Pa­min­klas ne­su­me­luo­tai žmo­gaus mei­lei sa­vo gim­ti­nei (172)

Kurnenai
Zitos Stankevicienes nuotr.
Dr. Ka­zi­mie­ro Sven­tic­ko, Aly­taus moks­li­nin­kų drau­gi­jos „Vi­zi­ja“ pir­mi­nin­ko ir Kur­nė­nų Lau­ry­no Ra­dziu­ky­no mo­kyk­los drau­gi­jos ta­ry­bos na­rio, min­tys 2020-09-11 at­vė­rus re­no­vuo­tos mo­kyk­los du­ris.

To­kia iš­ki­lia pro­ga no­riu pri­si­min­ti švie­saus at­mi­ni­mo po­eto Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus is­to­ri­nius žo­džius: „Ir štai at­ėjo ta die­na...“ Die­na, ku­rios la­bai lau­kė­me, die­na, kai po il­gų ir karš­tų dis­ku­si­jų me­tų su­lauk­to tvir­to ra­jo­no va­do­vų ir ta­ry­bos na­rių ap­si­spren­di­mo, po kruopš­taus res­tau­ra­to­rių dar­bo nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­tas sak­ra­lus, ana­lo­gų ne tik Lie­tu­vo­je, ma­nau, ir prieš­ka­rio Eu­ro­pos kai­muo­se ne­tu­rė­jęs kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas.

De­ši­nė­je Ne­mu­no pu­sė­je tu­ri­me pla­čiai ži­no­mą ir gau­siai pi­lig­ri­mų lan­ko­mą krikš­čio­niš­ką Pi­va­šiū­nų šven­to­vę. O kai­rė­je pu­sė­je da­bar tu­rė­si­me ne tik 500 me­tų pa­mi­nė­ju­sią Sim­no baž­ny­čią, bet ir uni­ka­lią edu­ka­ci­nę šven­to­vę, ku­ri yra kaip gy­vas iš­ei­vi­jos at­sto­vo kil­nu­mo liu­di­ji­mas. Tai pa­min­klas ne­su­me­luo­tai žmo­gaus mei­lei sa­vo gim­ti­nei. Tai bu­vo Kur­nė­nų ūki­nin­ko sū­naus Lau­ry­no Ra­dziu­ky­no do­va­na Lie­tu­vos at­ei­čiai – vai­kams.

Su­si­rū­pin­ti už­da­ry­ta ir li­ki­mo va­liai pa­lik­ta Kur­nė­nų mo­kyk­la Aly­taus moks­li­nin­kų drau­gi­jos „Vi­zi­ja“ na­rius 2014 me­tais pa­a­ki­no iš Maš­ta­lie­rių kai­mo ki­lęs švie­saus at­mi­ni­mo Dzū­ki­jos kraš­to gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do ži­no­vas, pro­fe­so­rius che­mi­kas Al­bi­nas Lu­gaus­kas, kreip­da­ma­sis į vi­suo­me­nę jaut­riu mo­ty­vuo­tu laiš­ku „Ne­leis­ki­me už­ges­ti švie­sos ži­bu­rė­liams“.

Kraš­to moks­li­nin­kai at­ėjo į pa­gal­bą mo­kyk­los li­ki­mu daug me­tų la­bai ak­ty­viai be­si­rū­pi­nan­čiai bu­vu­siai mo­kyk­los di­rek­to­rei An­ta­ni­nai Ur­ma­na­vi­čie­nei, or­ga­ni­zuo­da­mi ak­ci­ją „SOS Kur­nė­nų mo­kyk­la“. 2015 me­tų bir­že­lį ini­ci­juo­ja­ma kon­fe­ren­ci­ja dėl Kur­nė­nų mo­kyk­los si­tu­a­ci­jos, o 2016-ųjų spa­lį Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė or­ga­ni­zuo­ja gra­žų mo­kyk­los ati­da­ry­mo 80-me­čio mi­nė­ji­mą.

