Do­ku­men­ti­nis fil­mas „Kal­ba Aly­tus” apie mies­to dvi­de­šimt­me­čio is­to­ri­ją – ga­na op­ti­mis­tiš­kas (72)

Saulė Pinkevičienė
Kęs­tu­tis Kri­vas ir Ar­vy­das Kin­de­ris
Į „Aly­taus nau­jie­nų” re­dak­ci­ją Kęs­tu­tis Kri­vas ir Ar­vy­das Kin­de­ris už­su­ko ne­ši­ni an­ti­kva­ri­ne „Bo­ney M“ plokš­te­le. Pa­si­ro­do, ji tie­sio­giai su­si­ju­si su fil­mu „Kal­ba Aly­tus“, o tiks­liau – ja­me pa­sa­ko­ja­ma Aly­taus is­to­ri­ja. Ar pri­si­me­na­te, kad šios gru­pės kon­cer­tas vy­ko 1998 metais ir mū­sų mies­te ir ta­po tik­ru įvy­kiu? Saulės PINKEVIČIENĖS nuotr.
Re­ži­sie­rius Ar­vy­das Kin­de­ris ir ope­ra­to­rius Kęs­tu­tis Kri­vas tę­sia do­ku­men­ti­nių fil­mų cik­lą apie Aly­tų. Šį kar­tą 50 mi­nu­čių truk­mės fil­mo „Kal­ba Aly­tus“ aki­ra­ty­je – Dzū­ki­jos sos­ti­nė bei jos gy­ven­to­jai nuo 1990 me­tais at­ku­rtos Lie­tu­vos nepriklausomy­bės iki 2011-ųjų. Jo per­so­na­žu tam­pa pats mies­tas, pa­sa­ko­jan­tis sa­vo dvi­de­šimt­me­čio is­to­ri­ją. Pir­mą­jį fil­mą „La­bas ry­tas, Aly­tau!“ įgar­si­no ak­to­rius Vla­das Bagdo­nas, ant­rą­jį – Ra­mu­tis Ri­mei­kis. Fil­me pa­nau­do­ti uni­ka­lūs kad­rai iš Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos ki­no žur­na­lų, Kęs­tu­čio Kri­vo, Sau­liaus Bart­kaus ar­chy­vų. Apie mies­to pra­ei­tį pa­sa­ko­ja­ma 29-iuo­se in­ter­viu, jo au­to­riai kal­bi­na ži­no­mus aly­tiš­kius. „Kiek­vie­nas ma­žo ar di­de­lio gy­ven­to­jo liu­di­ji­mas, kaip jis ma­to sa­vo mies­tą, yra la­bai svar­bus“, – sa­ko fil­mo au­to­riai. „Kal­ba Aly­tus“ su­kū­ri­mą fi­nan­sa­vo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė, sky­ru­si pro­jek­tui 10 tūkst. eu­rų, taip pat pri­si­dė­jo rė­mė­jai. Fil­mo prem­je­ra nu­ma­ty­ta 2020-ųjų pra­džio­je.

Kiek aly­tiš­kių – tiek ir mies­to is­to­ri­jos ver­si­jų

„Šį kar­tą pa­grin­di­niu fil­mo per­so­na­žu taps mies­tas, ku­ris pats pa­sa­kos apie si­tu­a­ci­jas, įmo­nes, apie tai, kaip kei­tė­si jo vei­das. Pa­lie­si­me po­li­ti­nę, eko­no­mi­nę, kul­tū­ri­nę, švie­ti­mo sfe­ras“, – apie fil­mą pa­sa­ko­ja sce­na­ri­jaus au­to­rius ir re­ži­sie­rius A.Kin­de­ris. Klasi­ki­nio 50 mi­nu­čių for­ma­to do­ku­men­ti­nis fil­mas ap­ima dvi­de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­pį nuo 1990-ųjų.

Pa­šne­ko­vas sa­ko, kad fil­me jį ypač do­mi­na is­to­ri­nis lū­žis ir ja­me vy­kę do­mūs da­ly­kai, pra­de­dant nau­jos eko­no­mi­kos gi­mi­mu, nau­jų po­li­ti­nių san­ty­kių at­si­ra­di­mu. Tai bu­vo la­bai svar­bus pe­ri­odas, pa­ska­ti­nęs tur­to per­da­li­ji­mą (vals­ty­bi­nio tur­to per­ėji­mą į pri­va­čias ran­kas), nau­jų įmo­nių su­kū­ri­mą, lė­męs po­ky­čius vi­so­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se.

„No­rė­jo­si la­bai smar­kiai ak­cen­tuo­ti 90-ųjų lū­žį, bet da­bar, bai­gus dar­bą, jau ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad fil­mas iš­ėjo ga­na op­ti­mis­tiš­kas, žmo­giš­kai jaut­riai pa­sa­ko­jan­tis apie is­to­ri­ją. Di­de­lių tra­ge­di­nių na­tų nė­ra, tie lai­kai jau tam­pa is­to­ri­ja“, – sa­ko A.Kin­de­ris.

Be­ne di­džiau­sias iš­šū­kis, su ku­riuo su­si­dū­rė au­to­riai, – kaip kon­cen­truo­ti pa­sa­ko­ji­mą? Juk įvy­kių, reiš­ki­nių įvai­rio­se sri­ty­se per dvide­šimt­me­tį bū­ta tik­rai įdo­mių, tai­gi tam tik­ras sub­jek­ty­vu­mas ta­po ne­iš­ven­gia­mas.

„Ko­kių re­ak­ci­jų ti­ki­mės? Tur­būt kiek­vie­nas žiū­ro­vas ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kad jis mies­to is­to­ri­ją pri­si­me­na… ne to­kią, ko­kia ro­do­ma fil­me. Kri­ti­ka yra ge­rai, blo­gai – jei nie­kas ne­iš­sa­ko ver­ti­ni­mų. Kartais žmo­nės is­to­ri­ją ban­do keis­ti sa­vo at­min­ty­je, net­gi rei­kia fil­muo­tų „įro­dy­mų“, kaip Aly­taus gat­vė­se vyks­tan­ti uba­gų ei­se­na, Lie­tu­vos lais­vės są­jun­gos strei­kas ant te­at­ro laip­tų“, – pa­ste­bi K.Kri­vas. 

Prieš ka­me­rą apie kai ku­riuos įvy­kius vis dar ne­at­vi­rau­ja­ma

Fil­me „Kal­ba Aly­tus“ daug kal­ba­ma apie kul­tū­ros įvy­kius ir reiš­ki­nius: at­si­ra­do ne­pri­klau­so­ma spau­da, te­le­vi­zi­ja, ra­di­jas, mies­te gi­mė te­at­ras, lė­lių te­at­ras, kū­rė Gin­ta­ro Na­su­ta­vi­čiaus ve­ži­mų te­at­ras, at­si­ra­do Dai­vos Mar­ti­ko­ny­tės jau­ni­mo sim­fo­ni­nis or­kest­ras „Sva­jo­nė“, vy­ko dai­li­nin­ko Re­do Dir­žio ak­ci­jos.

Pa­sa­kojama apie spor­tą bei Aly­tų gar­si­nu­sius spor­ti­nin­kus, pri­si­min­ti gro­žio kon­kur­sai. Ryš­kus to me­to al­ter­na­ty­vus mu­zi­ki­nis ju­dė­ji­mas taip pat at­spin­dė­tas fil­me, ta­čiau tik štri­chais, nes, pa­sak au­to­rių, tam reik­tų skir­ti at­ski­rą fil­mą.

Pa­lies­tas ir įdo­mus eko­no­mi­nis fe­no­me­nas – ko­mer­ci­nės aly­tiš­kių ke­lio­nės į Len­ki­ją su kon­tra­ban­di­nė­mis ci­ga­re­tė­mis. „Kas mus iš tik­rų­jų nu­ste­bi­no, kad žmo­nės prieš ka­me­rą vis dar ne­no­riai kal­ba apie tuos grei­to pra­tur­tė­ji­mo lai­kus. Su­si­da­ro įspū­dis, kad tik dar po ke­lių de­šimt­me­čių apie kai ku­riuos fak­tus bus ga­li­ma pra­bil­ti vi­siš­kai at­vi­rai ir vie­šai“, – pa­ste­bi A.Kin­de­ris.

Fil­me daug dė­me­sio skir­iama dra­ma­tiš­kiems pe­ri­odams – Sau­sio 13-osios vy­kiams, sovie­tų ka­rių ka­pų iš­kė­li­mui su au­to­ma­tais gin­kluo­tų ka­rių pa­si­ro­dy­mu bei ki­tiems įvy­kiams, pa­dė­ju­siems pa­ma­tus šian­die­nai.

Apie to me­to Aly­taus kri­mi­no­ge­ni­nę si­tu­a­ci­ją pa­sa­ko­ja bu­vęs Lie­tu­vos po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Vy­tau­tas Gri­ga­rav­ičius, pri­si­min­ta, ko­kie pa­grin­di­niai ob­jek­tai mies­te bu­vo ati­da­ry­ti šia­me de­šimtmet­y­je, pre­ky­bos cen­tras „Jot­vin­gis“, sta­to­mas mies­to te­at­ras.

