Vac­lo­vas Goš­tau­tas: „Kai at­si­ras šim­tap­ro­cen­ti­nės ben­druo­me­nės, par­ti­jos ga­li iš­nyk­ti” (19)

2022-03-24
Vac­lo­vas Goš­tau­tas
Vac­lo­vas Goš­tau­tas: „Stip­rios, šim­tu pro­cen­tų gy­ven­to­jų at­sto­vau­ja­mos ben­druo­me­nės la­bai rei­ka­lin­gos, no­rint, kad bū­tų gir­di­mas žmo­gus, kaip sa­ko­ma, bal­sas iš apa­čios.“ Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Aly­taus Aly­čio se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tis, daug me­tų ak­ty­viai vei­ku­sios vie­šo­sios įstai­gos Aly­taus ver­slo an­ge­las, už­si­ė­mu­sios ver­slaus jau­ni­mo ug­dy­mu, va­do­vas Vac­lo­vas Goš­tau­tas šian­dien, kaip pats sa­ko, tu­ri tvar­ką ša­ly­je ga­lin­čių pa­keis­ti min­čių: „Su­pran­tu, kad vis­ko grei­tai ne­pa­da­ry­si, gal kai kam pri­reiks ir daug me­tų. Bet taip to­liau gy­ven­ti ne­be­ga­li­me, kai tiek daug nu­si­vy­li­mo val­džios in­tri­go­mis, kai pa­pras­to žmo­gaus in­te­re­sus už­go­žia val­džios ir pi­ni­gų da­ly­bos.“

– Esa­te ne kar­tą sa­kęs, kad Aly­čio se­niū­nai­ti­ją no­ri­te su­for­muo­ti kaip so­cia­li­nę te­ri­to­ri­nę ben­druo­me­nę. Koks tai bū­tų da­ri­nys?

– Taip, esu ne kar­tą taip sa­kęs ir ga­liu dar kar­tą pa­kar­to­ti. Aly­čio se­niū­nai­ti­ja šio­je sri­ty­je ga­lė­tų pa­ro­dy­ti pa­vyz­dį. Mū­sų su­bur­to­je so­cia­li­nė­je te­ri­to­ri­nė­je ben­druo­me­nė­je tu­rė­tų da­ly­vau­ti vi­si ar­ba 100 pro­cen­tų gy­ven­to­jų.

Tam tu­ri bū­ti iš­rink­ti gat­vių se­niū­nai, ku­rie bur­tų ben­druo­me­nę. Aš jau da­bar apie tai kal­buo­si su se­niū­nai­ti­jos gy­ven­to­jais, be­veik vi­si su tuo su­tin­ka. Su žmo­nė­mis rei­kia kal­bė­tis, iš­mok­ti to­le­ran­ci­jos ki­tų nuo­mo­nei. Taip, iš­mok­ti, nes mes to dar ne­mo­ka­me.

Ma­nęs, kaip se­niū­nai­čio, to ne­įpa­rei­go­ja da­ry­ti joks įsta­ty­mas, bet joks įsta­ty­mas ir ne­drau­džia tai da­ry­ti. Ma­nau, kad grei­tai mū­sų se­niū­nai­ti­jos gat­vė­se, ku­rių yra 30, bus iš­si­rink­ti jų se­niū­nai ir pra­dė­si­me ak­ty­viai bur­ti ben­druo­me­nę. Pas mus yra apie pus­an­tro tūks­tan­čio su­au­gu­sių gy­ven­to­jų be vai­kų. Mes ga­li­me daug ką pa­da­ry­ti sa­vo ben­druo­me­nei: pa­si­rū­pin­ti var­gin­gai ir aso­cia­liai gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis, or­ga­ni­zuo­ti gy­ven­to­jams įvai­rius mo­ky­mus, net da­ly­vau­ti mo­kyk­los ar ki­tų įstai­gų val­dy­me.

