Daik­tams – ant­ras gy­ve­ni­mas, sen­jo­rų min­tims – ra­my­bė, o se­ne­lių dar­že­liui dar ir prak­ti­nė nau­da

Nau­jo rei­kia tik au­to­bu­siu­ko

Va­lan­dos iki pie­tų – se­ne­lių dar­že­ly­je yra tas lai­kas, ku­rį jie ski­ria rank­dar­biams. „Mo­čiu­tės la­bai mėgs­ta megz­ti, ner­ti, tam pa­nau­do­ja­me iš­ar­dy­tų mez­gi­nių siū­lus. Mez­gi­nių ran­da­me „Tiko­Tiks“, jei tu­ri­te na­muo­se – vi­sa­da ga­li­te pa­do­va­no­ti cen­trui, nes mū­sų lan­ky­to­jos la­bai mėgs­ta ar­dy­ti“, – pa­sa­ko­ja „Ge­ru­mo skrais­tės“ va­do­vė G.Mic­ke­vi­čiū­tė.

Ar­dy­mui, jei kas ne­ban­dė­te, rei­kia ne­men­kos kan­try­bės, nes iš pra­džių dra­bu­žius rei­kia at­skir­ti da­li­mis, iš­ar­dant siū­les. Cen­tro dar­buo­to­jai pa­sa­ko­ja, kad la­bai jau­ku ma­ty­ti to­kią ben­drys­tę, kai vie­ni sen­jo­rai ar­do, o ki­ti pa­de­da vy­nio­da­mi siū­lus į gi­jas ir ka­muo­lius. Šio­mis ne­leng­vo­mis die­no­mis toks ran­kų už­im­tu­mas lei­džia nu­ra­min­ti ir min­tis.

Jau­niau­sia se­ne­lių dar­že­lio lan­ky­to­ja – 70-ies, vy­riau­sio­ji – 93-ejų ir pri­si­me­na ka­rą. Se­ne­lių dar­že­lį ku­rį lai­ką lan­kė ir iš Uk­rai­nos ki­lu­si mo­čiu­tė, ku­ri gyena Alytuje.

Šiuo me­tu į už­si­ė­mi­mus se­ne­lių dar­že­ly­je su­si­ren­ka maž­daug 15 sen­jo­rų. Po ka­ran­ti­no jų gre­tos dar pa­gau­sė­jo, yra ir to­kių, ku­rie pras­tai jau­čia­si, bet ti­ki­si pri­si­jung­ti pa­va­sa­riop. Kas­ryt lan­ky­to­jus tri­mis rei­sais iš na­mų į Le­li­jų gat­vę at­ve­ža „Ge­ru­mo skrais­tės“ au­to­bu­siu­kas.

Jis se­nas ir ne­be toks eik­lus, to­dėl prieš Ka­lė­das aso­cia­ci­ja pra­dė­jo rink­ti „Ge­ru­mo ki­lo­met­rus“ – lė­šas nau­jai trans­por­to prie­mo­nei. Iki šiol su­rink­ta 15 pro­cen­tų rei­ka­lin­gos su­mos. Ta­čiau nau­jo rei­kia tik au­to­bu­siu­ko, o šiaip aso­cia­ci­jos fi­lo­so­fi­ja yra steng­tis su­teik­ti daik­tams nau­ją gy­ve­ni­mą, iš­ra­din­gai juos pa­nau­do­jant.

90 po­rų ko­ji­nių iš­mai­nė į… nau­jus vir­tu­vės bal­dus

Sen­jo­rų už­im­tu­mą or­ga­ni­zuo­jan­tis die­nos cen­tras įsi­kū­ręs Ku­ror­te, is­to­ri­nio gy­dy­to­jo Ben­ja­mi­no Pet­ro­vo na­mo tre­čia­ja­me aukš­te. Pa­tal­po­se – ir šiuo­lai­kiš­kai įreng­ta vir­tu­vė, ku­rio­je lan­ky­to­jai iš­ver­da val­gy­ti ne tik sau, bet ir sun­kiai be­si­ver­čian­tiems ne­įga­lie­siems, ku­riuos glo­bo­ja „Ge­ru­mo skrais­tė“. Vir­tu­vės kom­plek­tas – abi­pu­siai nau­din­gų mai­nų re­zul­ta­tas.

