„Dzū­ki­jos rie­šu­tas” džiu­gi­na ir šei­mi­nin­kus, ir rie­šu­tų mė­gė­jus

Pa­siū­lė drau­gas

„Iš drau­go ga­vę pa­siū­ly­mą pirk­ti rie­šu­ty­ną ir nu­ste­bo­me, ir ap­si­džiau­gė­me, nes nie­ka­da ne­gal­vo­jo­me už­si­im­ti laz­dy­nų au­gi­ni­mu. Bu­vau vai­ko au­gi­ni­mo atos­to­go­se, tad, daug ne­svars­tę ir su­ti­ko­me, nes že­mės ūkis mus ža­vė­jo, no­rė­jo­me pa­tys kaž­ką už­si­au­gin­ti“, – kaip prieš ket­ve­rius me­tus ta­po 2,5 hek­ta­ro vie­no se­niau­sių ša­ly­je rie­šu­ty­nų šei­mi­nin­kais pa­sa­ko­jo A.Ba­ry­sa.

Su­tuok­ti­nių nė kiek ne­gąs­di­no tai, kad jie apie laz­dy­no rie­šu­tų au­gi­ni­mą be­veik nie­ko ne­ži­no­jo. „Drau­gas pa­sa­ko­da­vo apie jų prie­žiū­rą, nu­va­žiuo­da­vo­me į jo rie­šu­ty­ną pa­rie­šu­tau­ti, ta­čiau apie laz­dy­nus, kaip apie kul­tū­rą, ži­nių ne­tu­rė­jo­me – ne­ži­no­jo­me, ar jie reik­lūs dir­vo­že­miui, koks ge­riau­siai tin­ka, kaip rei­kia ge­nė­ti, ar puo­la li­gos“, – sa­kė A.Ba­ry­sa.

Kau­nie­čiai ne­si­bai­mi­no ne tik ži­nių ir pa­tir­ties sty­giaus, jų ne­gąs­di­no ir tai, kad laz­dy­nai au­go už 70 ki­lo­met­rų nuo na­mų.

„Gy­ve­na­me Kau­ne, Nar­sie­čiuo­se, la­bai pa­to­gio­je vie­to­je, tad va­žiuo­da­mi į ūkį ne­pa­ten­ka­me į jo­kius kamš­čius: šo­ka­me į „Via Bal­ti­ca“ ke­lią, po to į Aly­taus ke­lią ir la­bai grei­tai pa­sie­kia­me rie­šu­ty­ną. Man ke­lio­nė ne­pra­ilgs­ta – ji at­gai­va ir po­il­sis, to­dėl net dar­by­me­čiu kas­die­ni­nės ke­lio­nės ne­var­gi­na“, – tvir­ti­no rie­šu­ty­no sa­vi­nin­kė.

Rie­šu­ty­ną iš­plė­tė

Pir­mai­siais me­tais, nors bu­vęs rie­šu­ty­no sa­vi­nin­kas nau­jie­siems ūki­nin­kams dos­niai da­li­no pa­ta­ri­mus, kaip pri­žiū­rė­ti laz­dy­nus, kur ge­riau par­duo­ti der­lių, ne­ri­mo iš­veng­ti ne­pa­vy­ko. Slė­gė ne­ži­nia, ar pa­vyks sau­giai san­dė­liuo­ti der­lių, ar jis ne­su­pe­lys.

„At­ėjus ru­de­niui pa­aiš­kė­jo, jog nuo­gąs­tau­ta bu­vo be rei­ka­lo – der­lius už­au­go pui­kus, sėk­min­gai pa­vy­ko jį par­duo­ti, pir­kė­jai gy­rė ko­ky­biš­kus rie­šu­tus, ne­bu­vo jo­kio nuos­to­lio“, – sėk­min­gu star­tu džiau­gė­si A.Ba­ry­sa.

Sėk­mė ir aist­ra rie­šu­tų au­gi­ni­mui įkvė­pė kau­nie­čius rie­šu­ty­no plėt­rai. Iš pra­džių nu­si­pir­ko 2,5 hek­ta­ro že­mės ir iš kar­to pu­sę hek­ta­ro už­so­di­no rie­šut­me­džiais, po to vėl nu­si­pir­ko že­mės ir vėl už­so­di­no laz­dy­nais, taip rie­šu­ty­no plo­tą pa­di­din­da­mi be­veik tris kar­tus – iki 7 hek­ta­rų.

Anot A.Ba­ry­sos, pa­ly­gin­ti su rie­šu­ty­nais, už­iman­čiais 20 hek­ta­rų, tai nė­ra di­de­lis plo­tas, ta­čiau no­rint, kad rie­šu­ty­nas vi­sais me­tų lai­kas at­ro­dy­tų tvar­kin­gas, dar­bų tiek, kad spėk suk­tis.

