Ka­lė­dų Se­ne­liui Pet­rui vai­kai laiš­kus jau ra­šo ir feis­bu­ko pa­sky­ro­je (192)

Saulė Pinkevičienė
Senelis Petras
„Pagrindinis iššūkis – kaip bendravimą per atstumą padaryti bent perpus tokį tikrą ir artimą, koks susikuria, kai gali su vaiku bendrauti paėmęs jį už rankos ir žiūrėdamas į akis“ – sako Senelis Kalėda Petras Lisauskas. Asmeninė nuotr.
Dar pa­va­sa­rį, įpu­sė­jus pir­ma­jam ka­ran­ti­nui, šo­kė­jas, ak­to­rius, cho­reo­grafas Pet­ras Li­saus­kas yra pra­si­ta­ręs, kad var­giai ar šie­met Ka­lė­dos bus to­kios, kaip mums įpras­ta. O tai reiš­kia, kad pra­dė­ti gal­vo­ti apie nau­jus iš­šū­kius jam, kaip Se­ne­liui Ka­lė­dai, pats lai­kas žy­dint so­dams, o ne pir­ma­jam snie­gui iš­kri­tus. Ko­kios Pet­ro nuo­tai­kos šian­dien ir kaip jis ruo­šia­si su­si­ti­ki­mui su vai­kais?

Barz­da – vi­zi­ti­nė kor­te­lė, ve­ši ir pan­de­mi­jos me­tu

De­šimt me­tų ku­rian­tis Se­ne­lio Ka­lė­dos per­so­na­žą ak­to­rius P.Li­saus­kas, ku­rio na­tū­ra­li ne tik nuo nuo va­sa­ros pa­bai­gos au­gi­na­ma baz­da, bet ir po­žiū­ris į „se­ne­lia­vi­mą“ yra la­bai tei­sin­gas, kar­tais net su­au­gu­sius pri­ver­čian­tis pa­ti­kė­ti ka­lė­di­niu ste­buk­lu, su­ka gal­vą dėl ka­ran­ti­no. Kaip rei­kės ben­drau­ti su vai­kais, iš­klau­sy­ti jų no­rus į au­sį, pa­si­so­din­ti ant ke­lių ir ap­skri­tai su­si­tik­ti? Pet­rui su­ma­ny­mų ne­trūks­ta – nuo idė­jos pa­si­ro­dy­ti pri­pu­čia­muo­se bur­bu­luo­se (to­kie, ko­kiuo­se vaikš­to­ma virš van­dens), kad ga­lė­tų iš­lai­ky­ti bū­ti­ną at­stu­mą, iki vir­tu­a­lių skam­bu­čių, o kaip pa­vyks juos įgy­ven­din­ti – jau vi­sai ne­tru­kus pa­ro­dys lai­kas.

Įžie­bęs ne vie­no mies­to Ka­lė­dų eg­lę, taip pat ir Aly­taus, ka­lė­di­niu pe­ri­odu vos spė­da­vęs suk­tis ir per die­ną su­si­tik­da­vęs su vai­kais po de­šimt kar­tų, šie­met P.Li­saus­kas jau ne­abe­jo­ja, kad nuo šven­ti­nio ma­ra­to­no pail­sės.

„Bū­da­vo, sau­sio mė­ne­sį vis­ką iš­si­jun­gi, iš­si­mie­gi, nes tik vis­kam pa­si­bai­gus su­pras­da­vau, koks pa­var­gęs esu. Aš net tu­rė­jau spe­cia­lų ri­tu­a­lą – po pas­ku­ti­nio pa­si­ro­dy­mo vi­siš­kai nu­si­skus­ti barz­dą, kad ži­no­čiau, jog jau tik­rai vis­kas“, – sa­ko Pet­ras.

Ak­to­rius džiau­gia­si, kad gam­ta barz­dai veš­lu­mo ne­pa­gai­lė­jo, gal tik kiek nu­ken­čia jos gro­žis dėl bal­tų da­žų. Ir šie­met ne­ki­lo abe­jo­nių: barz­dos pri­reiks. Ją vy­ras va­di­na sa­vo vi­zi­ti­ne kor­te­le, o na­tū­ra­lios barz­dos pri­va­lu­mus – nei nu­kris, nei kam tip­te­lė­jus nu­si­plėš. Juo­lab „pro­fe­si­nia­me“ sap­ne (ar vei­kiau koš­ma­re) Pet­ras kar­tais tu­ri ei­ti pas vai­kus, o barz­da – nu­skus­ta....