Ta­čiau mo­kyk­los pa­sta­tai te­bes­tūk­so ny­kiai ap­leis­ti. Tuo­met įsi­stei­gia Kur­nė­nų Lau­ry­no Ra­dziu­ky­no mo­kyk­los drau­gi­ja, su­jun­gu­si bu­vu­sius mo­ki­nius ir mo­ky­to­jus, lab­da­rio gi­mi­nai­čius, kraš­to kul­tū­ros pa­vel­dui ne­abe­jin­gus žmo­nes. No­rė­jo­me, kad ap­leis­tas Kur­nė­nų mo­kyk­los sta­ti­nių kom­plek­sas bū­tų re­no­vuo­tas, kad tar­nau­tų vi­suo­me­nės in­te­re­sams, tap­tų lan­ky­ti­nu so­cia­li­nės trau­kos ob­jek­tu. Svar­biau­sia pir­mi­ne drau­gi­jos mi­si­ja bu­vo kuo pla­čiau vie­šin­ti už­mirš­tą uni­ka­lų pa­vel­do ob­jek­tą.

Dve­jus me­tus mo­kyk­lo­je sa­vait­ga­liais or­ga­ni­zuo­tos at­vi­rų du­rų die­nos, iš už­marš­ties pri­ke­lia­ma iš Ame­ri­kos at­pluk­dy­tos mo­kyk­los ir lab­da­rio is­to­ri­ja. Vy­ko pa­trio­ti­niai ren­gi­niai, kon­cer­tai, pa­ro­dos, su­si­ti­ki­mai. Tu­rė­jo­me dau­gy­bę lan­ky­to­jų iš vi­sos Lie­tu­vos ir už­sie­nio, vi­suo­me­nės or­ga­ni­za­ci­jų eks­kur­si­jų, gra­žių lin­kė­ji­mų. La­bai svar­bus bu­vo ak­ty­vus Aly­taus kraš­to ži­niask­lai­dos pa­lai­ky­mas, pa­žin­ti­nės ir kri­tiš­kos LRT žur­na­lis­tų pa­reng­tos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos lai­dos.

Tuo, kad Kur­nė­nų le­gen­dą su­ži­no­tų at­sa­kin­gi už kul­tū­ros pa­vel­dą ša­lies mi­nist­rai, nuo­šir­džiai rū­pi­no­si Sei­mo na­rys Ro­ber­tas Šar­knic­kas. Edu­ka­ci­nio pa­vel­do ob­jek­to ypa­tin­gos ver­tės vie­ši­ni­mas ne­abe­jo­ti­nai tu­rė­jo įta­kos ir su­lauk­tam ap­si­spren­di­mui pri­kel­ti mo­kyk­lą nau­jam gy­ve­ni­mui.

Va­do­vu mū­sų drau­gi­ja tu­rė­jo Kur­nė­nų mo­ky­to­jos sū­nų, šios mo­kyk­los mo­ki­nį Ra­mū­ną Kruč­kaus­ką. Dar prieš ke­lias sa­vai­tes su juo ap­ta­ri­nė­jo­me, ko­kia vi­suo­me­nei nau­din­ga veik­la čia ga­lė­tų bū­ti. De­ja, li­ki­mas tu­ri sa­vo pla­nus. Ra­mū­nas la­bai ne­ti­kė­tai iš­ėjo Am­ži­ny­bėn, ne­su­lau­kęs šios die­nos, li­ko ne­pa­sa­ky­ti jam ge­ri žo­džiai už ak­ty­vią veik­lą drau­gi­jo­je.

Dau­ge­liui žmo­nių lie­ka ne­pa­dė­ko­ta už jų sva­rius ir kil­nius jų dar­bus. Štai Lie­tu­vos val­džia per il­gus so­viet­me­čio de­šimt­me­čius ne­ma­tė rei­ka­lo net pri­si­min­ti lab­da­rio Ra­dziu­ky­no. Tik 1992 me­tais tuo­me­ti­nės Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės spren­di­mu mo­kyk­lai bu­vo su­teik­tas Lau­ry­no Ra­dziu­ky­no var­das.

