Dzūkų spaudos sugrįžimas: atgims prieš 100 metų leistas laikraštis

Atrado „Ba­kū­žę“ 

M.Ma­tu­le­vi­čiū­tė gi­mė ir au­go Kap­čia­mies­čio mies­te­ly­je, to­dėl sa­ve va­di­na tik­ra dzū­kai­te. Jau ket­ve­rius me­tus gy­ve­na Kau­ne, stu­di­juo­ja Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­ją ir lei­dy­bą. „Ka­dan­gi stu­di­jo­se ten­ka skai­ty­ti daug se­no­sios lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros, daž­niau­siai ją skai­to­me epa­vel­das.lt sve­tai­nė­je. Ten ir at­ra­dau is­to­ri­nį „Ba­kū­žės“ laik­raš­tį. Vie­ną die­ną, be­skai­ti­nė­da­ma pri­va­lo­mą li­te­ra­tū­rą, su­gal­vo­jau sve­tai­nė­je pa­ieš­ko­ti nuo­trau­kų, kny­gų ar kaž­ko ki­to, kas yra su­si­ję su ma­no gim­tuo­ju mies­te­liu. Pa­ieš­ko­je įve­dus žo­dį „Kap­čia­mies­tis“, tarp pa­teik­tų įvai­rių mies­te­lio nuo­trau­kų, ra­dau „Ba­kū­žės“ vir­še­lį. Li­kau nu­ste­bu­si, kad Kap­čia­mies­tis kaž­ka­da tu­rė­jo laik­raš­tį ir aš apie jį nie­ko ne­bu­vau gir­dė­ju­si – taip ir pa­sa­kiau, kai iš­vy­dau „Ba­ku­žės” laik­raš­tį“, – pa­sa­ko­ja Mig­lė.

Tie­sa, anuo­met ji dar ne­tu­rė­jo min­ties apie laik­raš­čio at­kū­ri­mą ir ant­ro­jo nu­me­rio lei­di­mą. Taip pat jai bu­vo la­bai keis­ta, kad laik­raš­tis pa­va­din­tas sa­vai­ti­niu, nors bu­vo iš­leis­tas tik jo pir­mas ir vie­nin­te­lis nu­me­ris.

Idė­ja gi­mė su šyp­se­na

„Il­gai ieš­ko­jau, ko­dėl taip įvy­ko, ta­čiau jo­kios in­for­ma­ci­jos ne­ra­dau. Apie pir­mo­sios „Ba­kū­žės“ lei­dė­ją Sta­sį Ku­lė­šį, de­ja, taip pat nie­ko ne­pa­vy­ko su­ži­no­ti. Min­tis apie šio laik­raš­čio at­kū­ri­mą ki­lo vi­sai ne­ti­kė­tai ir iš pra­džių juo­ko for­ma. Tą kar­tą gar­siai sa­vo šei­mai pa­sa­kiau, kad rei­kia iš­leis­ti ant­rą­jį „Ba­kū­žės“ nu­me­rį, ta­čiau nie­kas, net aš pa­ti, to siūlymo rim­tai ne­pri­ėmė­me“, – pri­si­me­na Mig­lė. Ta­čiau po to ji kas­dien vis dau­giau apie tai gal­vo­jo. Iš pra­džių at­ro­dė, kad tai ne­įma­no­ma, bet vėliau at­si­ra­do su­pra­ti­mas: tu­riu tą pa­da­ry­ti. 

„Gal iš tik­rų­jų net jau­čiau pa­rei­gą tai pa­da­ry­ti, nes ma­no gy­ve­na­muo­ju lai­ko­tar­piu šiam laik­raš­čiui su­ei­na 100 me­tų. Pa­klau­siau sa­vęs: kiek žmo­gus per vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą tu­ri to­kių uni­ka­lių pro­gų? Juk „Ba­kū­žė“ yra mū­sų is­to­ri­ja, apie ku­rią gal­būt dau­ge­lis ne­ži­no­jo, mū­sų pra­ei­tis, pa­li­ki­mas. Su­si­mąs­čiau, ką tai reiš­kia man? Pri­si­mi­ni­mus, tra­di­ci­jas, jun­gian­čius ry­šius tarp tų, ku­rių jau ne­bė­ra. Ir ši  mū­sų pra­ei­tis ne­tu­ri bū­ti už­mirš­ta, o  laik­raš­tis yra bran­gios pra­ei­ties at­mi­ni­mas. To­dėl tai pri­va­lė­jo bū­ti at­kur­ta“, – apie lei­dy­bos su­ma­ny­mą pa­sa­ko­ja M.Ma­tu­le­vi­čiū­tė.

Apie ką ra­šė prieš 100 me­tų?

Se­na­ja­me „Ba­kū­žės” nu­me­ry­je daug bu­vo kal­bė­ta apie švie­ti­mą, ska­ti­nant mo­ky­tis, dirb­ti, ne­tin­gi­niau­ti. Pir­ma­sis nu­me­ris at­spin­dė­jo to me­to pro­ble­mas ir ide­jas. Pa­šne­ko­vė sa­ko, kad pa­grin­di­nė min­tis, lei­džiant ant­rą­ją „Ba­kū­žės” nu­me­rį, bu­vo at­kar­to­ti pir­mo­jo nuo­tai­ką, tar­si iš­leis­ti laik­raš­tį šių die­nų au­di­to­ri­jai se­no­jo idė­jo­mis, pro­ble­mo­mis, ra­šy­mo sti­liu­mi. Ku­riant nau­ją dar­bą jai no­rė­jo­si su­jung­ti pra­ei­tį su da­bar­ti­mi, to­dėl nau­jo­je „Ba­kū­žė­je“ ga­li­ma ras­ti ir....

Daugiau sužinokite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 13996-ąjį numerį.

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas*

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. 

Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt