­ga, tiek ne­tei­sė­tus Lu­ka­šen­kos veiks­mus, ku­rie iš es­mės yra žy­miai pla­tes­nio po­bū­džio ir ap­iman­tys ki­to­kias grės­mes.

Kas yra svar­bu, kad ši re­dak­ci­ja nė­ra Lie­tu­vos po­žiū­ris ben­drai į mig­ran­tus. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me, kaip Lie­tu­va, tar­ki­me, kvie­čia Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos mig­ran­tus, de­mo­kra­tinės pu­sės at­sto­vus, tai vie­nas gra­žiau­sių pa­vyz­džių yra Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je, kai star­tuo­liai ga­li at­va­žiuo­ti ir gau­ti pa­tal­pas sa­vo veik­lai. Tai tur­būt Lie­tu­va iš es­mės pa­lai­ko de­mo­kra­tijos stei­gi­mą­si, tei­sė­tus mig­ran­tus ir su­da­ro ga­li­my­bę in­teg­ruo­tis, ir bū­ti da­li­mi Lie­tu­vos vi­suo­me­nės. Mes ma­to­me ir po­žiū­rį į uk­rai­nie­čius.

Tai, ką mes kal­ba­me da­bar, tai daž­nai yra stig­ma­ti­zuo­ja­ma pa­gal tau­ty­bę, bet tu­rė­tu­me įžvelg­ti, kad da­lis tų mig­ran­tų vis­gi ne­at­va­žia­vo dėl to, kad jie no­rė­jo į Lie­tu­vą, o to­dėl, kad Lu­ka­šen­ka, de­ja, juos pa­stū­mė­jo. Ir­gi klau­si­mas, kiek tei­sė­tais bū­dais.

– Šne­kant apie push–bac­ką, dėl ko Veng­ri­ja bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma. Vis­gi, kaip su­pran­tu iš jū­sų ko­a­li­ci­jos part­ne­rių no­rų įves­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, tai ji leis­tų pa­si­tel­kus ka­riuo­me­nę tai­ky­ti tam tik­ras ak­ty­ves­nes fi­zi­nes sie­nos ap­sau­gos prie­mo­nes. Tai ar tos ak­ty­ves­nės fi­zi­nės sie­nos ap­sau­gos prie­mo­nės ir­gi ga­lė­tų bū­ti tas va­di­na­ma­sis push–bac­kas?

– Šian­dien at­sa­ky­ti, ar rei­kė­tų ir ar ga­lė­tu­me įves­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, tai ga­lė­tų pa­da­ry­ti, be abe­jo, Sei­mas. Bet pa­grin­di­nis da­ly­kas – įsi­ver­tin­ti, ar šian­dien mes tu­ri­me prie­lai­das tai da­ry­ti, ar mums ne­už­ten­ka, ko­kias ga­li­my­bes mes da­bar tu­ri­me pa­gal įsta­ty­mą. Tai tu­rė­tų at­sa­ky­ti Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja kar­tu su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, nes tai yra dvie­jų mi­nis­te­ri­jų kom­pe­ten­ci­jų ri­bo­se. Tai, kas vyks­ta šian­dien Lie­tu­vo­je, svar­bu bū­ti pa­si­ruo­šu­siems, jei­gu bus po­rei­kis, tu­rė­tu­me įsi­ves­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, ir iš es­mės tin­ka­mai ver­tin­ti fak­ti­nę si­tu­a­ci­ją, ku­ri yra la­bai di­na­miš­ka. Džiau­giuo­si, kad tie su­si­ti­ki­mai yra re­gu­lia­rūs ir in­for­ma­ci­ja yra ver­ti­na­ma re­a­liuo­ju lai­ku.

Ką leis­tų ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, tai di­des­nių ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mų pa­si­tel­ki­mą. Bet ku­riuo at­ve­ju, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mas ne­reiš­kia, kad eli­mi­nuo­ja­mi vi­si tarp­tau­ti­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai. Tai, kad įve­di ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, ne­reiš­kia, kad prieš ci­vi­lius ga­li nau­do­ti fi­zi­nę jė­gą. Tai yra su­pran­ta­ma. Pa­grin­di­nis lū­kes­tis: ko­kiu bū­du, lik­da­mi de­mo­kra­tine vals­ty­be, ku­ri ger­bia žmo­gaus tei­ses, mes ga­li­me tvar­ky­tis tiek su Lu­ka­šen­kos ne­tei­sė­tais veiks­mais, tiek su mig­ra­ci­jos srau­tu, ku­ris ke­lia iš­šū­kį ne tik pa­čiai Lie­tu­vai, bet ir Eu­ro­pos Są­jun­gai, nes pui­kiai su­pran­ta­me, pa­grin­di­nis di­džio­sios mig­ran­tų da­lies tiks­las – ne­lik­ti Lie­tu­vo­je.