Vir­tu­a­lus Se­ne­lio Ka­lė­dos skam­bu­tis – ko­ky­biš­kas vaiz­das ir gar­sas

Ka­lė­di­nių pa­slau­gų rin­ka yra to­kia, ku­rio­je rei­kia pri­si­tai­ky­ti žai­biš­kai. Spa­lio me­ne­sį griū­vant rug­sė­jį su­dė­lio­tiems ka­lė­di­niams pla­nams, P.Li­saus­kas ir jo ko­man­da kaip vie­ną iš va­rian­tų, ga­lin­čių pa­keis­ti gy­vus pa­si­ro­dy­mus, pa­siū­lė vir­tu­a­lius skam­bu­čius, su ko­ky­biš­ku vaiz­du ir gar­su. Įpras­tai spa­lio lai­ko­tar­piu gra­fi­kas jau bū­da­vo be­veik pil­nai už­pil­dy­tas, o šian­dien dau­gu­ma klien­tų re­zer­va­vo lai­kus ir lau­kia, ko­kia tą die­ną bus CO­VID-19 si­tu­a­ci­ja. Tie­sa, yra op­ti­mis­tų, ku­rie re­zer­va­vo da­tą ir gy­vam pa­si­ro­dy­mui, ta­čiau tu­ri pla­ną B – pro­gra­ma bus per­ke­lia­ma į vir­tu­a­lią erd­vę, jei si­tu­a­ci­ja blo­gės.

„Pro­gra­ma bū­tų vyk­do­ma lai­kan­tis vi­sų sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų. Svars­tė­me net ga­li­my­bę iš­si­nuo­mo­ti pri­pu­čia­mus bur­bu­lus, ku­riais ga­li­ma ant van­dens vaikš­čio­ti. Pa­si­ro­do, ga­li­ma ir sau­su­mo­je. Taip aš ga­lė­čiau izo­liuo­tis nuo žmo­nių ir bū­tų links­ma“, – sa­ko P.Li­saus­kas.

Di­de­lė pro­ble­ma, kad Pet­ro ku­ria­mas per­so­na­žas nė­ra tas, ku­ris tik at­si­sė­da su laz­da ir lau­kia, kol jį pa­links­mins vai­kai – siau­tė­ja pats tiek, kad ra­min­ti ten­ka. Sa­vo ak­ty­vu­mą iš gy­vų pa­si­ro­dy­mų Se­ne­lis Ka­lė­da no­ri per­kel­ti ir į vir­tu­a­lią erd­vę. To­dėl ak­to­rius su­ma­nė įsi­reng­ti stu­di­ją taip, kad ga­lė­tų vaikš­čio­ti po kam­ba­rį, o žiū­rin­tys tą ma­ty­tų. Jis ne­ža­da fil­muo­tis stam­biu pla­nu ir lauk­ti, kol tė­ve­liai per­ves pi­ni­gus į są­skai­tą.

 

– Ką šiuo me­tu vei­kia Ka­lė­dų Se­ne­lis Pet­ras? – klau­sia­me aly­tiš­kio šo­kė­jo, cho­reo­grafo Pet­ro Li­saus­ko.

– Se­ne­lis Pet­ras šiuo me­tu yra sve­čio­se ša­ly­se (Da­ni­ja), džiau­gia­si vis dar ga­lė­da­mas su­si­tik­ti su te­at­rų lan­ky­to­jais ir in­ten­sy­viai ruo­šia­si vir­tu­a­liems su­si­ti­ki­mams su ma­ža­isiais.

– Ko­kia Se­ne­lio nuo­tai­ka, kai jau ta­po be­veik aiš­ku, kad Lie­tu­vo­je ka­ran­ti­ne su­tik­si­me ir Ka­lė­das?

– Nuo­tai­ka yra lau­ki­mo. Vi­si da­bar­ti­niai iš­šū­kiai mus vi­sus kaž­ko iš­mo­kys. Toks ap­ri­bo­ji­mas kaip ka­ran­ti­nas yra pui­ki pro­ga per­mąs­ty­ti ir įver­tin­ti, kiek mums svar­bus yra gy­vas ben­dra­vi­mas, su­si­ti­ki­mas.

– Tai kaip Ka­lė­dų Se­ne­lis Pet­ras šie­met su­si­tiks su vai­kais?

– Žiū­rint, kur ir su kuo, ste­buk­lin­gą­ją nak­tį juk ir vyks ste­buk­lai, o vi­są gruo­džio mė­ne­sį – vir­tu­a­lūs su­si­ti­ki­mai, jau de­ri­na­mi net­gi kai ku­rių mies­tų mas­tu, ir pa­si­va­ži­nė­ji­mai tik pa­si­mo­juo­jant. Tur­būt dar su­in­ten­sy­vės laiš­kų ra­šy­mas, net­gi da­bar jau ne vie­nas ir ne du laiš­kai at­ke­lia­vo Se­ne­lio Ka­lė­dos feis­bu­ko pa­sky­ro­je.

– Sa­ko­ma, kad iš ši­tos si­tu­a­ci­jos vi­so­se sri­ty­se lai­mės tas, ku­ris pa­siū­lys ori­gi­na­lų spren­di­mą. Ar jau tu­ri­te tą spren­di­mą, ar jo dar ieš­ko­ma?

– Te­oriš­kai ga­li­ma pri­si­gal­vo­ti la­bai daug, no­ri­si ko­ky­biš­kai, de­ja, tai rei­ka­lau­ja in­ves­ti­ci­jų, tai­gi da­bar su ko­man­da ir ban­do­me ras­ti spren­di­mus. Ar jie bus pa­kan­ka­mai ori­gi­na­lūs, pa­aiš­kės tik, kai tai vyks.

