„Jei Aly­tus no­ri pri­trauk­ti nau­jų in­ves­tuo­to­jų, pir­miau­sia rei­kia tu­rė­ti di­des­nių nei Pra­mo­nės par­ke likusių laisvų skly­pų pa­siū­lą”

– Jūs va­do­vau­ja­te Aly­taus mies­to ta­ry­bos In­ves­ti­ci­jų, eko­no­mi­kos ir biu­dže­to ko­mi­te­tui, ku­ria­me svars­to­mi svar­biau­si su sa­vi­val­dy­bės fi­nan­sais ir in­ves­ti­ci­jo­mis su­si­ję klau­si­mai. Ku­rioms sri­tims šį­met bu­vo pa­di­din­tas fi­nan­sa­vi­mas, ku­rioms su­ma­žin­tas ir dėl ko­kių prie­žas­čių?

– Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba šių me­tų sau­sio mė­ne­sio pa­bai­go­je pa­tvir­ti­no 2021 me­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­ta, kad pa­ja­mos ir iš­lai­dos su­da­rys 70 mi­li­jo­nų 815 tūks­tan­čių eu­rų. Bai­gian­tis me­tams, pa­gal sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­teik­tus duo­me­nis, ga­li­ma pla­nuo­ti, kad iki me­tų pa­bai­gos gau­tos biu­dže­to pa­ja­mos bus 7,6 mi­li­jo­no eu­rų di­des­nės ne­gu bu­vo pla­nuo­ta. Di­dži­ą­ją di­dė­ji­mo da­lį – apie 4 mi­li­jo­nus – su­da­ro tiks­li­nės do­ta­ci­jos. Tai Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­jek­tams skir­tos lė­šos, mo­ky­mo lė­šos, lė­šos, skir­tos eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos dėl CO­VID-19 in­fek­ci­jos iš­lai­doms kom­pen­suo­ti, ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos pi­ni­gai. Šie­met žy­miai di­des­nis fi­nan­sa­vi­mas nei pla­nuo­ta me­tų pra­džio­je bu­vo skir­tas švie­ti­mui, so­cia­li­nei ap­sau­gai, spor­tui, sa­vi­val­dy­bės veik­lai, in­fra­struk­tū­ros prie­žiū­rai ir ap­lin­kos ko­ky­bės ge­ri­ni­mui, tur­to val­dy­mui ir plėt­rai. Ne­žy­miai su­ma­žin­tas fi­nan­sa­vi­mas kul­tū­rai, svei­ka­tos ap­sau­gai ir ur­ba­nis­ti­niam pla­na­vi­mui.

Vie­noms sri­tims fi­nan­sa­vi­mas pa­di­din­tas, ki­toms su­ma­žin­tas, įver­ti­nus re­a­liai su­si­klos­čiu­sią si­tu­a­ci­ją sa­vi­val­dy­bei pa­val­džio­se įstai­go­se, bū­ti­nus at­lik­ti mies­to tvar­ky­mo dar­bus. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad nė vie­na sri­tis tik­rai ne­iš­gy­ve­no ir ne­iš­gy­ve­na ypa­tin­gai di­de­lių fi­nan­si­nių ne­pri­tek­lių.

– Kaip vi­sa­da di­džiau­sią da­lį vie­ti­nio iž­do „su­val­go“ švie­ti­mas, švie­ti­mo įstai­gų per­tvar­kai vis ne­įžie­bia­ma švie­sa.

– To­bu­lin­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tin­klą, ge­rin­ti švie­ti­mo ko­ky­bę ir siek­ti ko­ky­biš­kes­nio mū­sų mo­ki­nių iš­si­la­vi­ni­mo, ra­cio­na­liai nau­do­jant sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šas ir ma­te­ria­lų­jį tur­tą, tai pui­kus už­si­brėž­tas tiks­las. La­bai gai­la, bet jo šią ka­den­ci­ją ne­pa­vyks pa­siek­ti to­kia ap­im­ti­mi, ko­kia no­rė­tų­si.

Jau pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je apie tai bu­vo ne­ma­žai kal­ba­ma. Ta­čiau kaip anks­čiau, taip ir da­bar dau­gu­ma po­li­ti­kų švie­ti­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­ką įsi­vaiz­duo­ja tik kaip vie­nos ar ki­tos mo­kyk­los už­da­ry­mą.

Pa­ti da­ly­va­vau su­da­ry­to­je dar­bo gru­pė­je dėl švie­ti­mo įstai­gų per­tvar­kos, te­ko iš­nag­ri­nė­ti ir iš­ana­li­zuo­ti ne­ma­žą kie­kį pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos. Ka­dan­gi pa­tir­ties kaip švie­ti­mo at­sto­vė ne­tu­riu, to­dėl mo­ky­mo ko­ky­bės ver­tin­ti ne­si­i­mu. Ta­čiau su­si­pa­ži­nu­si su pa­teik­to­mis sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to nau­do­ja­mo­mis lė­šo­mis švie­ti­mui ir pa­a­na­li­za­vu­si jas, ga­liu drą­siai teig­ti, jog prieš siū­ly­da­mi už­da­ry­ti vie­ną ar ki­tą mo­kyk­lą po­li­ti­kai pir­miau­sia tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti griež­tas tai­syk­les ūkio lė­šų pa­skirs­ty­mui tarp mo­kyk­lų, švie­ti­mo pa­sta­tų re­mon­to, mo­der­ni­za­vi­mo ir at­nau­ji­ni­mo il­ga­lai­kį pla­ną pa­gal nu­sta­ty­tus pri­ori­te­tus bent pen­ke­riems me­tams. Ir svar­biau­sia – kon­tro­liuo­ti, jog jo bū­tų lai­ko­ma­si.