– Vis­gi Lie­tu­vo­je yra ir ki­tas įsta­ty­mas – Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo ne­igia­mos vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mas, ku­rį net­gi pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas Po­vi­las Ma­čiu­lis pa­ly­gi­no su Veng­ri­jo­je esan­čiu esą pa­na­šiu įsta­ty­mu. Iš es­mės šis įsta­ty­mas ap­sau­go ne tik nuo ,,vai­kus gąs­di­nan­čių”, jū­sų mėgs­ta­mų Iron Mai­den re­kla­mų, bet ir nuo in­for­ma­ci­jos apie LGBT te­mas. Tai ar su­tin­ka­te su Pre­zi­den­tū­ra, kad čia tu­ri­me tam tik­rų pa­na­šu­mų su Veng­ri­jo­je pri­im­tu įsta­ty­mu, ku­ris su­si­lau­kė ES kri­ti­kos?

– Man tai no­rė­tų­si ver­tin­ti tą pa­čią te­mą ki­ta­me kon­teks­te, ku­ris yra tie­sio­giai su­si­jęs Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos lau­ke. Iš es­mės, jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mą ir tei­sę gau­ti in­for­ma­ci­ją, tai vi­sai ne­se­niai, prieš po­rą sa­vai­čių, pa­skelb­ta Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ata­skai­ta. Bū­tent ten ana­li­zuo­ja­ma ir Lie­tu­va. Mums ten se­ka­si, tie­są sa­kant, la­bai ne­blo­gai. Mes esa­me gi­ria­mi už ne­ma­žai da­ly­kų, vie­nas iš jų yra ži­niask­lai­dos at­sto­vų tei­sė į sa­vi­raiš­kos lais­vę ir tei­sę gau­ti in­for­ma­ci­ją. Jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me jū­sų mi­nė­tas te­mas, tar­ki­me, me­ta­lo gru­pių kon­cer­tai Lie­tu­vo­je, ku­rie dėl pan­de­mi­jos yra su­stab­dy­ti, bet įpras­tai vyks­ta ir ne­ke­lia iš­šū­kių. Ly­giai tas pats, ką mes ma­to­me, kad LGBT te­ma yra vie­šo­je erd­vė­je ir ji yra pa­tei­kia­ma skir­tin­go­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se. Mes ma­to­me iš­šū­kį, ar tik­rai ji yra pri­ei­na­ma vi­siems žmo­nėms pa­kan­ka­mai iš­sa­miai, kad bū­tų ga­li­ma su­pa­žin­din­ti ir tuos žmo­nes, ku­rie nė­ra su­si­pa­ži­nę, ko­dėl part­ne­rys­tė yra rei­ka­lin­ga ir vie­nos ly­ties as­me­ni­mis.

Be abe­jo, yra ir ta blo­go­ji prak­ti­ka. Pa­vyz­džiui, vie­nas iš pa­reiš­ki­mų nu­ke­lia­vo da­bar į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą dėl to pa­ties jū­sų mi­ni­mo įsta­ty­mo Lie­tu­vo­je tai­ky­mo ir čia tur­būt lauk­si­me EŽTT, ar ši­tas įsta­ty­mas yra ri­bo­jan­tis ir ar ne­rei­kė­tų Lie­tu­vai su tuo su­si­tvar­ky­ti.

Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, šis įsta­ty­mas yra ydin­gas, tik tur­būt ta po­zi­ty­vio­ji da­lis, kuo aš la­bai džiau­giuo­si ir ką rei­kė­tų ak­cen­tuo­ti, kad prak­ti­ko­je mes ma­to­me re­por­ta­žus, ob­jek­ty­vias te­mas, kur pri­sta­to­mos bū­tent LGBT te­mos pro­ble­ma­ti­ka, tiek mes ma­to­me tuos pa­čius ro­ko ar me­ta­lo kon­cer­tus.

– Tai, kaip su­pran­tu, šiuo me­tu Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo ne­igia­mos vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mas jums ne itin pa­tin­ka, bet iki Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mo ne­ma­to­te po­rei­kio ko­re­guo­ti ar­ba ap­skri­tai šį įsta­ty­mą pa­nai­kin­ti?

