Druskininkuose aptikta pavojinga paukščių gripo atmaina užsikrėtusi gulbė (1)

Romos Balsienės (ELTA) nuotr.
Romos Balsienės (ELTA) nuotr.
Druskininkuose rastai nugaišusiai gulbei nustatytas didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas. Tokią ligos diagnozę patvirtino Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, tai jau devintas paukščių gripo viruso atvejis, šiais metais nustatytas Lietuvos laukinėje faunoje. Anksčiau paukščių gripu buvo užsikrėtusios ir Klaipėdoje, Kaune, Kėdainiuose, Raseiniuose bei Šalčininkuose rastos nugaišusios gulbės.

Druskininkuose aptiktai gulbės gaišenai patvirtintas šio viruso H7N7 potipis. VMVT specialistai įspėja, kad yra duomenų, kad ši paukščių gripo viruso atmaina gali užkrėsti ne tik kitus paukščius, bet ir žmones.

Per 2020 m. spalio mėnesį prasidėjusį ir iki šiol besitęsiantį paukščių gripo epidemijos laikotarpį tai yra pirmas paukščių gripo viruso H7N7 potipio atvejis Europoje, pažymima VMVT pranešime. Iki šiol šio viruso atmaina Europos šalyse buvo nustatoma gana retai, paskutinį kartą fiksuota Italijoje 2016 m. naminių paukščių ūkiuose.

Atsižvelgiant į aptikto paukščių gripo atmainos galimą pavojingumą, specialistai griežtai rekomenduoja, radus nugaišusį laukinį vandens paukštį, jokiu būdu neliesti jo rankomis, o apie įvykį nedelsiant informuoti VMVT.

Europos Komisijos Maisto saugos agentūra (EFSA), atlikusi tyrimą paskutinės epidemijos laikotarpiu nustatė 60 rūšių laukinių paukščių, kuriems patvirtinamas didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas. Dažniausiai Europoje šis virusas nustatomas: baltaskruostėms bernikėms, gulbėms nebylėms, pilkosioms žąsims, cylpėms, rudagalvėms kryklėms ir kt. paukščiams, kurie turi kontaktą su atvirais vandenio telkiniais. Daugiausia tai žąsinių ir kirinių paukščių būrio atstovai.

VMVT primena, kad paukščių migracijos periodu laukinių vandens paukščių platinamas virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant rūbų, apavo ar transporto priemonių. Apsisaugoti ir užkirsti kelią viruso patekimui į paukščių laikymo vietas galima tik kasdien griežtai laikantis biologinio saugumo priemonių ūkiuose, pabrėžiama pranešime.

Užsikrėtę naminiai paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėje. Nuo ligos gali nugaišti visi ūkyje laikomi paukščiai.

 

Valentina Gudienė (ELTA)

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.