Kris­ti­na Dū­do­ny­tė: „Po­li­ti­kų po­žiū­ris pri­klau­so nuo to, kiek jie pa­tys yra su­si­dū­rę su ne­įga­lių žmo­nių gy­ve­ni­mu” (165)

Saulė Pinkevičienė
Kris­ti­na Dū­do­ny­tė
Kris­ti­na Dū­do­ny­tė: „Pa­čiu reikš­min­giau­siu ir svar­biau­siu dar­bu lai­kau į Lie­tu­vą at­ke­lia­vu­sią as­me­ni­nio asis­ten­to pa­slau­gą.“ Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Aly­tiš­kė Kris­ti­na Dū­do­ny­tė lai­mė­jo tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos Zon­ta sti­pen­di­ją, ku­ri jai skir­ta no­mi­na­ci­jo­je „Wo­men in tech­no­lo­gy“ („Mo­te­rys ir tech­no­lo­gi­jos“). Ap­do­va­no­ji­mo ver­tė – 2 tūkst. JAV do­le­rių. Tarp­tau­ti­nę Zon­ta sti­pen­di­ją 2010 me­tais yra lai­mė­ju­si ir ki­ta aly­tiš­kė – Ag­nė Man­ke­vi­čiū­tė-Čep­lins­kie­nė bu­vo įver­tin­ta „Young Wo­man in Pub­lic Af­fairs“ („Jau­nos mo­te­rys ir vie­šie­ji ry­šiai“) ka­te­go­ri­jo­je už ak­ty­vią veik­lą spau­do­je.

– Kris­ti­na, ko­kios nuo­tai­kos su­ži­no­jus apie or­ga­ni­za­ci­jos Zon­ta skir­tą sti­pen­di­ją? Ką tai Jums reiš­kia ir ko­dėl?

– Tik­rai ne­si­ti­kė­jau, juk tai tarp­tau­ti­niu mas­tu ski­ria­ma sti­pen­di­ja, ne na­cio­na­li­niu ar vie­ti­niu, ta­čiau, kai Aly­taus mies­to Zon­ta klu­bo 2018–2019 me­tų ka­den­ci­jos pre­zi­den­tė Rū­ta Ja­sio­nie­nė pa­siū­lė už­pil­dy­ti pa­raiš­ką, gal­vo­ju – pa­mė­gin­siu. Ka­dan­gi ma­no gy­ve­ni­me be­veik vi­si dar­bai yra su­si­ję su ne­įga­lių žmo­nių tei­sių gy­ni­mu, ak­ty­vi­ni­mu, vie­ša sklai­da, tad ir pil­dy­da­ma pa­raiš­ką mąs­čiau, kaip pa­nau­do­ti tu­ri­mas ži­nias (stu­di­juo­jant mul­ti­me­di­ją, di­zai­ną ir lei­dy­bos tech­no­lo­gi­jas) ir sti­pen­di­ją to­les­niam ne­įga­lių­jų tei­sių už­tik­ri­ni­mui ir įga­li­ni­mui Lie­tu­vo­je. To­dėl pla­nai yra ir vėl iš­vyk­ti sta­žuo­tis į Šve­di­ją ir įgy­ti ži­nių bei prak­ti­kos dėl in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mo vi­siems – leng­vai su­pran­ta­mos kal­bos.

Leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba – trum­pes­nė, aiš­kes­nė kal­ba su vie­ną sa­ki­nį api­bū­di­nan­čiais pa­veiks­liu­kais, ku­rią su­pran­ta in­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės, taip pat ji pra­vers­tų ir vaikams, sen­jo­rams bei, tar­kim, tu­ris­tams, ku­riems lie­tu­vių kal­ba yra ga­nė­ti­nai sun­kiai įkan­da­ma.

Šve­di­jo­je jau 35 me­tus yra lei­džia­mas laik­raš­tis „8 si­dor“ (liet. „8 pus­la­piai“), ku­ria­me ša­lies ir už­sie­nio nau­jie­nos pa­tei­kia­mos leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba. Ne­ma­žai in­ter­ne­to sve­tai­nių taip pat pri­tai­ko sa­vo tu­ri­nį vi­siems: ir skai­tan­tie­siems leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba. Da­bar Šve­di­jos įsta­ty­mai nu­ma­to, kad kiek­vie­nas tu­ri gau­ti in­for­ma­ci­ją jam pri­im­ti­na for­ma. To­dėl šią vi­są pa­tir­tį no­ri­si par­vež­ti į Lie­tu­vą bei įga­lin­ti pa­čią sa­ve už­si­i­mant šios kal­bos ver­ti­mu, di­zai­nu ir lei­dy­ba. Tad kol kas ieš­kau kon­tak­tų, pla­nuo­ju, kur bū­tų ge­riau­sia šią prak­ti­ką įgy­ti.

