„Ver­slą pra­dė­jau gim­ta­ja­me Aly­tu­je, nes at­ei­ty­je ir pa­ti pla­nuo­ju gy­ven­ti čia” (103)

Saulė Pinkevičienė
Ka­mi­lė Žė­čiū­tė
„Iš tik­rų­jų aš pa­ma­čiau ni­šą – nau­jų ir ma­din­gų dra­bu­žių par­duo­tu­vių Aly­tu­je prak­tiš­kai ne­be­li­ko, o da­lis žmo­nių vis­gi mėgs­ta ap­si­pir­ki­nė­ti fi­zi­nė­se par­duo­tu­vė­se”, – sako Ka­mi­lė Žė­čiū­tė, paklausta, kodėl nusprendė atidaryti drabužių išparduotuvę „Matoma“.
Prieš sa­vai­tę S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vė­je du­ris at­vė­rė nau­ja dra­bu­žių iš­par­duo­tu­vė „Ma­to­ma“. Jos sa­vi­nin­kė Ka­mi­lė Žė­čiū­tė yra nu­si­tei­ku­si op­ti­mis­tiš­kai: „Aiš­kiai ži­nau, ko no­riu ir šiai veik­lai esu at­si­da­vu­si vi­su 100 pro­cen­tų. Ne­ga­li ne­si­sek­ti, kai la­bai daug dir­bi ir my­li tai, ką da­rai.“ Ne­gąs­di­na jos ir tas fak­tas, kad dau­ge­lis aly­tiš­kių per ka­ran­ti­ną pa­kei­tė sa­vo įpro­čius – at­pra­to pirk­ti ne tik fi­zi­nė­se par­duo­tu­vės, bet ir ap­skri­tai ma­žiau įsi­gi­jo nau­jų dra­bu­žių, nes su­ma­žė­jo pro­gų juos dė­vė­ti. Ki­ta ver­tus, tur­būt vi­sa­da gy­vuos pir­kė­jų ka­te­go­ri­ja, ku­rie no­ri pa­si­ma­tuo­ti rū­bą gy­vai, jiems svar­bi ir rei­ka­lin­ga ko­mu­ni­ka­ci­ja su par­da­vė­ju. Ap­si­pir­ki­mas kaip lais­va­lai­kio da­lis – pra­mo­ga, dėl ku­rios vyks­ta­me į di­des­nius mies­tus. Sma­gu, kad to­kių ga­li­my­bių – nau­jų par­duo­tu­vių dau­gė­ja ir Aly­tu­je, o jas ku­ria jau­ni ir am­bi­cin­gi žmo­nės, sie­jan­tys su mū­sų mies­tu sa­vo at­ei­tį.

– Ka­mi­le, pir­miau­sia no­riu klaus­ti, ar pa­ti esa­te aly­tiš­kė ir kaip ki­lo min­tis pra­dė­ti ver­slą?

– Su­si­pa­žin­ki­me – man 23-eji me­tai, au­gau ir mo­kiau­si Aly­tu­je, bai­giau Jot­vin­gių gim­na­zi­ją. Po mo­kyk­los bai­gi­mo stu­di­juo­ti iš­va­žia­vau į Vil­nių, pa­si­rin­kau Vil­niaus ko­le­gi­ją, po to ir stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Stu­di­ja­vau fi­nan­sus bei įmo­nių val­dy­mą, dirb­ti fi­nan­sų sek­to­riu­je pra­dė­jau dar mo­ky­da­ma­si 2 kur­se. Kai bai­giau stu­di­jas ir ga­lė­jau sa­vo lai­ką skir­ti tik dar­bui, su­pra­tau, kad trūks­ta įvai­ro­vės, nau­jo­vių – no­riu ir ga­liu skir­ti da­lį sa­vo lai­ko pa­pil­do­mai veik­lai. Šiuo me­tu tu­riu nuo­la­ti­nį dar­bą fi­nan­sų sek­to­riu­je Vil­niu­je, o min­tis pra­dė­ti ver­slą ki­lo tuo­met, kai dar­bas ka­ran­ti­no me­tu per­si­kė­lė į nuo­to­li­nį. Dėl tos prie­žas­ties, kad tu­riu nuo­la­ti­nį dar­bą, kas­dien fi­ziš­kai ma­nęs par­duo­tu­vė­je nė­ra, ta­čiau sten­giuo­si su­spė­ti su­val­dant bei pri­žiū­rint par­duo­tu­vės veik­lą.