Jau po pir­mų dar­bo me­tų griu­vo mi­tas, kad rie­šu­ty­nas tin­gi­nių ver­slas.

„Gal­vo­jan­čius, jog už­ten­ka pa­so­din­ti me­de­lį ir kas­met nuim­ti der­lių, tu­riu nu­vil­ti. Laz­dy­ną, kaip ir bet ku­rį ki­tą au­ga­lą, ar tai bū­tų po­mi­do­ras, ar ši­lau­o­gė, pri­žiū­rė­ti rei­kia“, – tei­gė A.Ba­ry­sa ir pri­dū­rė, jog be­ne di­džiau­sias laz­dy­nų au­gi­ni­mo pri­va­lu­mas tai, kad ne­rei­kia iš kar­to rie­šu­tų par­duo­ti, jie, tin­ka­mai san­dė­liuo­ja­mi, il­gai ne­pra­ran­da sa­vo ver­tės, ga­li­ma pa­lauk­ti ge­riau­sio re­a­li­za­vi­mo lai­ko.

Se­na­ja­me Ba­ry­sų rie­šu­ty­ne au­ga pen­kios pa­čios po­pu­lia­riau­sios Lie­tu­vo­je laz­dy­nų veis­lės: anks­ty­va, la­bai der­lin­ga – ‘Bar­se­lo­na‘, įspū­din­go dy­džio ir stip­raus sko­nio rie­šu­tus au­gi­nan­ti – ‘Ha­lės mil­ži­nai‘, vi­du­ti­nio anks­ty­vu­mo, pri­pa­žįs­ta­ma kaip vie­na ver­tin­giau­sių – ‘Cos­ford‘, ci­lin­dro for­mos, di­de­liais bran­duo­liais rie­šu­tus au­gi­nan­ti – ‘Tra­pe­zuns­ki‘ ir pa­si­žy­min­ti la­bai di­de­liais, ska­niais rie­šu­tais – ‘Ka­ta­lons­ki‘.

No­rė­da­mi dau­giau įvai­ro­vės ir pa­tys iš­ban­dy­ti nau­jas veis­les kau­nie­čiai iš Len­ki­jos au­gin­to­jų par­si­ve­žė ’Wczes­ny Długl’, ‘Ga­ri­bal­di’ ir ‘Mo­gul­nus’ bei ki­tų veis­lių laz­dy­nų so­di­nu­kų. Ren­kan­tis nau­jas veis­les, di­džiau­sias dė­me­sys bu­vo skir­tas įdo­mes­nei rie­šu­to for­mai, at­spa­ru­mui li­goms ir der­lin­gu­mui.

Triū­sia trys kar­tos

Pre­kiau­da­mi rie­šu­tais, Ba­ry­sai įsi­ti­ki­no, jog pir­kė­jai no­ri įsi­gy­ti ne tik rie­šu­tų, bet ir laz­dy­nų so­di­nu­kų, tad ėmė­si ir šios veik­los. So­di­nu­kus ūki­nin­kai dau­gi­na at­lan­ko­mis. Iš at­lan­kos iš­au­gu­sį so­di­nu­ką at­ski­ria nuo rie­šut­me­džio ir pa­so­di­na į ki­tą vie­tą, kad su­stip­rė­tų. Ūg­te­lė­ju­sį so­di­nu­ką po dve­jų me­tų per­ke­lia į nuo­la­ti­nę au­ga­vie­tę.

„Laz­dy­nai nė­ra la­bai reik­lūs dir­vai, ta­čiau tu­ri gau­ti pa­kan­ka­mą kie­kį drėg­mės, ypač jau­ni so­di­nu­kai, kad su­si­for­muo­tų ge­ras šak­ny­nas ir au­ga­las su­stip­rė­tų“, – aiš­ki­no A.Ba­ry­sa.

Kau­nie­čių rie­šu­ty­ne vi­si laz­dy­nai yra me­džio for­mos, mat ta­da ge­nė­ji­mas daug pa­pras­tes­nis. Pri­va­lu­mas ir tai, kad me­dis už­ima ma­žiau vie­tos nei krū­mas. Laz­dy­nai įso­din­ti ei­lė­mis, tarp ku­rių pa­lik­ti 4 met­rai, toks pats at­stu­mas pa­lik­tas ir tarp laz­dy­nų. Vie­na­me hek­ta­re au­ga 500 laz­dy­nų, ku­riuos kiek­vie­ną pa­va­sa­rį rei­kia iš­ge­nė­ti, o va­sa­rą tar­pu­ei­liuo­se nu­pjau­ti žo­lę.