– Aki­vaiz­du, kad šis įsta­ty­mas, ku­ris ga­lio­ja Lie­tu­vo­je, gar­bės Lie­tu­vai ne­da­ro. Ati­tin­ka­mai tur­būt rei­kė­tų įsi­ver­tin­ti jo ko­re­ga­vi­mo ga­li­my­bes ir po­rei­kius, įsi­ver­tin­ti prak­ti­ką. Svar­biau­sia čia įsi­ver­tin­ti kaip ir ne­apy­kan­tos kal­bos at­ve­ju, kiek re­gu­lia­vi­mo mes tu­ri­me. Klau­si­mas, ar prak­ti­ko­je tai vei­kia, ar rei­kia pa­ko­re­guo­ti pa­tį re­gu­lia­vi­mą, kad ati­tik­tų. Ly­gia­gre­čiai ir čia mes tu­ri­me tą pa­tį iš­šū­kį.

– Bet su­tin­ka­te su Pre­zi­den­tū­ros, Po­vi­lo Ma­čiu­lio lo­gi­ka, kad kol tu­ri­me pa­na­šią tei­si­nę ba­zę kaip Veng­ri­jos, tol šios vals­ty­bės dėl įvai­rių žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų mes ne­ga­li­me kri­ti­kuo­ti?

– Aš esu tik­ra, kad Pre­zi­den­tū­ra ne­tu­ri bū­ti ko­men­tuo­ja­ma dėl sa­vo re­to­ri­kos. Esu tik­ra, kad bent jau iš sa­vo pu­sės mes ma­to­me daug na­mų dar­bų, ku­rių mes ne­pa­da­ro­me. Tai mes juos ir da­ro­me. Ge­riau­sias pa­vyz­dys, kad šian­dien Lie­tu­va ne­tu­ri už­tik­ri­na­mo vie­na­ly­čių po­rų san­ty­kių įtvir­ti­ni­mo, Lie­tu­va vis dar ne­tu­ri su­tvar­kiu­si as­men­var­džių ra­šy­bos, ir dėl to tu­ri daug teis­mi­nių by­lų. Mes iki šiol ne­tu­ri­me ir kai ku­rių ki­tų žmo­gaus tei­sių, dėl ku­rių teis­mai spren­džia ir tai­so įsta­ty­mų lei­dė­jų ne­pri­im­tų įsta­ty­mų spra­gas. Aki­vaiz­du, kad na­mų dar­bų yra, bet tu­rė­ti sa­vo po­zi­ci­ją dėl žmo­gaus tei­sių yra vie­na es­mi­nių už­sie­nio po­li­ti­kos pa­rei­gų.

– Lais­vės par­ti­ja į Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ją at­ėjo su pa­reiš­ki­mu, kad da­bar bus žmo­gaus tei­sių pa­va­sa­ris. LGBT tei­sės bu­vo vie­nas iš Lais­vės par­ti­jos pir­mų­jų pri­ori­te­tų. No­rė­jo­te ga­nė­ti­nai grei­tai pri­im­ti pa­kei­ti­mus. Dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas ir­gi bu­vo pla­nuo­ja­mas pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Jūs pa­ti esa­te iš­reiš­ku­si vil­tį per pa­va­sa­rio se­si­ją su­tvar­ky­ti jū­sų jau mi­nė­tų lo­ty­niš­kų raš­me­nų nau­do­ji­mą as­mens do­ku­men­tuo­se. Bet ir šis pro­jek­tas dar nė­ra įgy­ven­din­tas. Ma­no klau­si­mas: prie ko­kių Lais­vės par­ti­jos pri­ori­te­tų įgy­ven­di­ni­mo jūs, kaip tei­sin­gu­mo mi­nist­rė, šiuo me­tu jau esa­te pri­si­dė­ju­si?

– Tur­būt la­bai svar­bu, kad tie pro­jek­tai iš es­mės ju­da. Jei­gu mes kal­ba­me apie as­men­var­džių ra­šy­bą, tai mes jau tu­ri­me Sei­mo Švie­ti­mo ko­mi­te­to po­zi­ty­vią iš­va­dą, mes tu­ri­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dą. Da­bar li­ko Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to svars­ty­mai ir ta­da mes ke­liau­ja­me į svars­ty­mą ir pri­ėmi­mą. Ati­tin­ka­mai mes ly­giai tą pa­tį tu­ri­me su dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos pro­jek­tu. Pra­ėjo ko­mi­te­tus, li­ko Sei­mo sa­lė. O dėl Part­ne­rys­tės įsta­ty­mo bus grįž­ta su nau­ju pro­jek­tu ru­dens se­si­jo­je.

