Nau­jo­vė Mer­ki­nės kraš­to mu­zie­ju­je

Mer­ki­nės kraš­to mu­zie­jaus dar­buo­to­jai iš­ban­dy­ti nau­jo­vę pa­kvie­tė sim­bo­li­nę die­ną: šie­met Va­sa­rio 16-ąją. Iš da­lies dėl to, kad vie­nas pa­grin­di­nių šio pro­jek­to me­ce­na­tų bu­vo Va­sa­rio 16-osios fon­das, sky­ręs di­des­nę da­lį pro­jek­tui rei­ka­lin­gų lė­šų. De­ja, dėl pan­de­mi­jos su­var­žy­mų, ne­ga­lė­jo­me da­ry­ti pa­ties pro­jek­to pri­sta­ty­mo ren­gi­nio, tad apie pa­tį pro­jek­tą trum­pai pa­pa­sa­ko­si­me čia.

Pro­jek­to es­mė – šiuo­lai­ki­nė­mis prie­mo­nė­mis (vir­tu­a­lios re­a­ly­bės aki­nių ir su­kur­tos kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mos pa­gal­ba) per­teik­ti Mer­ki­nės mū­šio is­to­ri­ją, Lie­tu­vos lais­vės ko­vų pa­tir­tis bei su­pa­žin­din­ti mu­zie­jaus lan­ky­to­jus su tą is­to­ri­ją kū­ru­sio­mis as­me­ny­bė­mis. To­kios nau­jo­vės Lie­tu­vos mu­zie­juo­se nė­ra re­te­ny­bė, ta­čiau net ne vi­si di­des­ni mu­zie­jai ga­li pa­siū­ly­ti at­rak­ty­vų vir­tu­a­lios re­a­ly­bės tu­ri­nį sa­vo lan­ky­to­jams. Ži­no­ma, tai su­si­ję su to­kių pro­jek­tų bran­gu­mu bei kva­li­fi­ka­ci­ja (kad kaž­ką su­kur­tum, vi­sų pir­ma rei­kia tu­rė­ti idė­jų ir pla­ną, kaip tai pa­siek­ti).

Pla­nuo­jant žai­di­mo sce­na­ri­jų rem­ta­si is­to­ri­ne me­džia­ga: vi­sų pir­ma Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go at­si­mi­ni­mais. Gel­bė­jo ir ki­ti šal­ti­niai (pvz. vie­nas oku­pa­ci­nėms struk­tū­roms tar­na­vęs sau­gu­mie­tis sa­vo at­si­mi­ni­muo­se apie Mer­ki­nės mū­šį ra­šė, kad par­ti­za­nai puo­lė Mer­ki­nę dai­nuo­da­mi. Pa­mi­nė­ta net­gi kon­kre­ti dai­na „Vil­niaus kal­ne­liai“. Tad ne­at­si­tik­ti­nai dai­nos frag­men­tas įkel­tas į mū­šio sce­ną). At­ku­riant ka­ro me­tais su­griau­to mies­te­lio ap­lin­kas, gel­bė­jo ne­gau­sios, ta­čiau iš­raiš­kin­gos su­bom­bar­duo­tos Mer­ki­nės fo­to­gra­fi­jos, taip pat Lie­tu­vos ypa­tin­ga­me ar­chy­ve sau­go­mas 1945 m. Mer­ki­nės si­tu­a­ci­jos pla­nas, ku­rį par­ti­za­nams prieš puo­li­mą pa­rū­pi­no jų žval­gas.

Žai­di­mo pra­džio­je žai­di­mo da­ly­vis nu­ke­lia­mas į įspū­din­gai per­teik­tą bun­ke­rį, ku­ria­me ma­to prie sta­lo sė­din­tį Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dą A. Ra­ma­naus­ką-Va­na­gą, ra­šan­tį at­si­mi­ni­mus. Čia, re­mian­tis Va­na­go už­ra­šais, trum­pai pa­pa­sa­ko­ja­ma Mer­ki­nės mū­šio ir Lais­vės ko­vų prie­šis­to­rė... Žai­dė­jas tarp bun­ke­ry­je esan­čių daik­tų at­pa­žins ne tik par­ti­za­niš­ką in­ven­to­rių, bet ir pvz. šach­ma­tus, ku­rie bu­vo mė­gia­mi Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do. Vė­liau veiks­mas per­si­ke­lia į cen­tri­nę mies­te­lio aikš­tę, taip pat Mer­ki­nės baž­ny­čios pri­ei­gas, kur vyks­ta mū­šio veiks­mai. Bū­tent cerk­vė ir baž­ny­čia (taip pat til­tas per Ne­mu­ną) A. Ra­ma­naus­ko at­si­mi­ni­muo­se mi­ni­mi kaip iš­raiš­kin­giau­si par­ti­za­nams ke­lią pas­to­ję ob­jek­tai. Iš baž­ny­čių bokš­tų skrie­jan­ti ug­nis ne­jau­kiai pa­si­jus­ti pri­vers ne vie­ną...