– Ko­dėl jums svar­bu tu­rė­ti stip­rią ben­druo­me­nę ir kaip įsi­vaiz­duo­ja­te jos fi­nan­si­nį iš­gy­ve­ni­mą?

– Stip­rios ben­druo­me­nės ga­lė­tų pa­keis­ti ne tik mū­sų mies­to, bet ir vi­sos Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą. Kai at­si­ras šim­tap­ro­cen­ti­nės ben­druo­me­nės, par­ti­jos ga­li iš­nyk­ti. Juk pa­ly­gin­ti la­bai ma­žai žmo­nių da­ly­vau­ja par­ti­jų veik­lo­je. Žmo­nėms jau nu­si­bo­do par­ti­jų rie­te­nos, jie ne­no­ri da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, nes ne­įsi­klau­so­ma į jų iš­sa­ky­tas min­tis.

Šiuo me­tu ben­druo­me­nes ne­re­tai su­ku­ria ke­le­tas as­me­nų, per pro­jek­tus, pa­vyz­džiui, in­fra­struk­tū­rai, gau­na­mas fi­nan­sa­vi­mas, įren­gia­ma spor­to aikš­te­lė ar pa­sta­to­mi tre­ni­ruok­liai ir tuo vis­kas lyg ir bai­gia­si. Ma­no nuo­mo­ne, tai dau­giau imi­ta­ci­nė ben­druo­me­nių veik­la.

Rei­kia kom­pen­suo­ti so­cia­li­nę skriau­dą pro­vin­ci­jų ben­druo­me­nėms, ku­rios iš­ug­do žmo­nes, o jie iš­vyks­ta į di­džiuo­sius mies­tus, ne­grįž­ta at­gal, mo­kes­čius mo­ka į tų mies­tų biu­dže­tus. Ma­no nuo­mo­ne, įsta­ty­mu tu­rė­tų bū­ti nu­ma­ty­ta, kad bent 1 pro­cen­tą gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ben­druo­me­nėms ski­ria jų iš­ug­dy­ti bei gy­ven­ti ki­tur iš­vy­kę as­me­nys.

To­kiu bū­du ben­druo­me­nės fi­nan­siš­kai su­stip­rė­tų, jos tu­rė­tų įgy­ti tam tik­rą ju­ri­di­nį sta­tu­są, ga­lė­tų bū­ti nu­ma­ty­tos li­cen­ci­jos ati­tin­ka­mai jų veik­lai.

Stip­rios, šim­tu pro­cen­tų gy­ven­to­jų at­sto­vau­ja­mos ben­druo­me­nės la­bai rei­ka­lin­gos, no­rint, kad bū­tų gir­di­mas žmo­gus, kaip sa­ko­ma, bal­sas iš apa­čios.

– Nors nie­ka­da ne­bu­vo­te po­li­ti­ku, ta­čiau, kiek ži­nau, nuo­lat do­mi­tės Aly­taus ir ša­lies po­li­ti­niu gy­ve­ni­mu. Ko­kią ga­lė­tu­mė­te įvar­dy­ti di­džiau­sią blo­gy­bę šio­je sri­ty­je?

– Ko­rup­ci­ją. O ji di­džiau­sia, kai iš­rink­tie­ji į Sei­mą per­ei­na į vyk­do­mą­ją val­džią – tam­pa mi­nist­rais. Kai Sei­me tar­šo­mi mi­nist­rai dėl įta­ria­mų pa­žei­di­mų, tai tik pa­ro­do­mie­ji veiks­mai, jie vis tiek lie­ka val­džio­je.

Sei­mo na­riai ne­tu­rė­tų bū­ti pri­lei­džia­mi prie vyk­do­mo­sios val­džios, jie tu­rė­tų at­lik­ti tik šios val­džios kon­tro­lės funk­ci­ją. Pa­vyz­džiui, ar tei­sin­gai pa­nau­do­ja­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai.