„Aly­taus ra­jo­ne įsi­kū­ru­si bal­dų pro­jek­ta­vi­mo ir ga­my­bos įmo­nė „Ar­po­lis“ mums pa­siū­lė mai­nus – mo­čiu­tės nu­mez­ga 90 po­rų ko­ji­nių, ku­rias įmo­nė no­rė­jo pa­do­va­no­ti Ka­lė­doms sa­vo ko­lek­ty­vui, o jie mums įren­gia bal­dus vir­tu­vė­je. La­bai džiau­gia­mės, kad mai­nai įvy­ko ir tu­ri­me ne tik gra­žius, bet ir la­bai pa­to­gius il­ga­am­žius vir­tu­vės bal­dus, ku­rie iš eks­po­zi­ci­jos at­ke­lia­vo jau spe­cia­liai pri­tai­ky­ti mū­sų pa­tal­poms“, – pa­sa­ko­ja G.Mic­ke­vi­čiū­tė.

Iš iš­ar­dy­tų siū­lų gims­ta pa­tys įvai­riau­si dir­bi­niai: ne tik ko­ji­nės, bet ir pirš­ti­nės, ša­li­kai, ke­pu­rės. Cen­tro lan­ky­to­jos Al­do­na ir Sta­se­lė tą die­ną, kai vie­šė­jo­me se­ne­lių dar­že­ly­je, vil­kė­jo pa­čių nu­si­megz­tais megz­ti­niais.

„Ser­gu ir glau­ko­ma, ir ka­ta­rak­ta, gy­dy­to­jai ne­lei­džia megz­ti, bet aš ne­ga­liu ne­mez­gus, tai ir ne­klau­sau“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­ku­si Al­do­na. Ji la­bai džiau­gia­si, kad „Ge­ru­mo skrais­tės“ die­nos cen­tro so­cia­li­nė dar­buo­to­ja ją iš­mo­kė megz­ti rie­ši­nes su ka­ro­liu­kais, jų jau nu­mez­gu­si per de­šimt po­rų. Vi­sas pa­do­va­no­jo, o mez­gi­mui pa­nau­do­ja, ži­no­ma, iš­ar­dy­tus siū­lus.

Punks­nos ge­rų sap­nų gau­dyk­lėms

„Mū­sų fi­lo­so­fi­ja yra pri­kel­ti daik­tus nau­jam gy­ve­ni­mui. Dir­bi­niams per­ka­me ne­bent at­vi­ru­kų, po­pie­rių ir kli­jus. Ži­no­te, yra to­kia są­sa­ja, kad juk ir vy­res­nius žmo­nes mū­sų vi­suo­me­nė ne­re­tai lin­ku­si nu­ra­šy­ti, o jie ga­li nu­ste­bin­ti, tik rei­kia jiems pa­dė­ti. Kuo? Pa­vyz­džiui, per sa­vai­tę nu­si­megz­tu megz­ti­niu ar tri­skart kan­triai iš­ar­dy­ta jo nu­ga­ra, kol pa­vy­ko tin­ka­ma for­ma, mū­sų lan­ky­to­ja Al­do­na tai tik­rai ga­li“, – sa­ko „Ge­ru­mo skrais­tės“ va­do­vė.

Daug idė­jų sen­jo­rams skir­to die­nos cen­tro lan­ky­to­jų rank­dar­biams at­ve­ria in­ter­ne­tas. Vie­ni pa­tys sen­jo­rai jų iš­nau­do­ti ne­ga­li, ta­čiau su dar­buo­to­jų pa­gal­ba – pui­kiai. Cen­tro pa­tal­pas puo­šia įvai­rių for­mų sap­nų gau­dyk­lės, ku­rias mo­čiu­tės ga­mi­no iš po­pie­riaus, jį ap­mez­gė iš­ar­dy­tais siū­lais, o štai iš kur ga­vo rei­ka­lin­gų kom­po­zi­ci­jai plunks­nų – at­ski­ra is­to­ri­ja.

„Pa­gal­vo­jo­me, o kam jas bran­giai pirk­ti in­ter­ne­te, jei ga­li­me ras­ti gam­to­je? Iš pra­džių ban­dė­me pri­si­rink­ti prie Dai­li­dės eže­rė­lio, pas­kui ra­do­me paukš­čių pa­mėg­tų vie­tų prie dau­gia­bu­čių. Ka­dan­gi ra­di­niai ne­la­bai ti­ko, tai… iš­ar­dė­me pū­ki­nę pa­gal­vę ir už­te­ko vi­soms sap­nų gau­dyk­lėms, jos tik­rai iš­vai­kys koš­ma­rus ir at­neš tik ge­rus sap­nus“, – šyp­so­si G.Mic­ke­vi­čiū­tė.

„Tvari Lietuva“ – didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Inciatyvos autorius naujienų portalas DELFI. Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt