Konservatoriai ragina stiprinti Suvalkų koridorių fortifikacinių įtvirtinimų juosta: tai gynyba, kuri pasiteisino visais laikais

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai Seime priklausantis buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigia, kad tokie įtvirtinimai visais laikais pasiteisino, todėl galėtų reikšmingai sustiprinti šalies saugumą. Visgi ginkluotės ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis šį konservatorių siūlymą vertina atsargiau. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad priešą reikšmingiau užlaikyti galintys fortifikaciniai įtvirtinimai pareikalautų didelių finansinių resursų. Todėl, pasak jo, prieš priimant sprendimus reikia labai gerai įsivertinti, ar šias lėšas nebūtų naudingiau investuoti gynybinę ginkluotę ar žvalgybą.

A.Pocius: fortifikaciniai įtvirtinimai yra gynyba, kuri pasiteisino visais laikais

TS-LKD frakcijai Seime priklausantis A.Pocius teigia, kad fortifikaciniai įtvirtinimai jau ne kartą istorijoje parodė savo efektyvumą, todėl politikas mano, kad jų įrengimas reikšmingai prisidėtų ir prie Suvalkų koridoriaus bei pasienio su Baltarusija saugumo sustiprinimo.

„Fortifikacinių įrengimų reikšmę, aš manau, ir istorija yra parodžiusi. Pavyzdžiui, garsusis suomių Žiemos karas ir labai sėkminga Manerheimo gynybinė linija, sustabdžiusi šimtatūkstantinę Rusijos kariuomenę, kuri tuo metu veržėsi į Suomiją. Jos efektas buvo didžiulis, kadangi tai buvo iš anksto paruoštos pozicijos“, – teigė A.Pocius.

„Tai yra gynyba, kuri pasiteisino visais laikais. Galų gale ir mes 1991 metais statėme aplink parlamentą barikadas, kad neprivažiuotų ir neprieitų niekas“, – pažymėjo jis.

Politikas atkreipia dėmesį, kad ir Ukrainoje vykstančio karo metu gyventojai iš smėlio maišų stato įvairiausias barikadas, virina vadinamuosius prieštankinius metalinius ežius.

„Jeigu jūs stebite, kaip juda Rusijos kariuomenė, tai matote, kad ji juda keliais ir važiuoja būtent kolonomis. Naudoja infrastruktūrą ir kiek įmanoma, tiek važiuoja. Ten kur nebeįmanoma pravažiuoti, jie tada ieško aplinkinių kelių“, – sakė Seimo narys.

A.Pociaus teigimu, tai yra karo inžinerija, apie kurią reikia galvoti iš anksto.

„Kol turime laiko, tol reikia apie tai ne tik kalbėti, bet ir daryti. Aš manau, kad tam yra Krašto apsaugos ministerija, yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, yra mūsų mokesčių mokėtojų išlaikomos institucijos ir tegul jos dirba savo darbą. Tegul teikia siūlymus, tegul konsultuojasi su mūsų NATO sąjungininkais“, – teigė Seimo narys.

„Aš manau, kad kalbant dabar apie pasirengimą mūsų valstybės gynybai reikia atlikti ir savo namų darbus, ne tik pasitikėti mūsų NATO sąjungininkais, kad jie mus atvažiuos, apgins ir saugos. Mes ir patys turime tai daryti“, – pabrėžė jis.

Paprašytas plačiau papasakoti, kaip šie įtvirtinimai galėtų atrodyti, parlamentaras teigė, kad tai galėtų būti įvairūs sprendimai, apsunkinantys karinės technikos judėjimą.

„Kai kurių dalykų aš tikrai neįvardysiu, bet, tarkime, kažkokius griovius tikrai galima iškasti. Kur yra pereinami pelkynai, padaryti taip, kad jais nebūtų galima pereiti, miško takai, kuriais galima būtų išvažiuoti lengvai, gal irgi nereikėtų, kad jie būtų. Tiesiog jau dabar galima tai padaryti“, – sakė A.Pocius.