1996 me­tais la­bai at­kak­lia A.Ur­ma­na­vi­čie­nės ini­cia­ty­va Ame­ri­ko­je su­ieš­ko­mas L.Ra­dziu­ky­no sū­nus An­drew Rad­kins. Jis bu­vo la­bai nu­ste­bęs ir nu­džiu­gęs, kad jo tė­vas pa­ga­liau pri­si­min­tas Lie­tu­vo­je. Ta­čiau dėl svei­ka­tos jau ne­ga­lė­jo at­vyk­ti į or­ga­ni­zuo­tą iš­kil­min­gą mo­kyk­los 60-me­čio mi­nė­ji­mą. Po to vėl iš Lie­tu­vos ty­la, lab­da­rys pa­mirš­tas, nes mo­kyk­la bu­vo už­da­ry­ta ir ta­po tar­si ne­rei­ka­lin­ga... Tik 2017 me­tų pa­bai­go­je A.Rad­kins su­ži­no, kad pa­ga­liau Kur­nė­nų mo­kyk­los pa­sta­tų kom­plek­są ža­da­ma at­gai­vin­ti. De­ja, jis ne­tru­kus iš­ke­liau­ja Ana­pi­lin.

Drau­gi­ja rū­pi­no­si, kad bū­tų iš­tai­sy­ta taip il­gai tru­ku­si ne­tei­sy­bė, kad bent L.Ra­dziu­ky­no vai­kai­čiams bū­tų pa­sa­ky­ta, jog tė­vy­nė la­bai ver­ti­na gar­baus se­ne­lio žyg­dar­bį. Drau­gi­jai pa­vy­ko į Lie­tu­vą par­si­kvies­ti vie­ną iš L.Ra­dziu­ky­no anū­kų – Joh­ną Rad­kins ir jo žmo­ną Ag­nie. 2018 me­tų lie­pos 6 die­ną iš­kil­min­go­je ap­lin­ko­je Dau­guo­se Ra­dziu­ky­nų šei­mai įteik­ta ša­lies Vy­riau­sy­bės va­do­vo Sau­liaus Skver­ne­lio pa­dė­ka ir vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio at­mi­ni­mo me­da­lis. Aly­taus ra­jo­no me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas lab­da­rio anū­kui įtei­kė Lie­tu­vos vė­lia­vą ir svar­biau­sią do­va­ną – pa­ža­dą re­no­vuo­ti mo­kyk­lą. Vi­zi­to į se­ne­lio gim­ti­nę įspū­džių la­bai su­jau­din­tas Joh­nas pri­si­pa­ži­no at­ra­dęs sa­vo ant­rą­ją mei­lę – Lie­tu­vą.

Kur­nė­nų Lau­ry­no Ra­dziu­ky­no mo­kyk­los drau­gi­jos na­rių, tarp jų ir lab­da­rio gi­mi­nai­čių var­du, no­riu nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti at­sa­kin­giems va­do­vams ir po­li­ti­kams, nuo ku­rių ap­si­spren­di­mo pri­klau­sė ES fon­dų pa­ra­mos sky­ri­mas, Aly­taus ra­jo­no ta­ry­bos na­riams, sky­ru­siems re­no­va­ci­jai di­de­les ra­jo­no biu­dže­to lė­šų su­mas, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jams, daug triū­so įdė­ju­siems ren­giant su­dė­tin­gus pro­jek­tus, taip pat kruopš­tiems pa­vel­do at­kū­ri­mo dar­bų meist­rams.

