Pa­kruo­jo dva­ras kvie­čia į di­džiau­sią ka­lė­di­nį fes­ti­va­lį Bal­ti­jos ša­ly­se – „Ste­buk­lų ša­ly­je“

Di­džių­jų švie­sos ži­bin­tų fes­ti­va­lio įkvė­pi­mas – Lui­so Ke­ro­lio pa­sa­kos „Ali­sa ste­buk­lų ša­ly­je“ pa­sau­lis su šim­tais ran­kų dar­bo švie­sos skulp­tū­rų, pa­ga­min­tų iš spal­vin­go šil­ko spe­cia­liai dva­rui, de­ri­nant kū­ri­nius su jo at­mo­sfe­ra ir land­šaf­tu.

Ren­gi­ny­je lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka ne­ti­kė­tos iliu­zi­jos ir kom­po­zi­ci­jos, iš­dė­lio­tos ne­ap­rė­pia­mo­je 15 ha dva­ro te­ri­to­ri­jo­je, ste­bi­na ma­giš­ki per­so­na­žai, ku­rie tar­si per­ke­lia į ki­tą re­a­ly­bę, kur ne sy­kį ga­li­ma su­abe­jo­ti, kas yra tik­ra, o kas tik dar vie­nas ne­ti­kė­tu­mas iš „Ali­sa Ste­buk­lų ša­ly­je“ kny­gos.

Fes­ti­va­lis už­bu­ria ne tik švie­sos efek­tais, ta­čiau ir vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je skam­ban­čia iš­skir­ti­ne mu­zi­ka, ku­rią spe­cia­liai pa­gal te­ma­ti­ką dva­rui su­kū­rė elek­tro­ni­nės mu­zi­kos kū­rė­jas ir at­li­kė­jas Le­on So­mov.

Čia ne­trūks­ta ir šven­ti­nės nuo­tai­kos bei at­mo­sfe­ros: vei­kia ka­lė­di­nė mu­gė, lau­kia at­rak­cio­nų par­kas ir dva­riš­ko gy­ve­ni­mo po­ty­riai vi­sai šei­mai.

Pa­sak Pa­kruo­jo dva­ro Ba­ro­no, „tai – ryš­kiau­sias re­gi­nys, ku­ris lei­džia šiuo ne­leng­vu ir iš­šū­kių ku­pi­nu lai­ko­tar­piu at­gai­vin­ti sie­lą, lei­džian­tis į ma­giš­ką švie­sos ke­lio­nę žie­mos tam­sy­bių me­tu po ste­buk­lin­gą pa­sau­lį, įsi­kvėp­ti nau­jiems me­tams ir nau­jiems dar­bams“.

Di­džiau­sias žie­mos fes­ti­va­lis Pa­kruo­jo dva­re vyks­ta ket­vir­ta­die­niais (gruo­džio 23 ir 30 d.), penk­ta­die­niais, šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais iki sau­sio 16 die­nos. Fes­ti­va­lis švies ir per šven­tes – gruo­džio 25–26, gruo­džio 31 ir sau­sio 1–2 die­no­mis.

Pa­kruo­jo dva­ras – ne tik di­džiau­sia Lie­tu­vo­je iš­li­ku­si dva­ro so­dy­ba, ta­čiau ir vie­na iš 18 pa­trauk­liau­sių kul­tū­ri­nio tu­riz­mo vie­to­vių Eu­ro­po­je bei ne sy­kį pri­pa­žin­tas kaip „Me­tų tu­riz­mo ob­jek­tas“ Lie­tu­vo­je, kur at­ku­ria­mas XIX a. pab.–XX a. pr. dva­ro gy­ve­ni­mas.

Užs. Nr. 176