Ko­dėl šis pro­duk­tas va­din­ti­nas ir žai­di­mu? At­sa­ky­mas tas, kad da­ly­vis gau­na tam tik­ras už­duo­tis ir nė­ra vien tik įvy­kių ste­bė­to­jas. Čia jis ga­li dai­ry­tis ir at­lik­ti tam tik­rus veiks­mus. Ši nau­jo­vė itin pa­tiks ma­žie­siems mu­zie­jaus lan­ky­to­jams. Įsi­jau­tę į Lais­vės ka­rio vaid­me­nį jie ga­lės „šau­dy­ti“ vir­tu­a­liu „Lug­ger“ sis­te­mos pis­to­le­tu, vo­kiš­ku „Mau­ser“ ka­ra­bi­nu bei mes­ti dū­mi­nę gra­na­tą į prie­šo tan­ke­tę... Tie­sa, ga­li kil­ti klau­si­mas, ar žai­di­mas nė­ra per­ne­lyg žiau­rus. At­sa­ky­mas – ne. Žai­di­mo sce­nos ge­rai su­ba­lan­suo­tos, jo­se ne­ma­žai dia­lo­gų, o ug­nies sce­nos per­teik­tos la­bai sub­ti­liai.

Pro­jek­tas ne­bu­vo pa­pras­tas. Sce­na­ri­jaus su­kū­ri­mas ne­bu­vo su­dė­tin­giau­sia pro­jek­to da­lis. Daug su­dė­tin­ges­ni da­ly­kai pra­si­de­da, kai kom­piu­te­ri­nės gra­fi­kos pa­gal­ba rei­kia at­kur­ti su­griau­to mies­te­lio ap­lin­kas, su­kur­ti per­so­na­žus, jų ap­ran­gą, gin­klus, įra­šy­ti jų ju­de­sius, bal­sus, vi­sa tai su­prog­ra­muo­ti ir pa­da­ry­ti, kad vis­kas veik­tų sklan­džiai...

Tad ne­at­si­tik­ti­nai pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui bu­vo pa­si­telk­tas to­kių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo pa­tir­tį tu­rin­tis UAB „Mul­ti­me­dia­Mark“ ko­lek­ty­vas. Prie ap­lin­kos ir vei­kė­jų re­konst­ruk­ci­jų dir­bo To­mas Va­si­liaus­kas, Ma­rius Griš­ke­vi­čius, Ne­ri­jus Ju­ro­nis, Jo­kū­bas Ber­no­tas, Pau­lius Svirs­kis, Sil­ve­ri­jus Maikš­tė­nas, Torbjørn Jahr. Jiems gel­bė­jo mu­zie­ji­nin­ko Žy­gi­man­to Bur­žins­ko dar 2018 m. su­kur­tos Mer­ki­nės cen­tri­nės aikš­tės pa­sta­tų re­konst­ruk­ci­jos. Pro­gra­ma­vi­mo dar­bus at­li­ko Pau­lius Kši­vic­kis. Dau­giau­sia prie sce­na­ri­jaus kū­ri­mo pri­si­dė­jo Min­dau­gas Čer­niaus­kas, To­mas Va­si­liaus­kas, Min­dau­gas Va­liu­kas. Daug dė­me­sio skir­ta teks­tų / dia­lo­gų su­kū­ri­mui ir įgar­si­ni­mui. 

A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go per­so­na­žą įgar­sin­ti ma­lo­niai su­ti­ko „Keis­tuo­lių te­at­ro“ ak­to­rius – Gin­tau­tas Ul­mis. Par­ti­za­ną Ber­žą įgar­si­no Min­dau­gas Čer­niaus­kas; Se­no­vai­tį – To­mas Va­si­liaus­kas; Uo­sį – ak­to­rius ir bar­das Min­dau­gas Va­liu­kas. Įžan­gos ir pa­bai­gos mo­no­lo­gams pa­nau­do­ti A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go at­si­mi­ni­mų „Par­ti­za­nų gre­to­se“ teks­tai.

Di­džio­ji da­lis pro­jek­to tech­ni­nių dar­bų bu­vo vyk­do­mi Vil­niu­je, vie­na iš ju­de­sių įra­šy­mo se­si­jų vy­ko ir Mer­ki­nė­je mū­sų part­ne­rių Mer­ki­nės kul­tū­ros cen­tro erd­vė­je. Pro­jek­tą ini­ci­ja­vo ir ko­or­di­na­vo Mer­ki­nės kraš­to mu­zie­jus. Pro­jek­to va­do­vas Min­dau­gas Čer­niaus­kas.

Mu­zie­jaus var­du dė­ko­ja­me Va­sa­rio 16-osios fon­dui (MG gru­pei), Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai bei Va­rė­nos r. sav. ad­mi­nist­ra­ci­jai už pa­ra­mą pro­jek­tui, taip pat vi­sai ko­man­dai, ku­ri il­gai ir kan­triai dir­bo ties šiuo pro­jek­tu. Ti­ki­mės, kad tai ne­pas­ku­ti­nis no­va­to­riš­kas mu­zie­jaus pro­jek­tas ir jų at­ei­ty­je su­kur­si­me dau­giau. 

No­rin­čius iš­ban­dy­ti nau­jo­vę kvie­čia­me ap­lan­ky­ti Mer­ki­nės kraš­to mu­zie­jų. Re­ko­men­duo­tu­me re­gist­ruo­tis iš anks­to pla­nuo­jant lai­ką. Vie­nam as­me­niui vir­tu­a­lios re­a­ly­bės iš­ban­dy­mas už­trun­ka apie 10 min. Džiau­gia­mės, kad nau­jo­vę iš­ban­džiu­sie­ji pa­lie­ka tik tei­gia­mus at­si­lie­pi­mus.