In­drė ir Jus­ti­nas Pet­ru­čiai pa­ten­kin­ti ūki­nin­ka­vi­mo pra­džios re­zul­ta­tais

Zemes ukis
Gy­ve­ni­mas kai­me Pet­ru­čių šei­mos ne­gąs­di­na: jų pa­ste­bė­ji­mu, čia pa­lan­ku ir dirb­ti, ir tu­ri­nin­gai leis­ti lais­va­lai­kį. Karolinos Baltmiškės nuotr.
35 me­tų In­drė ir Jus­ti­nas Pet­ru­čiai gy­vu­li­nin­kys­tės ūkį įkū­rė 2016 me­tais Plun­gės ra­jo­ne. Au­gi­na mė­si­nius li­mu­zi­nų veis­lės gal­vi­jus. Ūkiui kur­ti pa­si­nau­do­jo Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2014–2020 me­tų pro­gra­mos pa­ra­ma, skir­ta jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mui. Šie­met skir­ta pa­ra­ma ir šiam ūkiui mo­der­ni­zuo­ti.

„Vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kad 2016 me­tais su žmo­na In­dre Mar­cių kai­me įsi­gi­jo­me so­dy­bą. Ap­link so­dy­bą bu­vo 8 ha že­mės. Pirk­da­mi so­dy­bą apie ūki­nin­ka­vi­mą ne­gal­vo­jo­me, bet ne­ma­žai ūki­nin­kau­jan­čių yra tarp gi­mi­nai­čių, tad, pa­si­ta­rę su jais, pra­dė­jo­me svars­ty­ti, ar ir mums ne­pa­ban­džius. O čia dar at­si­ra­do ga­li­my­bė pa­si­nau­do­ti jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mui skir­ta pa­ra­ma“, – apie ūki­nin­ka­vi­mo pra­džią pa­sa­ko­ja Plun­gės ra­jo­no ūki­nin­kas J. Pet­ru­tis.

Pa­sak ūki­nin­ko, di­de­lio pa­si­rin­ki­mo, ko­kios veik­los im­tis, ne­bu­vo. Au­ga­li­nin­kys­tei ir plo­tas per ma­žas, ir že­mė ne pa­ti dos­niau­sia. „Pie­ni­nin­kys­tės ūkis rei­ka­lau­ja di­de­lio pri­si­ri­ši­mo, o mes to ne­no­rė­jo­me. Tad nu­ta­rė­me im­tis mė­si­nių gal­vi­jų au­gi­ni­mo. Tuo­met mums at­ro­dė, kad mė­si­niams gal­vi­jams už­ten­ka ap­tva­ro, žo­lės ir jie sėk­min­gai au­ga, – apie pa­si­rin­ki­mą šian­dien jau pa­juo­kau­da­mas kal­ba Jus­ti­nas. – Ta­čiau, pa­si­ro­do, yra vi­sai ne taip – mė­si­nių gal­vi­jų ūkis rei­ka­lau­ja ir dar­bo, ir pi­ni­gų.“

Pa­gal Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2014–2020 me­tų pro­gra­mos prie­mo­nės „Ūkio ir ver­slo plėt­ra“ veik­los sri­tį „Pa­ra­ma jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mui“ Jus­ti­nui Pet­ru­čiui gy­vu­li­nin­kys­tės ūkiui įkur­ti bu­vo skir­ta 33,6 tūkst. eu­rų pa­ra­ma.

„Už pa­ra­mos lė­šas nu­si­pir­ko­me 15 li­mu­zi­nų veis­lės te­ly­čai­čių, – ūkio kū­ri­mo pa­tir­ti­mi da­li­ja­si Jus­ti­nas. – Ūkio plėt­rai bu­vo rei­ka­lin­ga tech­ni­ka. Ge­rai, kad yra ga­li­my­bė gau­ti pa­ra­mą. Pa­gal pro­gra­mos prie­mo­nės „In­ves­ti­ci­jos į ma­te­ria­lų­jį tur­tą“ veik­los sri­tį „Pa­ra­ma in­ves­ti­ci­joms į že­mės ūkio val­das“ ga­vo­me 50 tūkst. eu­rų, o šie­met – dar be­veik 49,3 tūkst. eu­rų. Už pa­ra­mos lė­šas įsi­gi­jo­me ūkiui rei­ka­lin­gos tech­ni­kos: ri­ti­nių vy­nio­tu­vą, pre­są, trak­to­rių, šie­nap­jo­vę, kul­ti­va­to­rių. Jei ne pro­jek­tai ir iš­mo­kos, ūki­nin­kau­ti tik­rai ne­ap­si­mo­ka. Gal dėl to jau­ni žmo­nės ne­sku­ba sa­vo gy­ve­ni­mą su­sie­ti su ūki­nin­ka­vi­mu.“