– Kaip ma­no­te, kas lė­mė, kad bu­vo skir­ta sti­pen­di­ja bū­tent Jums?

– Ko ge­ro, pa­raiš­ko­je su­ge­bė­jau už­fik­suo­ti pa­grin­di­nius as­pek­tus, ku­riuos Zon­ta, skir­da­ma sti­pen­di­ją, ir įver­ti­no.

– Gy­ve­na­te taip ak­ty­viai, kaip to­li gra­žu ne kiek­vie­nas va­di­na­ma­sis „svei­kas“ žmo­gus, di­de­lę da­lį veik­los su­da­ro vi­suo­me­ni­nė – kas Jums svar­biau­sia šiuo me­tu, prie ko­kių idė­jų dir­ba­te?

– Anks­čiau Aly­tu­je bu­vau ak­ty­vi, šiais me­tais ga­vau ir mies­to me­tų ap­do­va­no­ji­mą už vi­suo­me­ni­nę veik­lą. Šiuo me­tu veik­lu­mas Aly­taus mies­te gal nė­ra toks di­de­lis, bet jis pra­si­plė­tė Lie­tu­vos mas­tu. Taip įvy­ko, kad šiais me­tais pra­dė­jau ei­ti Žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės pa­rei­gas, o tai įpa­rei­go­jo ste­bė­ti, da­ry­ti įta­ką ne­įga­lių­jų tei­sių įgy­ven­di­ni­mui vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tai yra di­de­lė at­sa­ko­my­bė, ka­dan­gi to­kie žmo­nės pa­ti­ria dis­kri­mi­na­ci­ją vi­so­se tei­sių sri­ty­se: pi­lie­ti­nė­se, so­cia­li­nė­se, eko­no­mi­nė­se, kul­tū­ri­nė­se. O Žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­jos pa­grin­di­nis veik­los tiks­las – Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos ir Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to re­ko­men­da­ci­jų ste­bė­se­na. Taip pat ši ko­mi­si­ja tei­kia re­ko­men­da­ci­jas, ren­gia ir skel­bia ata­skai­tas, svars­to ki­tus su Kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mu su­si­ju­sius klau­si­mus.

Šiuo me­tu ra­šo­me raš­tus įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms, no­rė­da­mi gau­ti in­for­ma­ci­ją, kaip įgy­ven­di­na­mos Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to re­ko­men­da­ci­jos po Lie­tu­vos ver­ti­ni­mo Jung­ti­nė­se Tau­to­se 2016 me­tais. Taip pat Ko­mi­si­jos na­riai šiuo me­tu ra­šo iš­va­das, kaip įgy­ven­di­na­mos tos pa­čios mi­nė­tos re­ko­men­da­ci­jos at­si­žvel­giant į ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos veik­los re­zul­ta­tų bei Jung­ti­nių Tau­tų ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos ir jos fa­kul­ta­ty­vaus pro­to­ko­lo 2018 me­tų ste­bė­se­nos ata­skai­tą.

– Kaip pa­vyks­ta ras­ti ben­drą kal­bą su vie­ti­niais po­li­ti­kais ir kaip ma­no­te, nuo ko pri­klau­so jų po­žiū­ris šiuo klau­si­mu – į ne­ga­lių­jų pro­ble­mas?

