Transporto sektorius atsigręžia į alternatyvius finansuotojus

Transporto sektoriuje veikiančios įmonės – vienos tų, kurios labiausiai susiduria su ribojimu gauti bankų paskolą. Ekspertai pastebi, kad šis sektorius – vienas labiausiai priklausančių nuo ekonomikos ciklo, todėl esant tarptautinės aplinkos neapibrėžtumui ir ekonominio ciklo lėtėjimui tradiciniai finansuotojai vengia didinti skolinimo apimtis transporto srityje veikiančioms įmonėms. Tačiau alternatyvūs finansuotojai čia įžvelgia galimybes.

„Transporto sektoriaus įmonės užima vieną didžiausių mūsų bendro portfelio dalių. Šio sektoriaus verslas nuolat susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi (kuras, kelių mokesčiai, dienpinigiai, atlyginimai ir kt.), todėl natūralu, jog vis daugiau įmonių gręžiasi į alternatyvius finansuotojus ir kartu su jais atranda veiksmingų būdų, kaip subalansuoti pinigų srautus“, – pastebi faktoringo paslaugas teikiančios bendrovės „Factris LT1“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis.

„Factris LT1“ duomenimis, transporto įmonių faktoringo portfelis per pastaruosius metus padidėjo daugiau nei penktadaliu (21,7 proc.) ir bendrai portfelyje šiuo metu sudaro kiek daugiau nei 21 proc.

Anot E. Volskio, tai nereiškia, kad faktoringo paslaugas teikiančios įmonės mažiau atsakingai žvelgia į transporto sektoriaus verslą. „Šioje vietoje reikšminga priminti faktoringo esmę. Pastarasis itin parankus mokius pirkėjus turinčiam verslui, nes faktoringo bendrovės finansuotą sąskaitą vėliau apmoka pirkėjas, nuo kurio nemokumo klientai dažniausiai apsidraudžia. Tokiu atveju, mums reikia valdyti pačių klientų veiklos kokybės riziką, t. y. bendrauti su kliento pirkėjais dėl paslaugų atlikimo kokybės, pristatymo laiko, sąskaitų ir lydinčių dokumentų savalaikio pateikimo, priešpriešinių reikalavimų atsiradimo ir pan. Paprastais žodžiais tariant, transporto sektoriaus įmonių finansavimo neribojame, tačiau didesnį dėmesį skiriame paties kliento veiklos stebėjimui bei kontrolei“, – atkreipia dėmesį E. Volskis.

Sektorius ypač reikšmingas šalies ekonomikai

Skaičiuojama, kad pernai transporto sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP svyravo tarp 11–13 proc., jame veikė apie 8 tūkst. įmonių. „Mūsų šalis yra palankioje geografinėje padėtyje, be to, vis dar pasižymi mažesniu darbo užmokesčiu, todėl Lietuvos įmonės, investuodamos į aukštąsias technologijas bei optimizuodamos procesus, panašu, turėtų ir toliau išlaikyti savo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Todėl finansavimas, skatinantis augimą, neišvengiamas“, – įsitikinęs „Factris LT1“ Rizikos skyriaus vadovas.

Anot jo, sinergija tarp bankų ir alternatyvių finansuotojų, kurie dažniausiai taiko liberalesnius rizikos vertinimo kriterijus, gali duoti kur kas didesnį postūmį visam transporto sektoriui ir Lietuvos ekonomikai.

Kodėl transporto įmonėms naudingas faktoringas?

• Galimybė iš karto gauti lėšų už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, nereikia mėnesį ar ilgiau laukti, kol pirkėjas apmokės sąskaitą. Tai leidžia laiku apmokėti sąskaitas tiekėjams, išmokėti darbo užmokestį, padengti kuro, administracines ar kitas išlaidas.

• Pirkėjų mokumo vertinimas – įmonė sužino apie savo pirkėjų mokumą bei gali reaguoti į jo pasikeitimus.

• Prekinio kredito draudimas, kuriuo pirkėjai apdraudžiami nuo nemokumo rizikos.

• Pirkėjui neapmokėjus sąskaitos skolos iš pirkėjo išieškojimas – tą atlieka kredito draudikas ir įmonei niekuo rūpintis nereikia.

• Gautinų sumų iš pirkėjų surinkimas.

Fintech bendrovė „Factris“ įkurta 2017 m. Amsterdame. 2019 m. sausį susijungė su pirmuoju Lietuvoje ne bankiniu sąskaitų finansuotoju „Debifo“. Šiuo metu įmonė savo paslaugas teikia Nyderlanduose, Lietuvoje ir Latvijoje. Artimiausi planai – plėstis į dar daugiau Europos Sąjungos šalių bei tapti didžiausiu ne bankinio faktoringo lyderiu visoje Europoje.