Mi­nist­rai ne­tu­rė­tų bū­ti kei­čia­mi, pra­dė­jus dirb­ti nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mui. Juk mi­nist­rus iš­ug­dy­ti kai­nuo­ja, įgy­ta pa­tir­tis tu­ri bū­ti ver­ti­na­ma. Mi­nist­rus reik­tų at­leis­ti tik šiems pa­da­rius nu­si­žen­gi­mus.

Tas pats tu­rė­tų bū­ti ir su sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų va­do­vais. Jų dar­bas ne­tu­rė­tų pri­klau­sy­ti nuo ta­ry­bų ka­den­ci­jų. Da­bar­ti­nė tvar­ka, kai sa­vi į mi­nist­rus ar sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų va­do­vus ski­ria sa­vus, yra ydin­ga, kve­pia par­ti­niais ir ko­rup­ci­niais su­si­ta­ri­mais.

– Šian­dien žmo­nės skun­džia­si di­de­liais, dau­ge­liui jau ne­pa­ke­lia­mais mo­kes­čiais. Jūs esa­te mi­nė­jęs, kad bū­ti­na pa­lik­ti tik tris mo­kes­čius vals­ty­bė­je.

– Ša­lies biu­dže­tas yra tar­si vie­na di­de­lė sta­ti­nė, iš ku­rios pi­ni­gus da­li­ja mi­nist­rai. Jei bū­tų stip­rios šim­tap­ro­cen­ti­nės ben­druo­me­nės, gau­nan­čios mi­nė­tą gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio da­lį, pir­miau­sia jos tu­rė­tų ži­no­ti, koks yra lė­šų po­rei­kis švie­ti­mui, me­di­ci­nai ar ug­nia­ge­siams. Sei­mas tu­rė­tų at­si­klaus­ti ben­druo­me­nių, kiek tu­rė­tų bū­ti di­di­na­mas fi­nan­sa­vi­mas vie­nai ar ki­tai sri­čiai.

Taip, aš esu ne kar­tą sa­kęs, kad vals­ty­bė­je bū­ti­na pa­lik­ti tik tris mo­kes­čius – gy­ven­to­jų pa­ja­mų, pel­no ir mui­to. Ki­ti, pa­vyz­džiui, pri­dė­ti­nės ver­tės (PVM), ak­ci­zai tu­ri iš­nyk­ti.

Mū­sų gau­na­mas at­ly­gi­ni­mas yra mū­sų tur­tas, o at­ei­ni į par­duo­tu­vę ir jau duok 21 pro­cen­to PVM. Val­di­nin­kai, įve­dę mo­kes­čius, vai­di­na, kad tu­ri tur­tą ir jį val­do. Dar kiek bau­dų tu­ri mo­kė­ti gy­ven­to­jai už ele­men­ta­riau­sius pa­žei­di­mus. Nie­kas ne­ana­li­zuo­ja, už ką jos ski­ria­mos, ar ra­cio­na­lus jų dy­dis. Tam­pa­me bau­dų iš­ra­šy­mo vals­ty­be. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti.

– Jums te­ko daug me­tų dirb­ti su Aly­taus jau­ni­mu, pa­si­ren­gu­siu dirb­ti ver­sle, ir da­bar su juo pa­lai­ko­te ry­šius. Ar esa­te su juo pa­si­da­li­jęs da­bar iš­sa­ky­to­mis min­ti­mis?

– Daug apie tai esa­me dis­ku­ta­vę. Jie tik­rai no­ri kar­di­na­lių po­ky­čių ir dėl stip­rių ben­druo­me­nių kū­ri­mo, ir dėl mo­kes­čių, ir dėl biu­dže­to pi­ni­gų da­ly­bų, ir dėl jų nuo­mo­nės iš­gir­di­mo.