– O ko­dėl nu­spren­dė­te ati­da­ry­ti par­duo­tu­vę bū­tent Aly­tu­je?

– Iš tik­rų­jų aš pa­ma­čiau ni­šą – nau­jų ir ma­din­gų dra­bu­žių par­duo­tu­vių Aly­tu­je prak­tiš­kai ne­be­li­ko, o da­lis žmo­nių vis­gi mėgs­ta ap­si­pir­ki­nė­ti fi­zi­nė­se par­duo­tu­vė­se. Ne pa­slap­tis ir tai, kad Aly­tu­je jau­nų žmo­nių ma­žė­ja, o vy­res­nie­ji vis dėl­to įpra­tę pirk­ti gy­vai. O ko­dėl ver­slą pra­dė­jau Aly­tu­je, tai at­sa­ky­mas la­bai pa­pras­tas – aš ir pa­ti at­ei­ty­je pla­nuo­ju gy­ven­ti čia. Kol esu jau­na, Vil­niu­je ma­tau dau­giau per­spek­ty­vų ir veik­los dar­bo pras­me, bet at­ei­ty­je, ma­nau, rink­siuo­si Aly­tų. La­bai džiu­gu, kai iš pa­žįs­ta­mų iš­girs­tu, kad jau­nos šei­mos po tru­pu­tį grįž­ta iš di­džių­jų mies­tų ar už­sie­nio gy­ven­ti čia, Aly­tu­je

– Ko­kių pri­va­lu­mų ma­to­te Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je?

– Ma­tau jų ne­ma­žai. Nė­ra spūs­čių ir pats mies­tas nė­ra toks ma­žas, koks ki­tiems ga­li pa­si­ro­dy­ti. Tu­ri­me te­at­rą, ki­no te­at­rą, spor­to klu­bų, mu­zie­jų, vyks­ta pa­ro­dos, pa­ga­liau tu­ri­me ne­re­a­lius dvi­ra­čių ta­kus, ku­riais mė­gau­juo­si bė­gio­da­ma, kai tik par­va­žiuo­ju į na­mus. Aly­tu­je ga­li­ma ras­ti dau­gy­bę veik­los, tie­siog rei­kia ne­tin­gė­ti ir no­rė­ti už­si­im­ti.

– Pa­kal­bė­ki­me apie par­duo­tu­vę „Ma­to­ma“. Ko­dėl bū­tent pre­ky­ba dra­bu­žiais ir ko­kių žen­klų pre­kes čia ga­lė­si­me ras­ti?

– Ne pa­slap­tis, kad dra­bu­žiai tik­rai už­ima di­de­lę ir ga­na svar­bią da­lį mū­sų kas­die­nia­me gy­ve­ni­me. Aš nuo pat pra­džių ži­no­jau, kad ma­no par­duo­tu­vės asor­ti­men­tas bus tik nau­ji dra­bu­žiai. Nie­ko ne­lau­kus pra­dė­jau do­mė­tis tie­kė­jais, pre­kių žen­klais, svars­čiau, ko rei­kia aly­tiš­kiams – mė­gi­nau ras­ti auk­so vi­du­riu­ką tarp kai­nos ir ko­ky­bės. Iš­par­duo­tu­vė­je ra­si­te tiek pre­mium, tiek grei­to­sios ma­dos žen­klų, to­kių kaip „On­ly“, „Vi­la“, „Ve­ro Mo­da“, „Ste­fa­nel“, „Se­lec­ted“, „Jack&Jo­nes“ ir ki­ti.

– Ar iš­par­da­vi­mų ga­li­me ti­kė­tis?

– Taip, iš­par­da­vi­mų ir nuo­lai­dų tik­rai bus. Apie tai klien­tus nuo­lat in­for­muo­si­me MA­TO­MA feis­bu­ko bei ins­tag­ramo pus­la­piuo­se. At­rin­ki­nė­da­ma pre­kes par­duo­tu­vei, vi­suo­met įver­ti­nu, kad jų kai­na bū­tų kon­ku­ren­cin­ga.

– Par­duo­tu­vė vei­kia jau sa­vai­tę lai­ko. Koks pir­mas įspū­dis – ar aly­tiš­kius bus leng­va pa­kvies­ti bent ap­si­dai­ry­ti?