– Kaip su­ka­si ko­le­gos se­ne­liai ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se? Gal te­ko ko­kių ori­gi­na­lių spren­di­mų gir­dė­ti?

– Vie­naip ar ki­taip vi­si ta pa­čia lin­kme ju­da. Vie­no­je ar ki­to­je ša­ly­je Se­ne­lio Ka­lė­dos ir funk­ci­jos ski­ria­si, ži­no­ma, ne kar­di­na­liai, tad ir spren­di­mai ati­tin­ka­mi. La­bai ti­kiuo­si, kad bent jau snie­go bus, gal­gi vi­ru­sas per snie­go gniūž­tes ne­per­si­duo­da? Ori­gi­na­liau­sia min­tis bu­vo į bur­bu­lą įlin­dus at­ei­ti. Žiū­rė­si­me, gal ir taip teks.

– Koks pan­de­mi­nio Ka­lė­dų Se­ne­lio pa­grin­di­nis iš­šū­kis?

– Pa­grin­di­nis iš­šū­kis – kaip ben­dra­vi­mą per at­stu­mą pa­da­ry­ti bent per­pus to­kį tik­rą ir ar­ti­mą, koks su­si­ku­ria, kai ga­li su vai­ku ben­drau­ti pa­ė­męs jį už ran­kos ir žiū­rė­da­mas į akis. Dėl to aš ypač mėgs­tu su­si­tik­ti su ma­žo­mis gru­pe­lė­mis. Do­va­nos, tos tik­ro­sios, at­ke­liaus Ka­lė­dų nak­tį, o su­si­ti­ki­muo­se aš vi­sa­da ak­cen­tuo­da­vau, kad di­džiau­sia do­va­na yra ben­dra­vi­mas, pra­leis­tas lai­kas kar­tu, ir jei do­va­nų mai­šas su­gal­vo­ja ko­kį nors sim­bo­li­nį su­ve­ny­rą pa­do­va­no­ti, tai bus vi­sa­da ver­tin­giau, nei dau­gy­bė do­va­nų dau­gy­bė­je su­si­ti­ki­mų. Juk vai­kai tik­rai daž­nai gau­na ka­lė­di­nes do­va­nė­les – ir pas tė­ve­lius dar­be, ir dar­že­ly­je, mo­kyk­lo­je, ir dar gat­vė­je su­si­ti­kę rei­ka­lau­ja bū­tent do­va­nos. No­riu ti­kė­ti, kad tie, su ku­riais pa­vyks su­si­tik­ti, ap­do­va­nos ma­ne sa­vo šyp­se­no­mis, o aš juos sma­giais žai­di­mais.

– Tai ar taps CO­VID-19 Grin­ču, ku­ris iš žmo­nių pa­vogs džiaugs­mą, ar ne­pa­si­duo­si­me?

– Ži­no­ma, kad mes ne­pa­si­duo­si­me! Man pa­tin­ka ini­cia­ty­va, ku­ria ska­ti­na­ma pirk­ti iš drau­gų, do­va­nas ga­min­ti pa­tiems. Ši­tie me­tai ga­li bū­ti pui­ki pro­ga, kai ne­le­kia­me, o pa­tys pa­ga­mi­na­me at­vi­ru­tę, pa­ra­šo­me laiš­ką. Tai bus šim­tą kar­tų ver­tin­ges­nė do­va­na, nes pats tam skir­si­te lai­ko. Bū­nant griež­tam ka­ran­ti­ne ir no­rint ne­iš­pro­tė­ti, rank­dar­biai vi­sa­da pa­de­da: ir lai­ko už­mu­ši­mui, ir kū­ry­bi­niam iš­si­lie­ji­mui, ir dė­me­sio nu­krei­pi­mui.

 

Senelis Petras

 

Kad­ras da­ry­tas prieš 3 me­tus 4 ry­to. (Žr. nuotr.).

Va taip skri­dau į Da­ni­ją.

La­bai ge­ra pa­tir­tis. Tur­būt tiems, kas skri­do kar­tu lėk­tu­vu, ir­gi.

Nu­si­lei­dęs Ko­pen­ha­go­je ir tu­rė­da­mas lai­ko iki trau­ki­nio į Oden­sę, iš­ėjau pa­si­vaikš­čio­ti į se­na­mies­tį. Gra­žu la­bai la­bai. Nu­vy­kus į Oden­sę ir ei­nant į te­at­rą, prie ma­nęs pri­bė­go mer­gi­na ir klau­sia, ar bu­vau Ko­pen­ha­go­je. Taip, – sa­kau. Ji pa­ro­dė sa­vo drau­gės at­siųs­tą fo­to­nuot­rau­ką, ku­rio­je aš už­fik­suo­tas ei­nan­tis Ko­pen­ha­go­je, ir prie­ra­šas „Jis tik­rai YRA“. Mes su mer­gi­na iš Oden­sės pa­da­rė­me sel­fį ir nu­siun­tė­me drau­gei su prie­ra­šu „Ži­nau“ (an­gliš­kai I KNOW, „Star Wars“ ci­ta­ta).

To­kios ma­žos de­ta­lės net pri­si­me­nant džiu­gi­na.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.