„Tuo labiau kad dabar pasienyje su Baltarusija vyksta barjero statymas, ten yra suvežta civilinė inžinerinė technika. Tai reikėtų pasižiūrėti kur, kokie keliai, kokie ruožai yra mums jautrūs, svarbūs, ir ten jau dabar būtų galima numatyti ir atlikti kai kuriuos darbus“, – pridūrė jis.

Todėl konservatorių atstovas patikino sieksiantis, kad siūlymas pasienyje įrengti inžinerinių-fortifikacinių įtvirtinimų juostą būtų įrašytas į nacionalinį saugumo susitarimą.

„Jeigu nori taikos, ruoškis karui. Jeigu norime gyventi saugiai, būkime pasiruošę, padarykime viską, kad priešui nekiltų noras čia ateiti, kad jis žinotų, jog atėjęs čia gaus į dantis ir turės didelių nuostolių“, – pabrėžė jis.

Karybos ekspertas atsargiai vertina konservatorių siūlymą

Savo ruožtu ginkluotės ir karybos ekspertas, atsargos majoras D.Antanaitis siūlymą ties Suvalkų koridoriumi įrengti inžinerinių-fortifikacinių įtvirtinimų juostą vertina atsargiau. Ekspertas akcentuoja, kad nors tokie įtvirtinimai ir trukdo karinei technikai važiuoti, tačiau, pasak jo, jokios fortifikacijos negali priešo visiškai sustabdyti.

„Fortifikacija yra inžinerinis įrengimas, kuris trukdo kažkam eiti arba važiuoti. Tačiau joks inžinerinis įrengimas ar užtvara nėra amžina. Ji skirta tik pristabdyti, o ne sustabdyti“, – sakė D.Antanaitis.

„Akivaizdu, kad, ko gero, tai nebus kaip tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos minų laukai. Tai galbūt galėtų būti užtvara, kuri apsunkina patekimą į Lietuvos teritoriją transporto priemonėmis. Ir tam, kad ją įveiktų, rusams reikėtų išardyti arba išsprogdinti tą vietovę, kurioje įrengta užtvara. Tačiau ar šiais laikais verta įrenginėti Pirmojo pasaulinio karo inžinerines užtvaras, tai, ko gero, turėtų atsakyti kariškiai“, – teigė jis.

Karybos ekspertas taip pat akcentuoja, kad reikšmingiau priešo kariuomenę galėtų pristabdyti gelžbetoninių užtvarų įrengimas. Visgi, pasak jo, tokios užtvaros daug kainuoja, todėl reikėtų labai gerai įsivertinti, ar tas lėšas nebūtų efektyviau investuoti į žvalgybą arba gynybinę ginkluotę.

„Jeigu mes kalbame apie kažkokias gelžbetonines užtvaras, kurios iš tikrųjų kažkurį laiką galėtų stipriai pristabdyti priešą, kad jis negalėtų fiziškai jų apeiti, tai, aš manau, mes kalbame apie šimtus milijonų eurų. O tiek investavus į žvalgybą arba gynybinę ginkluotę, manau, mes daugiau naudos turėtume“, – atkreipė dėmesį D.Antanaitis.

„Taigi, jeigu mes kalbame apie dideles sumas, ar ne verčiau tada investuoti į, tarkime, savo žvalgybinį palydovą. Jis tikrai kainuotų, ko gero, pigiau nei ta gelžbetonio užtvara. Taigi, komentuoti sunku, nes neaišku, ką konkrečiai siūlo“, – pažymėjo jis.

Todėl D.Antanaitis teigia, kad politikai, prieš priimdami sprendimus dėl fortifikacinių įtvirtinimų statymo, visų pirma turėtų labai gerai įsiklausyti į karo inžinierių nuomonę.

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)