Šven­čių stu­di­ja „Ma­žy­lio stu­di­ja”: šei­mos ver­slo va­rik­liu­kas – sū­nūs Ado­mas ir Ąžuo­las

– Ri­ta, pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ki­lo to­kia šei­my­ni­nio ver­slo idė­ja? Nuo ko vis­kas pra­si­dė­jo?

– Idė­ja kur­ti šven­čių stu­di­ją ki­lo ar­tė­jant vy­res­nio­jo sū­naus vie­nų me­tų gim­ta­die­niui. Šven­tei tuo me­tu ieš­ko­jo­me sau­gios, šiuo­lai­kiš­kos, drau­giš­kos vai­kams erd­vės. To­kios, ko­kia pa­tik­tų mums, ku­rio­je ne­bū­tų gau­sy­bės plas­ti­ki­nių žais­lų ir daug ryš­kių spal­vų. Ne­ra­do­me, ta­da ki­lo min­tis kar­tu su vy­ru to­kią erd­vę kur­ti pa­tiems. No­rė­jo­me, kad čia ge­ra ir jau­ku bū­tų ne tik vai­kams, bet ir tė­ve­liams. Be to, pa­grin­di­nis pri­ori­te­tas bu­vo pla­tus pa­pil­do­mų pa­slau­gų pa­si­rin­ki­mas, kad mū­sų stu­di­jo­je tė­ve­liai ras­tų vis­ką, ko rei­kia šven­tei, o pa­si­ruo­ši­mas jai bū­tų leng­vas ir ma­lo­nus pro­ce­sas. Taip po pu­sės me­tų at­si­ra­do „Ma­žy­lio stu­di­ja“, ku­ri šian­dien skai­čiuo­ja sa­vo sep­tin­tus gy­va­vi­mo me­tus.

– Ta pro­ga ir at­si­nau­ji­no­te – ko­kias idė­jas pa­vy­ko įgy­ven­din­ti?

– Pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus tu­rė­jau daug lai­ko nau­jų idė­jų pa­ieš­koms, nes pan­de­mi­jos ri­bo­ji­mai veik­lą pri­stab­dė. Į si­tu­a­ci­ją sten­giau­si žvelg­ti op­ti­mis­tiš­kai, ti­kė­jau, kad su­lauk­si­me at­lais­vi­ni­mų lais­va­lai­kio pra­mo­gų sek­to­riui. To­dėl nu­spren­džiau, kad po to klien­tus no­ri­me pa­si­tik­ti ki­to­kie, at­si­nau­ji­nę. Nuo pir­mos min­ties apie stu­di­jos at­nau­ji­ni­mą tu­rė­jau vi­zi­ją ir aiš­kią idė­ją, kaip ši erd­vė pa­si­keis. Ka­dan­gi esu šven­čių de­ko­ra­to­rė ir šio­je sri­ty­je dir­bu jau be­veik de­šimt me­tų, nuo­lat ste­biu šven­čių de­ko­ro, in­ter­je­ro ten­den­ci­jas. Jau ke­le­tą me­tų dau­ge­lio sim­pa­ti­jas, taip pat ir ma­no pa­čios, už­ka­ria­vęs na­tū­ra­lu­mas, per­pin­tas bo­ho prie­sko­niu, su ro­tan­go sti­liaus ak­cen­tais. Nau­ja­sis stu­di­jos in­ter­je­ras kur­tas bū­tent šia sti­lis­ti­ka, su­tei­ku­sia dar dau­giau jau­ku­mo ir ši­lu­mos mū­sų erd­vei. Ka­dan­gi dau­ge­lio de­ko­ra­ci­jų ele­men­tų, bal­dų ir no­ri­mų me­di­nių žais­lų te­ko siųs­tis iš ki­tų ES ša­lių, pats at­nau­ji­ni­mo pro­ce­sas tru­ko apie pu­sę me­tų. Kar­tu su vy­ru be­veik vis­ką da­rė­me pa­tys. Pir­mą­sias šven­tes švęs­ti klien­tus pa­kvie­tė­me va­sa­rio pa­bai­go­je, džiau­giuo­si, kad klien­tai stu­di­jo­je jau­čia­si jau­kiai, tar­si na­muo­se, kad švęs­ti grįž­ta tie, su ku­riais au­go­me kar­tu tuos vi­sus šiuos sep­ty­ne­rius me­tus!

– O ką vai­kai vei­kia šio­je jau­kio­je žai­di­mų erd­vė­je, ko­kias pra­mo­gas, edu­ka­ci­jas šiuo me­tu siū­lo­te?

– Kai tik ati­da­rė­me stu­di­ją, gal­vo­je su­ko­si la­bai daug idė­jų, to­dėl ir bu­vo­me pir­ma­sis žai­di­mų kam­ba­rys Aly­tu­je, ėmęs or­ga­ni­zuo­ti vai­kams įvai­rius ren­gi­nius. Vai­ku­čius su tė­ve­liais kvies­da­vo­me į Links­ma­die­nius – moks­li­nius šou eks­pe­ri­men­tus, po­pie­tes su vai­kų iš­sva­jo­tais per­so­na­žų vei­kė­jais, įvai­rias edu­ka­ci­jas, siau­tu­lio va­ka­rė­lius, skir­tus pa­mi­nė­ti He­lo­vi­nui, į mu­zi­kos pa­mo­kė­les, pa­grįs­tas Con­mu­si­ca me­to­di­ka. Tu­rė­jo­me tra­di­ci­ją an­trą Ka­lė­dų die­ną su­kvies­ti ma­žus ir di­de­lius į ma­giš­ką su­si­ti­ki­mą su Ka­lė­dų Se­ne­liu.

– Ko­kios vai­kų šven­tės po­pu­lia­riau­sios?

– Kvie­čia­me švęs­ti vai­kų gim­ta­die­nius, krikš­ty­nas, ki­tas pri­va­čias šei­mos šven­tes. Stu­di­jo­je yra ke­le­tas zo­nų: tė­ve­lių, ku­rio­je jie ga­li at­si­pa­lai­duo­ti ir pa­ben­drau­ti; vai­kų kars­ty­nių erd­vė – žai­di­mų aikš­te­lė su ba­tu­tu, lai­py­nė­mis, čiuo­žyk­la ir di­de­liu ka­muo­liu­kų ba­sei­nu; ke­lios vai­kų žai­di­mų erd­vės, skir­tos tiek ber­niu­kams, tiek mer­gai­tėms, kiek­vie­no po­rei­kiams, su įvai­riais na­tū­ra­laus me­džio, ser­ti­fi­kuo­tais žais­liu­kais, mak­ra­mė sū­py­nė­mis ir at­ski­ras kam­pe­lis sti­li­zuo­tiems de­ser­tų sta­lams. Daž­nai su­lau­kia­me tė­ve­lių pa­gei­da­vi­mų švęs­ti ir su­au­gu­sių­jų šven­tes, ypač jei jo­je ne­ma­žai vai­ku­čių – mū­sų erd­vė tam pui­kus pa­si­rin­ki­mas. Stu­di­ja pri­tai­ky­ta įvai­raus am­žiaus vai­kams, daž­niau­siai pas mus šven­čia 1–8 me­tų vai­kai. Vy­res­nie­ji ir tė­ve­liai ga­li ak­ty­viai leis­ti lai­ką žais­da­mi sta­lo fut­bo­lą ar xbox ki­nect žai­di­mus.

– Tė­ve­liai ne­be­no­ri vai­kų šven­čių reng­ti na­muo­se – ko­dėl?

– Tur­būt prie­žas­tys yra ke­lios. Vi­sų pir­ma, vai­kams pri­tai­ky­ta ap­lin­ka. Žai­di­mų kam­ba­riuo­se aps­tu pra­mo­gų, tad vai­kai bū­na už­si­ė­mę ty­ri­nė­da­mi ap­lin­ką ir sma­giai dūk­da­mi su drau­gais, o tė­ve­liai ga­li ra­miai pa­ben­drau­ti tar­pu­sa­vy­je. An­tra, pa­to­gu­mas ir lai­ko tau­py­mas. Į na­mus su­kvies­ti 15–20 vai­kų yra su­dė­tin­ga. Be to, vi­sas šven­tės or­ga­ni­za­vi­mas at­ima tik­rai daug jė­gų ir lai­ko, o kur dar tvar­ky­ma­sis po šven­tės? Ka­dan­gi man pa­čiai la­bai pa­tin­ka or­ga­ni­zuo­ti šven­tes, sten­giuo­si, kad tė­ve­liams pa­si­ruo­ši­mo pro­ce­sas kel­tų kuo ma­žiau rū­pes­čių. Ga­li­me pa­si­rū­pin­ti ani­ma­to­riaus pro­gra­ma, už­kan­džiais, de­ser­tais bei sti­lin­gai pa­puoš­ti šven­čių sta­lą. To­dėl šei­moms be­lie­ka tik mė­gau­tis pui­kia nuo­tai­ka ir gra­žio­mis aki­mir­ko­mis.

– Ar ga­li­me kal­bė­ti apie šven­čių ma­das?

– Vai­ko gim­ta­die­nis ar krikš­ty­nos – šven­tė, ku­rios lau­kia ne tik pats vai­kas, bet ir tė­ve­liai. Tam tik­ros ten­den­ci­jos kei­čia­si ir vai­kų šven­tė­se. Daug jų at­ke­liau­ja iš už­sie­nio ša­lių, įvai­riuo­se už­sie­nio in­ter­ne­ti­niuo­se pus­la­piuo­se, pa­vyz­džiui, „Pin­te­rest“, daug idė­jų. Iš­si­rin­kę su vai­ku­čiu šven­tės te­mą, tė­ve­liai at­ke­liau­ja su pa­gei­da­vi­mais. Tai­gi šven­tė tu­ri bū­ti ne tik sma­gi, bet ir gra­ži. De­ko­ruo­da­ma šven­tes, daug dė­me­sio ski­riu es­te­ti­kai ir sub­ti­lu­mui, net ir vai­kų šven­tė­se, to­dėl sma­gu, kad su­lau­kiu vis dau­giau tė­ve­lių, ku­riems tai taip pat ak­tu­a­lu. To­dėl at­si­sa­ko­ma ryš­kių de­ko­ra­ci­jų, ypač ki­či­nių šven­ti­nių in­de­lių, ku­riuo­se vy­rau­ja įvai­rias­pal­viai ani­ma­ci­niai per­so­na­žai. Sti­lin­go šven­čių sta­lo tai­syk­lė – su­de­rin­ti de­ser­tai, už­kan­džiai ir šven­ti­nė atri­bu­tika. Vi­suo­met pa­ta­riu di­džiau­sią ak­cen­tą pa­lik­ti de­ser­tams, o šven­ti­nę atri­bu­tiką rink­tis kuo neut­ra­les­nę. Pa­nau­do­jant net ir mi­ni­ma­lų kie­kį de­ko­ra­ci­jų, ga­li­ma at­spin­dė­ti no­ri­mą te­mą. Tam tik­rai ne­rei­kia iš­leis­ti di­de­lės su­mos pi­ni­gų. Nė­ra vie­nos tai­syk­lės, kas yra gra­žu, ta­čiau no­ri­si nuo ma­žens for­muo­ti vai­kams ge­rą es­te­ti­nį sko­nį.

Dar vie­na nau­jie­na, su ku­ria su­grį­žo­me – pa­ga­liau ga­li­me pa­siū­ly­ti sa­vo klien­tams žy­miau­sių ga­min­to­jų iš­skir­ti­nes te­mi­nes ko­lek­ci­jas, ku­rias bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti tik už­sie­nio ša­lių in­ter­ne­ti­nė­se sve­tai­nė­se. Jau la­bai grei­tai pra­dės veik­ti in­ter­ne­ti­nė par­duo­tu­vė, ku­rio­je šven­ti­nę atri­bu­tiką ga­lės įsi­gy­ti ne tik aly­tiš­kiai.

– Ko­kius per­so­na­žus ren­ka­si šiuo­lai­ki­niai vai­kai?

– Vai­kai ren­ka­si pa­gal sa­vo po­mė­gius, pa­gal tai, apie ką tuo me­tu sva­jo­ja ir kuo gy­ve­na. Ne­sens­tan­ti kla­si­ka – žmo­gus vo­ras (bet­me­nas), pi­ra­tas ber­niu­kų gim­ta­die­niuo­se ir prin­ce­sės, pe­ly­tė Mi­nė, Le­do ša­lies per­so­na­žai – mer­gai­čių. Nuo­lat pa­si­pil­do­me nau­jais vei­kė­jais, nes sten­gia­mės iš­pil­dy­ti vi­sas vai­kų sva­jo­nes.

– Ar vai­kai su­tei­kia idė­jų ver­slui?

– Pa­ti ver­slo idė­ja at­si­ra­do gi­mus pir­ma­jam sū­nui Ado­mui, po po­ros me­tų gi­mė Ąžuo­las. Vai­kai bu­vo ir yra di­džiau­sias ma­no idė­jų ge­ne­ra­to­rius, va­rik­liu­kas, ku­ris kas­kart ver­čia ieš­ko­ti nau­jų idė­jų, spren­di­mų, kaip jas įgy­ven­din­ti, ne­su­sto­ti kur­ti. Vai­kai mums pa­de­da aug­ti ir to­bu­lė­ti.