Mo­kyk­los re­no­va­ci­jai skir­tos di­de­lės lė­šos nė­ra in­ves­ti­ci­ja į pra­ei­ties at­mi­ni­mą, jos tu­ri pa­si­tar­nau­ti da­bar­čiai ir to­li­mai at­ei­čiai. Ti­kiu, kad re­no­vuo­tuo­se pa­sta­tuo­se šiuo­lai­ki­nė­mis prie­mo­nė­mis bus tę­sia­mos mums L.Ra­dziu­ky­no pa­lik­tos at­sa­kin­go gy­ve­ni­mo ir kil­naus pa­si­da­li­ji­mo pa­mo­kos. Pir­mo­jo mo­kyk­los di­rek­to­riaus Mo­tie­jaus Ra­žans­ko, ke­lių kar­tų gar­bių mo­ky­to­jų pa­stan­go­mis Kur­nė­nuo­se bu­vo ug­do­ma mei­lės sa­vo kraš­tui dva­sia. Čia gy­va mo­kyk­los bokš­te kraš­to švie­suo­lio ke­ra­mi­ko Vy­tau­to Braz­džiaus Vy­ty­je įam­žin­ta tau­tiš­ku­mo dva­sia, ku­ri iš­li­ko ne­su­nai­kin­ta ir oku­pa­ci­nių re­ži­mų val­dy­mo me­tais.

Ypa­tin­gas dė­me­sys mo­kyk­lo­je bu­vo ski­ria­mas Dzū­ki­jos gam­tos pa­ži­ni­mui, kraš­to sa­va­no­rių ir lais­vės ko­vo­to­jų at­min­ties sau­go­ji­mui. Pa­trio­tiš­ku­mas, tė­vy­nės gy­nė­jų at­min­tis, gam­tos ap­sau­ga, ža­lio­ji po­li­ti­ka šian­dien yra la­bai ak­tu­a­lios vi­suo­me­nei te­mos. Su­pran­ta­ma, rei­ka­lin­gos ir Dzū­ki­jos kraš­to pa­vel­dą ir is­to­ri­ją gar­si­nan­čios edu­ka­ci­jos, ret­ro ir šiuo­lai­ki­nių ug­dy­mo prie­mo­nių bei tech­no­lo­gi­jų pre­zen­ta­ci­ja, o gal ir su­si­ję ver­slai.

De­ra ne­pa­mirš­ti, kad, be ki­tų ypa­tu­mų, iš­skir­ti­nė yra šio ob­jek­to, kaip po­zi­ty­vio­sios emig­ra­ci­jos pa­vyz­džio, reikš­mė. Mes tei­sin­gai ir la­bai en­tu­zias­tin­gai rū­pi­na­mės kai­my­nais bal­ta­ru­siais, uk­rai­nie­čiais ar gru­zi­nais. Ta­čiau ge­ro­kai pa­mir­šo­me šim­tus tūks­tan­čių Lie­tu­vos žmo­nių, iš­si­bars­čiu­sių po pa­sau­lį. Pa­mirš­ta­me, koks tai di­de­lis po­ten­cia­las, ku­rį ga­li­me pa­ža­din­ti. Šiuo­se is­to­ri­niuo­se rū­muo­se bū­tų ga­li­ma gar­sin­ti Dzū­ki­jos kraš­to duk­te­rų ir sū­nų po­zi­ty­vius pa­sie­ki­mus už­sie­nio ša­ly­se, pa­lai­ky­ti ry­šį su gim­ti­nės be­si­il­gin­čiais tau­tie­čiais.

Svei­ki­nu Kur­nė­nų mo­kyk­los at­gi­mi­mo pro­ga ir kvie­čiu – da­bar mes vi­si esa­me at­sa­kin­gi, kad veik­la re­no­vuo­ta­me pa­sta­tų kom­plek­se tar­nau­tų vi­suo­me­nės pa­žan­gai, kad Lau­ry­no Ra­dziu­ky­no pa­vyz­dys su­lauk­tų pa­se­kė­jų.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.