– Ka­ran­ti­nas pa­kei­tė vi­sų mū­sų įpro­čius, tai­gi nie­ko keis­to, kad ir aly­tiš­kiai šiek tiek at­pra­to nuo fi­zi­nių par­duo­tu­vių. Gal­būt rei­kės di­des­ni įdir­bio, dau­giau re­kla­mos, bet pir­kė­jų jau su­lau­kia­me ir pir­mo­mis die­no­mis, vie­ni už­su­ka ap­si­pirk­ti, ki­ti – pa­smal­sau­ti, su­si­pa­žin­ti. Su­ren­gė­me par­duo­tu­vės ati­da­ry­mo šven­tę gy­vai, taip pat skel­bė­me nuo­lai­das bei kon­kur­są feis­bu­ke če­kiams ap­si­pir­ki­mui lai­mė­ti.

– Kaip at­si­ra­do toks ne­įpras­tas pa­va­di­ni­mas – „Ma­to­ma“?

– Ne­tu­riu at­sa­ky­mo į šį klau­si­mą, tie­siog jis at­si­ra­do ma­no min­ty­se. No­rė­jau pa­pras­to, aiš­kaus ir lie­tu­viš­ko par­duo­tu­vės pa­va­di­ni­mo. Par­duo­tu­vės lo­go­ti­pą tie­siog pie­šiau ant po­pie­riaus, kol at­ra­dau ar­ti­miau­sią sau. Ta­da sa­vo es­ki­zą per­da­viau ge­riau­siai drau­gei, o ji jau su­kū­rė lo­go­ti­pą ga­lu­ti­niam nau­do­ji­mui.

– Ar jau­čia­te, kad ver­slas bus sėk­min­gas ir kaip ma­no­te, nuo ko tai pri­klau­sys?

– Ne­ga­li ne­si­sek­ti, kai tu la­bai daug dir­bi ir my­li tai, ką da­rai. Sa­vo spren­di­mu ati­da­ry­ti šią par­duo­tu­vę net ne­abe­jo­ju, jei ne­ti­kė­čiau sa­vo sėk­me – vi­so to net ne­bū­čiau pra­dė­ju­si. Su­pran­tu, kad lau­kia daug ne­ti­kė­tu­mų ir iš­šū­kių, bet juk vi­sa tai ir yra ver­slo da­lis.

– Kaip ma­no­te, ar ši­tas su­dė­tin­gas pan­de­mi­jos lai­kas yra pa­lan­kus pra­dė­ti sa­vo ver­slą?

– Ne­slėp­siu, kad su­si­klos­čiu­si si­tu­a­ci­ja, ne­ži­no­my­bė, be­si­kei­čian­tys rei­ka­la­vi­mai dėl ga­li­my­bių pa­so, ka­ran­ti­no šiek tiek at­bai­do ir pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti, bet ten­ka ri­zi­kuo­ti. Ne­ga­li juk am­ži­nai lauk­ti, no­ri­si čia ir da­bar pa­ban­dy­ti. Ver­slo idė­ja man ki­lo ge­gu­žės mė­ne­sį ir jau po try­li­kos sa­vai­čių bu­vo ga­li­ma star­tuo­ti.

– Ar leng­va bu­vo ras­ti nuo­mai pa­tal­pas? At­ro­dy­tų, kad jų Aly­tu­je siū­lo­ma daug.

– Oi ne, ko­mer­ci­nių pa­tal­pų tik­rai ne­siū­lo­ma daug! Kai pra­dė­jau ieš­ko­ti, pa­aiš­kė­jo, kad ge­rų jų tie­siog nė­ra. Ar­ba siū­lo­mos la­bai ap­leis­tos, ar­ba pra­sto­je, ne­pri­ei­na­mo­je vie­to­je. Man pa­tin­ka, kad pa­tal­pos, ku­rias ra­do­me, yra cen­tre, ge­rai pri­ei­na­ma­me skve­re­ly­je, ša­lia taip pat įsi­kū­ru­sios įvai­rios par­duo­tu­vės, kir­pyk­los. Kal­bant apie nuo­mos kai­nas, Aly­tu­je jos tik­rai nė­ra že­mos. Tik­riau­siai ly­gin­ti klien­tų srau­tą bei nuo­mos kai­nas su Vil­niu­mi, net nė­ra pras­mės.

– Gal gim­ta­ja­me mies­te ir sie­nos pa­de­da ku­riant ver­slą?