„Ma­nau, jau­nų žmo­nių kai­me kū­ri­mą­si kai­me pa­ska­tin­tų, jei be­si­ku­rian­čiam jau­na­jam ūki­nin­kui iš kar­to bū­tų duo­da­ma bent 80 pro­cen­tų skir­tos pa­ra­mos. Juk la­biau­siai pi­ni­gų rei­kia ta­da, kai pra­de­di kur­ti ūkį. Te­ko gir­dė­ti, kad nuo šių me­tų jau taip ir pa­da­ry­ta. Tai la­bai ge­rai“, – vy­rą pa­pil­do In­drė.

Ne­ma­žų in­ves­ti­ci­jų rei­ka­lau­ja ir že­mė, nes, no­rint di­din­ti ban­dą, tu­ri di­din­ti ir že­mės plo­tus. Da­bar Pet­ru­čiai tu­ri apie 45 ha nuo­sa­vos že­mės ir apie 10 ha nuo­mo­ja. Li­mu­zi­nų ban­da pa­di­dė­jo iki 45.

„Vie­noks ūki­nin­ka­vi­mas, kai tė­vai per­duo­da ūkį, ku­ria­me ir tech­ni­ka su­pirk­ta, ir pa­sta­tai pa­sta­ty­ti, ki­toks ūki­nin­ka­vi­mas, kai pra­de­di nuo nu­lio. To­dėl, ma­nau, kad per to­kį trum­pą lai­ką esa­me gan ge­rai pa­žen­gę į prie­kį, – pir­mai­siais ūki­nin­ka­vi­mo re­zul­ta­tais pa­ten­kin­tas J. Pet­ru­tis. – Ta­čiau iš ūkio kol kas mū­sų šei­ma ne­iš­gy­ven­tų. Abu su In­dre dir­ba­me. Ji dir­ba vals­ty­bės tar­ny­bo­je, aš tu­riu lo­gis­ti­kos fir­mą. Dar dirb­da­mas Nor­ve­gi­jo­je ėmiau kur­ti kro­vi­nių per­ve­ži­mo įmo­nę. Nu­pir­kau ma­ši­ną, pa­sam­džiau vai­ruo­to­ją ir taip pra­si­dė­jo ver­slas. Iš šio ver­slo dar ten­ka ir į ūkį in­ves­tuo­ti, nes kol kas Lie­tu­vo­je su­pir­kė­jai la­bai ma­žai mo­ka už gy­vu­lį. Pa­va­sa­rį, per ka­ran­ti­ną, su­pir­ki­mo kai­nos ypač bu­vo su­ma­žin­tos. Tad par­duo­da­mi gy­vu­lius ieš­ko­me ge­riau­sios kai­nos, nes ūkiui rei­ka­lin­gos apy­var­ti­nės lė­šos. Vie­ną kar­tą par­duo­da­me gy­vu­lius veis­lei, ki­tą sy­kį – mė­sai. Mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jai su­si­ko­o­pe­ra­vę gal­būt ga­lė­tų im­tis mė­sos per­dir­bi­mo. Juk par­duo­dant ga­mi­nius vi­sai ki­tas pa­ja­mas ga­li­ma gau­ti. Kei­čian­tis kar­toms, kei­čia­si po­žiū­ris ir į ko­o­pe­ra­ci­ją, at­si­ran­da di­des­nis pa­si­ti­kė­ji­mas vie­nas ki­tu. Jei ne­ri­zi­kuo­si, o lauk­si, kol kaž­kas kaž­ką tau pa­siū­lys, nie­ko ir ne­su­kur­si.“

Du vai­ku­čius au­gi­nan­čios ūki­nin­kų šei­mos gy­ve­ni­mas kai­me ne­gąs­di­na. „Vai­kus ga­li­ma pa­vė­žė­ti iki Plun­gė­je esan­čių mo­kyk­lų. Tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lais­va­lai­kį taip pat nė­ra sun­ku. Tiek Plun­gė­je, tiek ne­to­li esan­čia­me Klai­pė­dos uos­ta­mies­ty­je vyks­ta la­bai įvai­rių ren­gi­nių, svar­bu tik kad lais­vo lai­ko tam bū­tų“, – sa­vo pa­si­rin­ki­mu pa­ten­kin­ti I. ir J. Pet­ru­čiai.

 

KPF

 

Užs. Nr. 128

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.