– Ka­dan­gi veik­la pra­si­plė­tė Lie­tu­vos mas­tu, Aly­tus ta­po šiek tiek už­mirš­tas. Nors gal ir ne, nes pas Aly­taus val­džios at­sto­vus su aso­cia­ci­jos „Sa­va­ran­kiš­kas gy­ve­ni­mas“, ku­rios val­dy­bos pir­mi­nin­kė esu, na­riais šiais me­tais te­ko lan­ky­tis jau net 4 kar­tus. Aly­tu­je taip pat vi­sa­pu­siš­kai ne­įgy­ven­di­na­mos ne­įga­lių žmo­nių tei­sės, ta­čiau, kai bu­vo anks­tes­nė val­džia, tek­da­vo re­čiau lan­ky­tis, ir pro­ble­mos bu­vo spren­džia­mos, kaip ir ini­cia­ty­vos įgy­ven­di­na­mos, grei­čiau. Tad tai, ko ge­ro, ir įpa­rei­go­ja ma­ne pa­čią per­ei­ti ir vi­sas pa­stan­gas la­biau skir­ti spren­džiant ne­įga­lių­jų gy­ve­ni­mo pro­ble­mas na­cio­na­li­niu mas­tu.

O po­li­ti­kų po­žiū­ris pri­klau­so nuo to, kiek jie pa­tys yra su­si­dū­rę su ne­įga­lių­jų gy­ve­ni­mu. Kiek ir kaip jie pa­tys su­pran­ta to­kių žmo­nių tei­ses. Juo­lab kad nuo 2006 me­tų Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ja yra tarp­tau­ti­nis žmo­gaus tei­sių do­ku­men­tas ir nuo 2010-ųjų – tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mas, ku­rio tiks­las yra ska­tin­ti, ap­sau­go­ti ir už­tik­rin­ti vi­sų ne­įga­lių­jų vi­sa­pu­siš­ką ir ly­gia­tei­sį nau­do­ji­mą­si vi­so­mis žmo­gaus tei­sė­mis ir pa­grin­di­nė­mis lais­vė­mis, taip pat ska­tin­ti pa­gar­bą šių as­me­nų pri­gim­ti­niam oru­mui. To­dėl šis Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mas tu­rė­tų tap­ti svar­bus vi­siems po­li­ti­kams.

– Kas yra Jū­sų vi­di­nis va­rik­lis, iš kur se­mia­tės tos ener­gi­jos?

– Sie­kis iš ne­įma­no­mo pa­da­ry­ti įma­no­ma.

– Ko­kius sa­vo nu­veik­tus dar­bus lai­ko­te reikš­min­giau­siais? Ku­rie svar­biau­si Jums pa­čiai?

– Pa­čiu reikš­min­giau­siu ir svar­biau­siu dar­bu lai­kau į Lie­tu­vą at­ke­lia­vu­sią as­me­ni­nio asis­ten­to pa­slau­gą. Anks­čiau ją tei­kė Lie­tu­vos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ta­čiau tai ne­ati­ti­ko jos tik­ro­sios sam­pra­tos. Prieš 3 me­tus aš taip pat lai­mė­jau ki­tą sti­pen­di­ją su tiks­lu Šve­di­jo­je įgy­ti pa­tir­ties apie sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą ir tai įgy­ven­di­nan­čią pa­gal­bos prie­mo­nę – as­me­ni­nį asis­ten­tą. Grį­žu­si įvai­rio­se kon­fe­ren­ci­jo­se da­li­jau­si šia pa­tir­ti­mi, kol bu­vo su­kur­ta dar­bo gru­pė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jo­je, o aš ir­gi esu tos dar­bo gru­pės na­rė. Tad kū­rė­me gai­res, tvar­kos ap­ra­šus, bu­vo įgy­ven­di­na­mas pir­ma­sis as­me­ni­nio asis­ten­to pa­slau­gos pro­jek­tas, da­bar įgy­ven­di­na­mas ant­ra­sis. Jie du, ka­dan­gi skir­ti skir­tin­gą ne­ga­lią tu­rin­tiems as­me­nims. Be­li­ko tik su­lauk­ti šios pa­gal­bos, ku­ri įga­li­na ne­ga­lios iš­tik­tus žmo­nes da­ly­vau­ti vi­so­se ben­druo­me­nės veik­lo­se, reg­la­men­ta­vi­mo. O tai reiš­kia įsta­ty­mo, pa­gal ku­rį ne­įga­lūs žmo­nės tu­rė­tų tei­sę nau­do­tis šia pa­gal­ba vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ne­ri­mą ke­lia tik tai, kad ar­tė­ja nau­ji Sei­mo rin­ki­mai, tad po jų ga­li tek­ti iš nau­jo ei­ti šiuo ke­liu, nes ir vėl teks aiš­kin­ti, kas tai per pa­gal­ba, koks jos yra po­rei­kis ir kaip ji tu­rė­tų bū­ti tei­kia­ma.