Ra­do kad­rų iš dū­šios, o kaip bus at­ei­ty­je?

Fil­me „Kal­ba Aly­tus“ yra pa­nau­do­ti uni­ka­lūs is­to­ri­niai kad­rai iš K.Kri­vo as­me­ni­nio ar­chy­vo, ku­rį jis kū­rė nuo 1987 me­tų, taip pat Sau­liaus Bart­kaus ir Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos fil­muo­ta me­džia­ga. „Bu­vęs Aly­taus te­le­vi­zi­jos ope­ra­to­rius Min­dau­gas Še­ma­tuls­kis at­li­ko tam tik­rą žyg­dar­bį, nes sa­vo lai­ku nu­va­žia­vo į Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją ir per­kė­lė į juos­te­les vi­sus ki­no žur­na­lų „Ta­ry­bų Lie­tu­va“ nuo 1958 me­tų nu­fil­muo­tus kad­rus apie Aly­tų. Šiuo ar­chy­vu mes taip pat nau­do­jo­mės kur­da­mi fil­mą“, – sa­ko A.Kin­de­ris.

„Ma­no vaiz­do ar­chy­ve dau­giau­sia su­kaup­ta me­džia­gos, ku­ri nu­fil­muo­ta man dir­bant te­le­vi­zi­jo­je. Daug is­to­ri­nių kad­rų, žmo­nių, ku­rių jau nė­ra. Ma­no mo­ky­to­jas ke­ra­mi­kas Vy­tau­tas Le­das, daug ra­šy­to­jo Jur­gio Kun­či­no kad­rų (apie jį bū­tų ga­li­ma su­kur­ti at­ski­rą fil­mą). Ten yra vi­sas Aly­taus gy­ve­ni­mas, nuo duo­bė­tų gat­vių, kiau­rų sto­gų, šiukš­lių upe­liuo­se, te­at­ro, Šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­jos sta­ty­bų, įam­žin­ta vis­kas, kas tuo me­tu vy­ko, fik­suo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai“, – K.Kri­vas šyp­so­si pa­sa­ko­da­mas, kad fil­muo­to­je me­džia­go­je ra­do net­gi to­kių ar­chy­vi­nių kad­rų, ku­rie ta­po di­de­liu ne­ti­kė­tu­mu jam pa­čiam. Pa­vyz­džiui, ope­ra­to­rius įam­žin­tas ka­me­ra, ku­ri bu­vo įreng­ta prie R.Dir­žio gar­sio­sios skulp­tū­ros „Čiuo­žė­jas“, pa­na­šios į kai­my­ni­nės vals­ty­bės pre­zi­den­tą. K.Kri­vas ten fil­ma­vo re­por­ta­žą ir pats ta­po jo he­ro­ju­mi.

Klau­san­tis pa­sa­ko­ji­mo apie tai, kaip se­kė­si kur­ti do­ku­men­ti­nį fil­mą apie to­kią ne­se­ną Aly­taus is­to­ri­ją, ne­ju­čia ky­la klau­si­mas: su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis at­ei­ty­je su­si­durs tie, kas no­rės pa­pa­sa­ko­ti apie mū­sų die­nų mies­tą?

Fil­mo „Kal­ba Aly­tus“ kū­rė­jai ne­abe­jo­ja, kad pro­ble­mos bus pa­na­šios: fil­muo­tos me­džia­gos apie mies­to gy­ve­ni­mą sto­ka. Nors dau­ge­lis kas­dien fil­muo­ja­me mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais, ta­čiau iš­lie­ka­mą­ją ver­tę tu­rin­čius kad­rus dar rei­kia iš­sau­go­ti. Kiek jų iš­liks pri­va­čiuo­se ar­chy­vuo­se – klau­si­mas, o tai, ką šiuo me­tu ek­ra­nuo­se ma­to­me vie­šai, kaip pa­ste­bi fil­mo au­to­riai, daž­niau­siai su­si­ję su po­li­ti­ka.

„Man at­ro­do, kad anks­čiau fil­muo­da­vo­me dau­giau pa­pras­tų žmo­giš­kų da­ly­kų, kas­die­nių si­tu­a­ci­jų, mo­kyk­li­nių ren­gi­nių, daug dė­me­sio bu­vo skir­ta jau­ni­mui. Kad­rai iš dū­šios bū­da­vo“, – pa­ste­bi K.Kri­vas.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai