Pa­va­sa­rio dar­bai so­de ir ap­link: ka­da svars­ty­ti apie pa­sko­lą ap­lin­kai gra­žin­ti?

Pan­de­mi­ja pa­ska­ti­no at­sig­ręž­ti į gam­tą: pra­dė­jo ver­tin­ti net ma­žiau­sius ža­lius plo­tus

So­do di­zai­no ir pro­jek­ta­vi­mo spe­cia­lis­tė Auš­ri­nė Šeč­ku­vie­nė pa­sa­ko­ja, kad pan­de­mi­jos me­tai ge­ro­kai su­stip­ri­no vi­suo­me­nės ry­šį su gam­ta: dau­gu­ma pra­dė­jo la­biau ver­tin­ti jos tei­kia­mus ma­lo­nu­mus ir net ma­žiau­sius tu­ri­mus ža­lius plo­tus puo­se­lė­ja kur kas in­ten­sy­viau nei anks­čiau.

„Tau­tie­čių su­vo­ki­mas apie že­mę ir jos dar­bus smar­kiai kei­čia­si. Iš­ryš­kė­jo ne tik iš­au­gęs var­to­to­jų po­rei­kis ag­ro­kul­tū­rai puo­se­lė­ti, bet ir so­do di­zai­no dar­bams. Ben­drai ten­den­ci­jos to­kios, kad net ir mies­tie­čiai pra­šo su­pro­jek­tuo­ti pa­kel­tas lys­ves, kur ga­lė­tų au­gin­ti prie­sko­ni­nes žo­le­les ar sa­lo­tas tie­siog po lan­gais. Na, o tu­rin­tys di­des­nį že­mės plo­tą – t. y. so­dy­bas, so­dus – jau ke­lia ir rim­tes­nius lū­kes­čius, no­ri kon­cep­tu­a­liai su­pro­jek­tuo­tos ap­lin­kos. Čia su­si­pi­na ir tva­ru­mas, es­te­ti­ka bei, ži­no­ma, kom­for­tas“, – sa­ko di­zai­ne­rė.

In­ves­tuo­ja ne tik į au­ga­lus, bet ir į pa­pil­do­mus so­do sta­ti­nius

Pir­miau­sia, spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, re­ko­men­duo­ja­ma su­si­pro­jek­tuo­ti kon­cep­tu­a­lų­jį pla­ną, au­ga­lų sche­mas, tuo­met ieš­ko­ti ati­tin­ka­mų ap­švie­ti­mo spren­di­mų ir ap­gal­vo­ti kie­tų­jų dan­gų klau­si­mą. Kiek ko­kios ža­lu­mos ir gė­lių no­rė­sis, ką ver­ta sė­ti ir so­din­ti, pa­sak di­zai­ne­rės, taip pat yra in­di­vi­du­a­lus klau­si­mas, ku­riam ak­tu­a­lios kiek­vie­no as­me­ni­nės iš­ga­lės.

„Vi­suo­met ver­ta pa­si­kon­sul­tuo­ti su spe­cia­lis­tu ir įsi­ver­tin­ti ga­li­my­bes: į ką ver­ta in­ves­tuo­ti, o kur ver­čiau pa­tau­py­ti“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vė.

Jos tei­gi­mu, ge­ro­kai kei­čia­si ir po­žiū­ris į so­dų kom­for­tą. Dau­ge­lį dar­bų šiais lai­kais ga­li­ma pa­si­leng­vin­ti ren­kan­tis au­to­ma­ti­zuo­tą tech­ni­ką, pa­vyz­džiui, lais­ty­mo ar žo­lės pjo­vi­mo sis­te­mas. Be to, šiuo me­tu, anot A. Šeč­ku­vie­nės, po­pu­lia­rė­ja ir ki­ta so­dų ten­den­ci­ja – spe­cia­lio­sios pa­skir­ties sta­ti­nių ran­ga.

„Daž­nai spe­cia­lios pa­skir­ties so­do sta­ti­niai tu­ri ke­lias funk­ci­jas: juo­se ga­li bū­ti erd­vė įvai­riems pa­dar­gams su­si­krau­ti ir erd­vė pra­mo­goms, pa­vyz­džiui, mi­ni ba­sei­nui, pir­čiai ir pan. Tai tar­si nau­jas pri­mi­ty­vių­jų pa­vė­si­nių va­rian­tas, tik šie sta­ti­niai kur kas tvir­tes­ni, il­ga­am­žiš­kes­ni. Įsi­gy­ti ga­li­ma jau pa­ga­min­tus sta­ti­nius ar­ba pro­jek­tuo­tis su ar­chi­tek­tu, tad kai­na, ži­no­ma, la­bai in­di­vi­du­a­li, ta­čiau ma­to­me, kad žmo­nės lin­kę in­ves­tuo­ti ir džiaug­tis tei­kia­ma pri­dė­ti­ne ver­te“, – įsi­ti­ki­nu­si spe­cia­lis­tė.

Mi­ni­ma­liam so­do pro­jek­tui – bent ke­li tūks­tan­čiai eu­rų, ta­čiau in­ves­ti­ci­jos at­si­per­ka

Ne vie­nus me­tus so­do di­zai­no dar­bais už­si­i­man­ti A. Šeč­ku­vie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog no­rint at­nau­jin­ti ar vi­siš­kai su­kur­ti so­do įvaiz­dį, vi­suo­met teks skir­ti dau­giau lė­šų. Su­ma pri­klau­so nuo tu­ri­mo plo­to, ta­čiau net ir val­dant ma­žes­nį lo­pi­nė­lį, stip­riai tau­py­ti ne­ver­ta, ant­raip me­tai iš me­tų teks spręs­ti pa­si­kar­to­jan­čias pro­ble­mas.

„Stan­dar­ti­nė už­klau­sa skam­ba iden­tiš­kai – „Ban­džiau, so­di­nau, tvar­kiau, ne­pa­vy­ko – pa­dė­kit!”. Štai ko­dėl, ne­tu­rint ba­zi­nių ži­nių ir pa­tir­ties, ver­ta kreip­tis pa­gal­bos“, – tei­gia A. Šeč­ku­vie­nė.

Jai ant­ri­na ir GE­NE­RAL FI­NAN­CING BAN­KO Ri­zi­kos val­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ei­man­tas Pa­lio­nis, teig­da­mas, kad mo­der­niu, ža­liuo­jan­čiu land­šaf­tu pa­si­žy­min­tis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tas vi­suo­met bus įkai­no­ja­mas bran­giau.

„Pa­pras­tai įsi­bė­gė­jant pa­va­sa­rio se­zo­nui, jun­ta­mas su­in­ten­sy­vė­jęs klien­tų po­rei­kis ieš­kant pa­pil­do­mų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių bū­tent su so­do dar­bais su­si­ju­sioms iš­lai­doms. Žmo­nės su­in­te­re­suo­ti įsi­gy­ti mo­der­nes­nės įran­gos, skir­ti lė­šų ap­žel­di­ni­mui, ap­lin­kos tvar­ky­mui, o pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rė­ja ir in­ves­ti­ci­jos į stam­bes­nius pro­jek­tus, įskai­tant pa­pil­do­mus sta­ti­nius. Vie­ni in­ves­tuo­ja, kad džiaug­tų­si pa­tys, ki­ti tvar­ko ti­kė­da­mie­si pa­ki­lu­sios ver­tės ob­jek­tą par­duo­ti“, – ti­ki­na E. Pa­lio­nis.

Pa­sak so­do di­zai­ne­rės, ma­žam skly­pui api­pa­vi­da­lin­ti de­rė­tų nu­si­ma­ty­ti maž­daug 3000 eu­rų su­mą, ta­čiau ga­lu­ti­nė są­ma­ta pri­klau­sys nuo po­rei­kių. E. Pa­lio­nis pa­ste­bi, kad var­to­ji­mo pa­sko­lų su­mos so­do at­nau­ji­ni­mo dar­bams yra ga­na skir­tin­gos, ypač pas­ta­ruo­ju me­tu, kai stip­riai au­ga tiek sta­ty­bi­nių me­džia­gų, tiek spe­cia­lis­tų kai­nos. Pa­si­rin­kus var­to­ji­mo pa­sko­lą, pa­si­sko­lin­tas lė­šas ga­li­ma nau­do­ti pa­gal po­rei­kį – pirk­ti au­ga­lus, įvai­rias me­džia­gas ir įran­kius, at­si­skai­ty­ti už spe­cia­lis­tų at­lik­tus dar­bus. Pla­nuo­jant fi­nan­sus, daž­nai pa­si­ren­ka­mas ir pir­ki­mas iš­si­mo­kė­ti­nai, kai pir­ki­nį ga­li­ma nau­do­ti iš kar­to, o už jį at­si­skai­ty­ti da­li­mis per nu­ma­ty­tą lai­ko­tar­pį.

„Vis dėl­to, il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je už­sa­ko­vas lai­mės – juk dai­li ap­lin­ka ne­abe­jo­ti­nai au­gi­na ben­drą tur­to ver­tę”, – tei­gia GE­NE­RAL FI­NAN­CING BAN­KO at­sto­vas.

Užs. Nr. 041