– Sa­vas mies­tas yra pui­ku! Tik­rai tu­riu di­de­lį drau­gų ir pa­žįs­ta­mų ra­tą, ku­rie la­bai pa­dė­jo da­li­nan­tis in­for­ma­ci­ja apie nau­jai ati­da­ro­mą par­duo­tu­vę. Prie par­duo­tu­vės at­si­ra­di­mo pri­si­dė­jo daug žmo­nių, ku­rie pa­dė­jo net ir mi­ni­ma­liau­siais bū­dais: tė­tis ir dė­dė takino su ap­dai­los dar­bais, ki­ti drau­gai pa­dė­jo iš­vež­ti šiukš­les, pa­ka­bin­ti švies­tu­vus, ge­riau­sia drau­gė su­ma­ke­ta­vo re­kla­mi­nes iš­ka­bas. Ki­ti pri­si­dė­jo tie­siog di­džiu­liu pa­lai­ky­mu ir ti­kė­ji­mu, tai, ką da­rau – man be ga­lo svar­bu.

– Ar jau­čia­te Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mą sa­vo ver­slui?

– Taip, pla­nuo­ju pa­si­nau­do­ti sa­vi­val­dy­bės tei­kia­ma pa­ra­ma smul­kiam ir vi­du­ti­niam ver­slui. Yra ga­li­my­bė kom­pen­suo­ti da­lį stei­gi­mo, nuo­mos, bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos iš­lai­dų. Tai nė­ra di­de­lės su­mos, bet, kai vis­ką da­rai iš san­tau­pų, jos ir­gi pri­si­de­da. Tai­gi, ma­nau, rei­kė­tų pa­sa­ky­ti ačiū mies­to sa­vi­val­dy­bei už tai, kad su­tei­kia to­kią ga­li­my­bę ir to­kiu bū­du ska­ti­na jau­nes­niuo­sius mies­to ver­sli­nin­kus. Ne­slėp­siu, yra la­bai daug biu­ro­kratinių kliū­čių ir po­pie­riz­mas er­zi­na, bet daž­nu at­ve­ju rei­kia tie­siog pa­si­do­mė­ti są­ly­go­mis ir nu­sta­ty­ta tvar­ka.

– Ko­kiam klien­tui skir­ta par­duo­tu­vė „Ma­to­ma“?

– Par­duo­tu­vės pir­kė­jų seg­men­tas tur­būt yra 16–55 me­tų am­žiaus mo­te­rys, ku­rioms as­me­ni­nis sti­lius bei dra­bu­žiai yra svar­bi gy­ve­ni­mo bū­do da­lis. Da­lis asor­ti­men­to yra skir­ta ir vy­rams. Tie­siog pa­ste­bė­jo­me, kad mo­te­rys, ieš­ko­da­mos sau dra­bu­žių, daž­nu at­ve­ju už­me­ta akį ir į vy­riš­ką sky­rių. Iš tik­rų­jų la­bai sten­gia­mės klau­sy­ti ir iš­pil­dy­ti pir­kė­jų pa­gei­da­vi­mus, jei pir­mą dar­bo die­ną klien­tai pa­si­ge­do di­des­nių dy­džių, tai jau se­kan­čią die­ną pra­dė­jau jų ieš­ko­ti. Klien­tų pa­sta­bos ir at­si­lie­pi­mai man yra la­bai svar­būs, jų dė­ka su­pran­ti, ar ei­ni tei­sin­gu ke­liu.

– Ar kai­my­nai ver­sli­nin­kai pa­svei­ki­no su įkur­tu­vė­mis?

– Taip, vi­sai ne­ti­kė­tai at­ėjo pa­svei­kin­ti mer­gi­nos iš „Vi­va­tour“ ir ta­po vie­no­mis pir­mų­jų pir­kė­jų. La­bai sma­gu, kad ap­lin­kui esan­tys ver­slai drau­ge no­ri kur­ti drau­giš­ką ap­lin­ką. Aš pa­ti vi­suo­met sten­giuo­si pa­lai­ky­ti ne­di­de­lį vie­ti­nį ver­slą, ne­per­ku ka­vos de­ga­li­nė­se, o už­ei­nu jos į „Ka­vos skve­rą“. Jei no­ri­me, kad Aly­taus cen­tras bū­tų gy­ves­nis, tai ir pa­lai­ky­ki­me ne­di­de­lius ver­slus, taip pa­ska­tin­si­me dau­giau jau­nų žmo­nių kur­ti ir gy­ven­ti čia, gim­ta­ja­me Aly­tu­je.

Reklama: džinsai

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.