Kai aš sa­vo min­tis, idė­jas iš­sa­kau kai ku­riems po­li­ti­kams, jie ne­pa­sa­ko, kad blo­gos. Tik iš­girs­tu, jog joms įgy­ven­din­ti rei­kia lai­ko – gal net ke­le­rių ar ke­lio­li­kos me­tų. Bet vis­kam tu­ri bū­ti pra­džia, vi­si tu­ri­me no­rė­ti keis­tis ir keis­ti. Ant­raip ga­li­me pa­skęs­ti niū­rio­je ru­ti­no­je su sa­vais pyk­čiais ir kas­die­niu val­džios ko­ne­vei­ki­mu.

 

Kal­bė­jo­si Al­ma Mos­tei­kai­tė

    Komentarai

    Palikite savo komentarą

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Kodėl aktyvistai ir žūniasklaida Alytuj konkrečiai nesiaiškina, kodėl iki šiol keli metai kaip aerodromas perduotas savivaldybei ir taryboj nesvarstyta kaip miesto naudai efektyviau panaudot 100 ha žemių su pastatais? Vėl jei per teismą švelta ir tiek laiko tempiama trukdant per tarybą sprest, kas čia? Sabotažas, ar pagal Konst. 46 str.- valstybės ūkinė veikla reguliuojama taip, kad tarnautų Tautos bendros gerovės lygiui. Kaip ir pustuštis pramonės parkas kurio įrengimui savivaldybė onvestavus 10 milijonų kur atsipirkimai miesto labui? Kaip kitur salygos įeit į pramonės parkus/lez turi būt strateginis investuotojas ne mažiau 20 milijonų eurų. O kas Alytuj vyksta, užstabdyta per ontrigas per teisėsaugą ir prasidėjus įvykiams Ukrainoj ir jų pasekmėms, tas pats kas praleista galimybės per tarybą ir sėkmingai sudirbt miesto labui. Kokia nauda Alytui, kad per saujelės intrigas per teisėsaugą užstabdyta? Ką mano patys Alytaus teisėsaugos institucijų vadovai ir Seimo narys nuo Alytaus m. V.B., kuris kaip teisininkas turi užkirst kelią įstatymų nesilaikymui Alytuj. Per ką Alytus ir taip daug praradęs.

    Liko tik nepakaltinami tabletiniai Alytuj, kur kaip Laisvas laikraštis rašė, nepaimti pagal LR BK 146 str., 3 p. Tiesiog teismo salėse Alytaus teismo civ. byloj Nr.2-952-292/2017 nuo savo intrigų nualpinėjantys ir tabletėm gaivinami. Nors už tokias triadas gatvėl alytiškiai už pakarpų paimtų. Ką žino ir taryba per Etikos komisijos sprendimą Nr.KPPn- 16,bet geriau stagnuot.

    tarybą išvaikyt, partijas uždaryt, bendruomenes išvaikyt - visa, absoliuti, nekvestionuojama valdžią perduodant tūlui K.A., o Alytus skelbiamas hercogyste. Miestas suklestės per didįjį ir vienintelį strateguotoją K.A., aerodrome įkursiantį Vasiukus su tarpplanetiniu kosmodromu, ekonominėje zonoje - 100 mlrd. užsienio investicijas ir nutrauksiantis bylą Nr. 2-666-666/13 apie ano nepakaltinamumą

    Verslo angele,stai jums verslo planas. Su savo benruomene galetut sutvarkyt Nemuno pakrante esanti taka nuo buvusiu tavo namu iki kaniuku tilto.Jau 30m po karo o bardakas likes .Privirtusiu medziu aibe.Sudroztu tai butu ekologisko biokuro silumos gamybai.Pirmyn angelai

    Reikėtų suprast, pristato rinkimams Alytuj politikų pakaitalą. Nes esami Alytuj politikai susidirbę, išsekę nuo savo kombinacijų prieš alytiškius didint kainas kur gali, tad kuo nors užimt, parašyt reikia ir savo protais viešina. Kur apie viską, kur tas pats kas nieko, bet svarbiausia nematyt vietinių rimtų problemų. Kur valdžiai Alytuj auksiniai laikai, imituot po rūpesčiu ukrainiečiams ir didint alytiškiams paslaugų kainas, per kur tik prieina, sumasto.

    Kas nori, Alytuj gali žinot. Kad Alytus galėjo sėkmingai vystytis per rimtai apkraunant pramonės parką kaip kitur 100 milojoninėm investicijom per vakarietiškas rinkas, per taryba efektyviai priėmus sprendimą dėl aerodromo.. Bet, per atskirų po politika intrigas per teisėsaugą užstabdytos šios iniciatyvos ir? Prasidėjus įvykiams Ukrainoj kaip negryžtamai prarastos galimybės, ką kiti didmiesčiai išnaudojo. O Alytuj už tai gali sau dėkot rinkėjai kaip ir visuomenė už pasuvumą, tarybai, teisėsaugai.. Kur konkrečios schemos daugumai žinomos. Su konkrečiais politikais ir pareigūnais. Dabar ir jie patys tai žino.

    Alytuj patys į valdžią išsirinko tokius politikus, kad būdami tarybos nariu po privačiu kaltinimu Alytaus teismo civ. byloj Nr.2-952-292/2017 įtvirtinę, - kas leido ubagams aiškint ..- apie aerodromą, orlaivius, pramonės parko įpatumus. Pritariant teisėjai ir likusiai teisėsaugai, savivaldybės Etikos komisijai per sprendimą Nr.KPPn-16 tas pats kas tarybai palaikant. Nors tai prieštarauja eilei Konstitucijos straipsnių. Šią vergovę patvirtina net į savivaldybės valdininkų kolektyvinį pareiškimą dėl mobingo nevertindami taryba ir teisėsauga patvirtina. Tegu žiniasklaida paviešina rezultatus atvejo, kaip prieš Naujus metus ligoninės kolektyvas kreipės į teisėsaugą dėl vieno tarybos nario nesiskaitymo, išsidirbinėjimo. Nekalbant, kad nuslopinta ir daugiau atvejų prasiskverbusių į viešumą dėl mobingų. Tad atvirai reikia vardint situacijas, o ne aplink kažkur..Patys žmonės neatsakingai rinkdamiesi valdžias tai sukūrė ir pasyvumu palaiko. Vergų požymiai.., kurie į valdžias renkas ponus, o ne jiems turinčius tarnaut politikus ir visą sistemą.

    Svarbiausia žmonės turi suvokt, kad kaip atsakingai renkas valdžias merus, tarybas, Seimą, Prezidentą, būtent rinkti atsakingi ir atskaitingi žmonėms už valdymo pasekmes. Ir tik iš savo ronktų gali reikalat, kaip ir iš savęs, kodėl tokius rinko. Nes visi kiti tik rinktų priimamų sprendimų vykdytojai ir tik gali viešint apie savo veiklas. Alytuj nonsensas, vaizduojantys elitinius politikos, verslo, teisėsaugos ir aktyvistų srityse gudroki sau, bet žemų intelektų. Praktiškai apačiose aukštesnės kultūros ir žmoniškesni, nei paviršiuj elitiniai. Tad valdyme gilėjanti problema net būsimiems rinkimams, kur dėl mažėjančių miesto likučių erzinas iš esmės tik kelios vyraujančių interesų grupės. Oligarchiniai, partinukai - monopolinių- valdininkų interesų...Kitiems, kuo mažiau lieka tuo didesni mokesčiai.. Trumpiau kaip Maxsimoj- apie viską pagalvota kam reikia. Šio momento bruožas net vietos žiniasklaida šiam momente Alytuj neranda ką rimčiau rašyt apie savivaldą ir miestą, valdžiai stygius per kur pasireklamuot. Rimtų problemų, ypač Žmogaus teisių sritį, net vengia matyt ir gilintis. Tad blaškos.