– Kaip įver­tin­tu­mė­te ne­įga­lių­jų in­teg­ra­ci­jos po­ky­čius per, tar­kim, pas­ta­ruo­sius 5 me­tus Aly­tu­je ba­lais, jei skai­čiuo­tu­me iš 10? Ar ta si­tu­a­ci­ja pa­kan­ka­mai grei­tai kei­čia­si, ko la­biau­siai trūks­ta? Ko­kios pro­ble­mos vis dar ak­tu­a­lios?

– Su­dė­tin­ga ver­tin­ti, nes jei vie­no­je sri­ty­je kaž­kas pa­sie­kia­ma, ki­to­je – tik spėk pa­si­suk­ti, ir vėl ne­įga­lių­jų tei­sės ne­įgy­ven­di­na­mos ar­ba įgy­ven­di­na­mos tik iš da­lies, pas mus mėgs­ta­ma tru­pu­tį kaž­ką pri­tai­ky­ti, pa­mirš­tant uni­ver­sa­laus di­zai­no prin­ci­pus. O tai reiš­kia pri­ei­na­mu­mą ir pa­to­gu­mą – ne­svar­bu, ar tu tu­ri ne­ga­lią, ar jos ne­tu­ri. Si­tu­a­ci­ją grei­tai pa­keis­ti yra su­dė­tin­ga, sa­ky­čiau, net ne­įma­no­ma, ka­dan­gi ne­įga­liuo­sius įpras­ta ma­ty­ti per gai­les­čio, di­des­nių pa­šal­pų, o ne per žmo­gaus tei­sių priz­mę. O Aly­tu­je, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, rei­kia ska­tin­ti įtrauk­tį į at­vi­rą dar­bo rin­ką, pa­slau­gų plėt­rą, ap­lin­kos ir in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mą, įtrau­kų švie­ti­mą. Ir svar­biau­sia yra tai, kad kiek­vie­no­je tei­sių sri­ty­je tie­siog ne­ga­li­ma pa­mirš­ti tin­ka­mų są­ly­gų su­da­ry­mo, o tin­ka­mų są­ly­gų ne­su­da­ry­mas tu­ri bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip dis­kri­mi­na­ci­ja.

– Ką šiuo me­tu vei­kia­te pa­ti, be vi­suo­me­ni­nės veik­los, ar jau baig­tos stu­di­jos Aly­taus ko­le­gi­jo­je, ko­kie dar­bai (tu­riu ome­ny­je tie­sio­gi­nius) lau­kia?

– Šiuo me­tu yra pas­ku­ti­niai stu­di­jų me­tai, lau­kia bai­gia­mo­jo dar­bo ren­gi­mas, tad dar stu­di­jos ne­baig­tos, reiks įgy­ven­din­ti pla­nuo­ja­mą sta­žuo­tę, o po to įgy­tą pa­tir­tį mė­gin­ti pri­tai­ky­ti Lie­tu­vo­je ir Aly­tu­je ir tęs­ti dar­bus Žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­jo­je.

– Kuo ypa­tin­gi bu­vo 2019-ie­ji ir as­me­ni­ne pras­me, ir vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je?

– Ko ge­ro, ma­nęs iš­rin­ki­mas bū­ti Žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­jos na­re, o po to ir ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ke, nes tu­rint gi­lų su­pra­ti­mą apie Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ją bei tarp­tau­ti­nės pa­tir­ties, ka­dan­gi dar esu ir Eu­ro­pos sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo tin­klo na­rė, ma­nau, nė­ra ge­res­nės vie­tos, kur ga­lė­čiau re­a­li­zuo­ti sa­vo tu­ri­mas ži­nias ir su­vo­ki­mą, kaip ne­įga­laus žmo­gaus tei­sės tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­di­na­mos Lie­tu­vo­je.

– Kal­ba­mės ar­tė­jant Ka­lė­doms, kai įpras­ta šnekė­ti apie pa­gal­bą sa­vo ar­ti­mui, o ko Jūs pa­lin­kė­tum­te Aly­taus ben­druo­me­nei, jei kal­bė­tu­me apie tu­rin­čius ne­ga­lią mū­sų ben­druo­me­nės na­rius?