As­me­niš­kai jei­gu kal­bė­tu­me apie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pri­ori­te­tus, ku­rie nė­ra tik Lais­vės par­ti­jos, bet ir pla­tes­ni, nes mes tu­ri­me ne­ma­žai pa­val­džių įstai­gų ir ku­ruo­ja­mų po­li­ti­kos sri­čių, ku­rios la­bai svar­bios Lie­tu­vai. Tai pa­si­nau­do­da­ma pro­ga ak­cen­tuo­siu, ką Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ly­gia­gre­čiai da­rys, nes Lais­vės par­ti­jos pla­nai yra pa­kan­ka­mai aiš­kūs ir žmo­gaus tei­sių dar­bo­tvarkė lie­ka. Iš Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos mes pla­nuo­ja­me be Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so per­žiū­ros, da­lies Bau­džia­mo­jo ko­dek­so, Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mo per­žiū­ros, ati­tin­ka­mai ju­dė­ti ir su teis­mams ne­bū­din­gų funk­ci­jų at­si­sa­ky­mu. Tai iš es­mės, kad ten, kur tik­rai ne­rei­kia teis­mo spren­di­mo, ga­lė­tu­me to at­si­sa­ky­ti ir žmo­nėms ne­rei­kė­tų dėl to kreip­tis. Ly­gia­gre­čiai mes pla­nuo­ja­me jau ru­de­nį pa­si­žiū­rė­ti ir ju­dė­ti su no­ta­ri­niais veiks­mais, t. y. ar tik­rai vi­si no­ta­ri­niai veiks­mai, ku­rie šian­dien yra reg­la­men­tuo­ti, yra bū­ti­ni. Gal­būt ga­li­me kai kur jų at­si­sa­ky­ti ir ati­tin­ka­mai su­ma­ži­nant tą ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą.

Mes pla­nuo­ja­me grįž­ti ir prie žmo­gaus tei­sių pla­tes­nio kon­teks­to, tai iš es­mės yra ir as­mens duo­me­nų ap­sau­ga, kas yra la­bai svar­bu. Na­mų dar­bų yra daug, tai ti­kiuo­si, kad ru­dens se­si­ja bus pa­kan­ka­mai įdo­mi.

– Bet vis­gi su­si­lau­kė­te kri­ti­kos, kad ne­pa­vy­ko pri­im­ti ne tik Lais­vės par­ti­jos pri­ori­te­tų, jū­sų rė­mė­jams ir pa­lai­ky­to­jams ak­tu­a­lių klau­si­mų, bet ap­skri­tai pla­čiai vi­suo­me­nei ir net­gi opo­zi­ci­jai, kaip su­pran­tu, svar­bių ir ak­tu­a­lių klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, kal­bu apie Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mą. Kas lė­mė, kad ne­pa­vy­ko šio pro­jek­to pri­im­ti iki lie­pos mė­ne­sio, kai bu­vo pa­skelb­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mas, apie ku­rį jau bu­vo ži­no­ma iš anks­to?

– Jei­gu žiū­rė­tu­me ob­jek­ty­viai, į ofi­cia­lią sta­tis­ti­ką, o ne opo­zi­ci­ją, tai mes ma­ty­tu­me, kad pa­gal pa­va­sa­rio se­si­jos pla­nų vyk­dy­mą Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja pa­si­žy­mi 86 proc. re­zul­ta­ty­vu­mu pa­gal pla­nuo­tus ir įvyk­dy­tus dar­bus. Vi­sų mi­nis­te­ri­jų kon­teks­te pa­va­sa­rio se­si­jo­je mes už­ima­me 3 vie­tą iš 14. Ma­ny­čiau, kad tai yra tik­rai pui­kus re­zul­ta­tas.

Jei­gu mes kal­ba­me kon­kre­čiai apie Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mą, tai pa­tei­ki­mas įvy­ko pa­va­sa­rio se­si­jo­je, šiuo me­tu Sei­mas tu­rės na­mų dar­bus – tin­ka­mai įsi­ver­tin­ti vi­sus klau­si­mus, ku­rie tie­sio­giai su­si­ję.

Tar­ki­me, vie­na iš tų ak­tu­a­lių Lie­tu­vai – in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo ga­li­my­bės, ku­rios tie­sio­giai ak­tu­a­lios ir re­fe­ren­du­mams. Nes jei­gu yra pla­nuo­ja­ma grįž­ti dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės re­fe­ren­du­mo, ak­ty­ves­nis pa­sau­lio lie­tu­vių įtrau­ki­mas į tai tur­būt yra es­mi­nė prie­lai­da, kad bū­tų sėk­min­gas re­fe­ren­du­mas. Yra lū­kes­tis, kad Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mas bū­tų pri­im­tas ne tik kuo grei­čiau, bet ir kuo ko­ky­biš­kiau, nes es­mi­nė prie­lai­da yra ta, kad mes ne tik tu­ri­me įsta­ty­mą, bet tu­ri­me ir ko­ky­biš­ką įsta­ty­mą, ku­ris įga­li­na mū­sų vi­suo­me­nę da­ly­vau­ti re­fe­ren­du­muo­se ir pri­im­ti svar­bius spren­di­mus.