    Svarbiausia atsakomybės lygis kiekvieno žmogaus, kur sudaro partijas, ar bendruomenes. Visur lemia kaip kiekvienas žmogus pats iš savęs reikalauja ir pats už save atsako. O ne kažkas turi atsirast, bet ne pats iš savęs reikalaut. O Alytuj per pačių aktyvistus nusirista per savivaldą vyrauja dvaro principai, didėjantis nesiskaitymas su žmonėm. Kur jei žmonės patys save gerbtų, niekas nedrystų nesiskaityt su visuomene. Dabar vienas kitą pardavinėt prie pirmos progos toks ir valdžios elgesys, tik atspindys juos rinkusių ir pasyvumu palaikančių.

    Tik prieš kiekvienus rinkimus kaip didžiausias aktyvistas.. Atseit diskusijas rengia su kandiduotajančiais, kur rimtesmės temos apie mero/tarybos narių kompetencijas pagal įstatymus nėra. Viską lemia visuomenės mentalitetai. Alytuj iš turinčių teisę balsuot apie 40 tūkstančių, renka apie 20 tūkstančių. Kiti suvokia nėr už ką balsuot ir nedalyvauja. Dalyvauja gudriausi. Per partinius uabus valdininkija už darbo vietas, vergai kad iš darbų atskiri po verslu neišbytų, pensininkų tikslinės grupės už tremtinio priedus ir panašiai. Visi gudrūs ir vietoj rimtos demokratijos, kur viešas interrsas būt aukščiau visko, Alytuj kaip skuduras pasinaudot. Vyrauja oligarchinis lygis, partonukai čia per valdininkus ir monopolines institucijas. Ir nėr kam už miestą eit, nes visi užsiėmę kaip šia diena išgyvent.

    Yra kolektyvinė valstybės, savivaldoj miesto ir panašiai atsakomybės. Tas neįmanoma Žemaitijoj, kaip Alytuj vyrauja nesiskaitymas su savo žmonėm pradedant nuo pačių rinktos aukščiausios valdžios mero, tarybos. Valdininkai tik vykdo jų komandas fas, kas nevykdo, tie keičiami į kur vykdo. Seime per kovo 11 minėjimą po signatarės Z.S. pasisakymo tradiciniai pabėgę iš salės vėliau bandė ją pult slopinant net keiksmažodžiais. Bet nesitikėjo tokio griežto ir nedviprasmiško tautos dalies palaikymo, kur per įmanomas priemones operatuviai stojo už signatarę. Taip jie sisteminiai, esmėj interesų aktyvistai, kol kas tik grupuotėm prieš savo silpnesnius drysta pult, kol atgal nors per viešumą atgal negauna. Rimtų politikų, sugebančių miesto interesą iškelt aukščiau visų kitų ir apgint, nėra. Ką patys išsirinkę, kaip iš 27 tarybos narių tabu apie paskolas ir tik energingi didint mokesčius kur prieina, čia klausimas, ko jie taip nemėgsta alytiškių? O tokio lygio valdžią rimtoj visuomenėj nedrystų net rinkt, Alytuj drysta. Ir vis kiti už juos atsakingi, o ne patys. Užtenka per 30 metų prisimint per rinkimus keliamus tarybos nariams, merams reikalavimus, kur atitiktų įstatymuose jų apibrėžtas kompetencijas, tai. Net suvokimo nėra ir neįdomu, tik priklijavo plakatų ir tuo daugiau, ir - atseit politikas. Na ir turi šiuo metu Alytuj klaninės sistemos modelį, kaip? Sportui lėšas išsiskirsto vos ne šeimom, kitose srityse panašu, tik nedrysta prabilt. Kur dėl mobingų prasiveržė, atvirai užslopinta ir žiūri..Vėliavėles mojuodami. Be rūpesčio Ukrainos įvykių pasekmėm, kad rimtesnės savivaldos ir nepastebėta. Net Konstitucijos galiojimo Alytuj nesugeba užsitikrint.

Kiti straipsniai

Trapi tarnystė ir gundantys pardavimai

Skaityti daugiau

Baziniai įgūdžiai įsisavinti, charakteriai užgrūdinti

Skaityti daugiau