– Ar­tė­jant šven­tėms tie­siog no­rė­čiau pa­lin­kė­ti la­biau pa­žin­ti, su­pras­ti, gy­ven­ti ben­drys­tė­je, o kiek­vie­ną die­ną tu­ri­me vi­si ak­ty­viau ko­vo­ti už ne­įga­lių žmo­nių tei­ses, nes jie yra mū­sų ben­druo­me­nės da­lis ir gy­ve­na kar­tu su mu­mis.

– Kas Jums šiuo me­tu tei­kia gy­ve­ni­me dau­giau­sia džiaugs­mo?

– Kai pa­ste­biu ne­įga­laus žmo­gaus tei­sių įgy­ven­di­ni­mo ge­ruo­sius pa­vyz­džius. Jų nė­ra tiek daug, bet šių pa­vyz­džių Lie­tu­vo­je vie­nas ki­tas at­si­ran­da. To­dėl la­bai no­rė­tų­si, jog Lie­tu­vos ir Aly­taus pi­lie­čiai tap­tų ak­ty­ves­ni gi­nant ne­įga­lių­jų tei­ses, o tai ir su­teiks man džiaugs­mo.

 

* * *

Tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos ZON­TA, vei­kian­čios 63 pa­sau­lio ša­ly­se ir jun­gian­čios 29 tūkst. na­rių (1 tūkst. 155 klu­bai), svar­biau­sia mi­si­ja – mo­te­rų ir mer­gai­čių pa­dė­ties ge­ri­ni­mas per švie­ti­mą. 2018–2020 me­tų ka­den­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos šū­kis „Ti­kėk. In­ves­tuok. Įga­link“ (Be­lie­ve. In­vest. Em­po­wer).

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vei­kia trys ZON­TA klu­bai: Vil­niu­je, Aly­tu­je ir Ma­ri­jam­po­lė­je.

Šie klu­bai yra sa­va­ran­kiš­ko Lie­tu­vos re­gio­no (Area 2) na­riai. Lie­tu­vos re­gio­nas yra 13-os ZON­TA In­ter­na­tio­nal apy­gar­dos da­lis kar­tu su tri­mis Šiau­rės vals­ty­bė­mis – Da­ni­ja, Nor­ve­gi­ja ir Is­lan­di­ja.

Aly­taus mies­to ZON­TA klu­bas įkur­tas 1995 me­tų gruo­džio 28 die­ną.

Sti­pen­di­ja „Wo­men in Tech­no­lo­gy“ bu­vo pri­sta­ty­ta 2018 me­tų lie­pą Jo­ko­ha­mos (Ja­po­ni­ja) kon­ven­ci­jo­je.

Ji bu­vo įsteig­ta pa­drą­sin­ti mo­te­ris ak­ty­viau siek­ti iš­si­la­vi­ni­mo, kar­je­ros ir ly­de­rys­tės tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je.

Tai ban­do­ma­sis pro­jek­tas, ar jis tę­sis to­liau, bus spren­džia­ma Či­ka­gos kon­ven­ci­jo­je, vyk­sian­čio­je 2020 me­tais.

Pir­mą kar­tą įsteig­tos sti­pen­di­jos še­šioms tarp­tau­ti­nėms nu­ga­lė­to­joms bus įteik­ta po 8 tūkst. JAV do­le­rių; 24-ioms apy­gar­dų nu­ga­lė­to­joms – po 2 tūkst. JAV do­le­rių.

Lai­mė­to­jos at­sto­vau­ja 22 pa­sau­lio ša­lims.

Aly­taus mies­to ZON­TA klu­bas di­džiuo­ja­si, kad tarp jų yra ir Kris­ti­na Dū­do­ny­tė, 13-osios apy­gar­dos nu­ga­lė­to­ja.

Tai jau an­tra aly­tiš­kė, lai­min­ti tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos ZON­TA sti­pen­di­ją. 2010 me­tais ka­te­go­ri­jo­je „Young Wo­men in Pub­lic Af­fairs“ yra pel­niu­si Ag­nė Man­ke­vi­čiū­tė-Čep­lins­kie­nė, tuo me­tu bu­vu­si Jot­vin­gių gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė ir Aly­taus jau­ni­mo cen­tro jau­nų­jų žur­na­lis­tų kur­sų na­rė (mo­ky­to­ja Rū­ta Ja­sio­nie­nė).  

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai