Pir­mo­ji me­tų nau­ja­gi­mė Aly­tu­je ra­šys gra­žią gi­mi­mo da­tą: 2020 01 01

Laz­di­juo­se gy­ve­nan­ti Ži­vi­lė Ku­ni­go­nie­nė ti­kė­jo­si Tri­jų ka­ra­lių do­va­nos, bet duk­ry­tė Vik­to­ri­ja į pa­sau­lį pa­si­bel­dė ge­ro­kai anks­čiau – pir­mą 2020-ųjų die­ną.

„Nau­ja drau­gys­tė su Aly­tu­mi“, – va­kar sa­kė lai­min­ga ma­ma, ku­ri pir­mas dvi duk­re­les pa­gim­dė Laz­di­jų li­go­ni­nė­je, o tre­čią – Aly­taus S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je. Rink­tis ki­tą gy­dy­mo įstai­gą te­ko dėl to, kad gim­dy­ti Laz­di­juo­se ga­li­my­bių ne­be­su­da­ry­ta. Šei­ma svars­tė ma­žy­lės su­si­lauk­ti Kau­ne, bet vis dėl­to pa­si­rin­ko Aly­tų ir li­ko la­bai pa­ten­kin­ti.

„Kau­ne var­gu ar bū­tu­me pir­mi me­tų nau­ja­gi­miai“, – juo­ka­vo ma­ma.

Ž.Ku­ni­go­nie­nė sa­ko, kad Aly­tu­je įspū­džiai pui­kūs, Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus per­so­na­las, ku­ris ją rū­pi­no­si, yra drau­giš­kas ir pro­fe­sio­na­lus, ji la­bai dė­kin­ga aku­še­rei No­me­dai Bo­lie­nei.

Pir­mo­ji me­tų nau­ja­gi­mė gi­mė 53 cm ūgio ir 3 194 kg svo­rio, na­muo­se se­sės lau­kia Ka­mi­lė (8 m.) ir Gus­tė (4 m.).

Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus sie­ną žen­kli­na spe­cia­li len­ta, ku­rio­je žy­mi­mi gim­dy­mai kiek­vie­ną me­tų mė­ne­sį, mer­gai­tės – rau­do­na vė­lia­vė­le, ber­niu­kai – mė­ly­na. Šiuo me­tu len­to­je tik vie­nas rau­do­nas žen­klas. Aku­še­rė Da­nu­tė Bud­re­vi­čie­nė pri­si­me­na, kad jos dar­bo Aly­tu­je pra­džio­je 1978 me­tais to­kio­je len­to­je nau­ja­gi­mius var­giai bū­tų pa­vy­kę su­žen­klin­ti, o tiks­liau – tam bū­tų rei­kė­ję vi­sos sie­nos. Per me­tus tuo­met Aly­tu­je gim­da­vo ke­li tūks­tan­čiai nau­ja­gi­mių, o gim­dy­mo na­mai bu­vo įsi­kū­rę at­ski­ra­me pa­sta­te per du aukš­tus.

Per 40 me­tų Aly­taus li­go­ni­nė­je dir­ban­ti D.Bud­re­vi­čie­nė pri­si­me­na, kad sky­riu­je vie­nu me­tu gu­lė­da­vo po 40 mo­te­rų, kiek­vie­no­je pa­la­to­se bu­vo įreng­tos 3–4 lo­vos. Da­bar­ti­nia­me Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riu­je ant sie­nos ga­li­ma pa­ma­ty­ti is­to­ri­nių nuo­trau­kų, ku­rio­se už­fik­suo­tas 50-ojo Aly­taus gy­ven­to­jo su­ti­ki­mas. Me­di­kai me­na, kad anuo­met, kai Aly­tus au­go, ir gim­dy­mo na­muo­se gy­ve­ni­mas bu­vo ki­toks. Pa­vyz­džiui, po pa­sta­to lan­gais bū­riuo­da­vo­si tė­ve­liai, nes lan­ky­mas bu­vo drau­džia­mas, kū­di­kiai gu­lė­da­vo at­ski­ro­je pa­tal­po­je, o lauk­ne­šė­liai bu­vo pri­ima­mi per spe­cia­lų lan­ge­lį. Už­tat iš­lei­di­mas na­mo vi­suo­met bu­vo pa­kan­ka­mai iš­kil­min­gas, nes nau­ja­gi­mį su­vys­ty­da­vo se­su­tės, prie du­rų lauk­da­vo ar­ti­mie­ji su gė­lė­mis ir pa­na­šiai.

„Da­bar vis­kas pa­pras­čiau, bet tik­rai ki­taip. Tė­ve­liai iš pa­la­tos iš­va­žiuo­ja pa­tys, ma­mos gim­dy­ti at­vyks­ta kur kas la­biau ap­si­skai­čiuo­sios, pa­si­ruo­šu­sios“, – pa­ste­bi D.Bud­re­vi­čie­nė. Pa­klaus­ta apie bu­dė­ji­mus Nau­jų­jų me­tų nak­tį, ji sa­ko, kad iš es­mės dar­bas per šven­tes ne­bū­na me­di­kams la­bai ypa­tin­gas. Gal tik vai­ke­lio gi­mi­mas yra su dar di­des­nė­mis emo­ci­jo­mis, nes pra­si­de­da nau­ja lai­ko at­skai­ta ir drau­ge at­ei­na į pa­sau­lį nau­ja gy­vy­bė.

Kas įsi­mi­nė pra­ėju­siais me­tais? Kas bu­vo ne­ti­kė­to? – klau­sia­me Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riu­je dir­bančių medikų  trečią naujų metų dieną. Pasirodo, jiems įsiminė iš Kinijos atvykusios moters gimdymas Alytuje. Dirbanti tarptautinėje įmonėje mūsų mieste kinė pagimdė berniuką, o gim­dymas personalui įsiminė dėl to, kad būsimoji mama nekalbėjo nei lietuviškai, nei angliškai – tik kinų kalba, taigi teko bendrauti gestais bei versti per „Google“ vertėją.