„Man rie­šu­ty­nas bū­na gra­žiau­sias ge­gu­žės mė­ne­sį, kai laz­dy­nai su­ža­liuo­ja ir tar­si tam­pa di­džiu­liu ra­my­be al­suo­jan­čiu me­di­ta­ci­jos so­du, ku­ria­me ty­lą trik­do tik paukš­čių čiul­bė­ji­mas, ir rug­pjū­čio ant­ro­je pu­sė­je, kai pra­si­de­da rie­šu­tų su go­že­lė­mis sky­ni­mas. Ta­da prie vi­sos rie­šu­ty­no ma­gi­jos pri­si­de­da ir der­liaus gro­žis“, – apie rie­šu­ty­ną kal­bė­jo A.Ba­ry­sa.

Pir­mie­ji rie­šu­tai pas pir­kė­jus iš­ke­liau­ja su go­že­lė­mis nu­skin­ti ran­ko­mis, jie yra pa­tys ska­niau­si – traš­kūs, sul­tin­gi.

Po po­ros sa­vai­čių, pra­dė­ję kris­ti iš go­že­lių rie­šu­tai su­grė­bia­mi ir kas­tu­vais su­krau­na­mi į trak­to­riaus prie­ka­bą. Ta­da rie­šu­tai ke­liau­ja į va­lo­mą­ją, ku­ri iš­pu­čia vi­sas šiukš­les ir tuš­čius ke­va­lus, po to dar kar­tą rie­šu­tai va­lo­mi ran­ko­mis. Da­lis rie­šu­tų iš kar­to par­duo­da­ma, da­lis ke­liau­ja į ge­rai vė­di­na­mą kluo­ną, ku­ria­me lai­ko­mi dė­žė­se su­pil­ti plo­nu sluoks­niu.

Pra­si­dė­jus dar­by­me­čiui, rie­šu­ty­ne triū­sia trys kar­tos – sa­vi­nin­kai, jų tė­vai ir vai­kai, pa­de­da ir Auk­sės se­sers šei­ma. Mo­te­ris ypač džiau­gia­si vy­riau­sio­jo sū­naus Jo­rin­gio pa­gal­ba. Ke­tu­rio­lik­me­tis pats di­džiau­sias ma­mos pa­gal­bi­nin­kas, už dar­bą jam mo­ka­mas ir at­ly­gi­ni­mas.

Su­ra­do mėgs­ta­mą veik­lą

Bai­gu­si ver­slo ir va­dy­bos ad­mi­nist­ra­vi­mo stu­di­jas Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te apie dar­bą že­mės ūky­je nė ne­gal­vo­ju­si, A.Ba­ry­sa šian­dien sa­ko, jog dirb­da­ma rie­šu­ty­ne jau­čia­si sa­vo ro­gė­se ir nė už ką ne­no­rė­tų šios veik­los at­si­sa­ky­ti. „Man pa­tin­ka tai, ką da­rau, pa­tin­ka ben­drau­ti su žmo­nė­mis, pa­sa­ko­ti jiems apie laz­dy­no rie­šu­tų nau­dą ir me­de­lių prie­žiū­rą“, – sa­kė mo­te­ris.

Iš hek­ta­ro Ba­ry­sai pri­ski­na dvi to­nas rie­šu­tų. Kal­bas, jog ga­li­ma už­au­gin­ti ir 4–5 to­nas der­liaus, A.Ba­ry­sa va­di­na fan­tas­ti­ka. Ūki­nin­kės nuo­mo­ne, no­rint pra­gy­ven­ti iš rie­šu­ty­no, rei­kė­tų di­des­nių plo­tų, to­dėl šei­ma sa­vą­jį ke­ti­na iš­plės­ti iki 12 hek­ta­rų. Kol kas jų šei­mos biu­dže­tą pa­grin­dą su­da­ro pa­ja­mos iš vy­rui pri­klau­san­čios lo­gis­ti­kos įmo­nės.

Su kiek­vie­nais me­tais Lie­tu­vo­je spar­čiai ple­čia­si rie­šu­ty­nų plo­tai. Anot A.Ba­ry­sos, jie kol kas kon­ku­ren­ci­jos ne­jau­čia, nes jų už­au­gin­tų rie­šu­tų ko­ky­bė la­bai ge­ra, ta­čiau spren­džiant iš to, kiek žmo­nių iš jų įsi­gi­jo laz­dy­nų so­di­nu­kų, aiš­ku, jog kon­ku­ren­ci­ja kas­met di­dės.

2018 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo de­kla­ruo­ta kiek dau­giau nei 616 hek­ta­rų rie­šu­ty­nų (grai­ki­nių ir laz­dy­nų). Per pen­ke­rius me­tus jų plo­tai iš­si­plė­tė dau­giau kaip tris kar­tus iki 1873 hek­ta­rų.