Sten­gian­tis su­tau­py­ti ko­mu­na­li­nėms pa­slau­goms ski­ria­mas lė­šas, švie­ti­mo įstai­go­se reik­tų įreng­ti iš­ma­nio­jo šil­dy­mo, van­dens nau­do­ji­mo ste­bė­ji­mo, sau­lės elek­tri­nių sis­te­mas. Ži­no­ma, svar­biau­sias, ma­no ma­ny­mu, už­da­vi­nys bū­tų nu­si­sta­ty­ti aiš­kius kri­te­ri­jus, ku­riais re­mian­tis ga­li­ma bū­tų svars­ty­ti dėl mo­kyk­los už­da­ry­mo ar jun­gi­mo su ki­ta mo­kyk­la klau­si­mus. Pa­vyz­džiui, moks­lei­vių skai­čius mo­kyk­lo­je, jų skai­čius kla­sė­je, kla­sių kom­plek­tų skai­čius, ūkio iš­lai­dos, ten­kan­čios vie­nam moks­lei­viui.

– Kaip ma­no­te, kiek il­gai tai truks?

– Nuo­šir­džiai sa­kau, jog ne­ti­kiu, kad per vie­ną ta­ry­bos ka­den­ci­ją tai pa­vyks nuo­sek­liai ir vis­ką pa­da­ry­ti. Ta­čiau tik­rai ti­kiu, kad, žen­giant bent po ke­lis žings­ne­lius į prie­kį, tiks­las bus pa­siek­tas.

– Ku­rios sa­vi­val­dy­bės sri­tys ga­lė­tų su­lauk­ti di­des­nio sa­vi­val­dy­bės fi­nan­sa­vi­mo? Gal jau tai nu­ma­to­ma at­ei­nan­čių me­tų mies­to biu­dže­te?

– Ka­dan­gi at­ei­nan­čių me­tų biu­dže­to svars­ty­mai dar tik star­tuo­ja, bū­tų sun­ku kaž­ką prog­no­zuo­ti. La­bai no­rė­tų­si, kad kul­tū­ra ne­bū­tų už­mirš­ta ir ne­reik­tų tiek daug dis­ku­tuo­ti apie jai ski­ria­mų pa­pil­do­mų lė­šų kie­kį, kaip bu­vo tvir­ti­nant šių me­tų biu­dže­tą sau­sio pa­bai­go­je. Tuo la­biau kad 2022 me­tais Aly­tus bus Lietuvos kul­tū­ros sos­ti­nė.

– Šį­met ne­ma­žai nau­jų in­ves­tuo­to­jų pa­reiš­kė no­rą kur­tis Pra­mo­nės par­ke. Jū­sų nuo­mo­ne, kaip dar la­biau sa­vi­val­dy­bė ga­lė­tų ska­tin­ti nau­jų in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mą į mies­tą? Kas stab­do in­ves­tuo­to­jų at­ėji­mą į Aly­tų ir nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mą?

– Pa­gal ma­no tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją bu­vo tik pa­si­ra­šy­tos in­ves­ti­ci­jų su­tar­tys. Vos vie­nas ki­tas jau pra­dė­jo sa­vo veik­lą. Re­mian­tis sa­vi­val­dy­bės pa­si­ra­šy­tų in­ves­ti­ci­jų su­tar­čių is­to­ri­ja, ga­li­ma drą­siai teig­ti: fak­tas, kad su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta, dar ne­ga­ran­tuo­ja, jog aly­tiš­kiams at­si­ras nau­jos ge­rai ap­mo­ka­mos dar­bo vie­tos.

Ten­ka ne­ma­žai ben­drau­ti su ver­sli­nin­kais, dau­ge­lis pa­si­gen­da tie­sio­gi­nio sa­vi­val­dy­bės ir ver­slo ben­dra­dar­bia­vi­mo. No­rint ver­slui įsi­kur­ti Aly­tu­je, rei­kia nu­ei­ti ne­trum­pus po­pie­riz­mo ir sa­vi­val­dy­bės ko­ri­do­rių ke­lius. Ge­rai tai, kad si­tu­a­ci­ja ge­rė­ja. Ti­kiuo­si, kad sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je įkū­rus Ver­slo sky­rių ir čia įdar­bi­nus kom­pe­ten­tin­gus spe­cia­lis­tus, si­tu­a­ci­ja pa­ge­rės dar la­biau.

La­bai gai­la, kad įkur­ta Ver­slo ta­ry­ba, kaip pa­ta­ria­mą­jį žo­dį tu­rin­tis da­ri­nys, vis dar ne­duo­da to­kios nau­dos, ko­kios bu­vo ti­kė­ta­si.

Ma­no nuo­mo­ne, jei Aly­tus no­ri pri­trauk­ti nau­jų in­ves­tuo­to­jų, gal­būt ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio, pir­miau­sia rei­kia tu­rė­ti di­des­nių nei Pra­mo­nės par­ke likusių laisvų skly­pų pa­siū­lą. Taip pat – mū­sų mies­tui pri­ori­te­ti­nių pro­fe­si­jų tu­rin­čių dar­buo­to­jų pa­siū­lą. Mies­tui svar­biau­sia, kad at­ei­nan­čių in­ves­tuo­to­jų ku­ria­mos dar­bo vie­tos bū­tų kuo ge­riau ap­mo­ka­mos, kad nau­jų ver­slų dar­buo­to­jai gy­ven­tų Aly­tu­je, o ne­bū­tų ve­žio­ja­mi iš ki­tų mies­tų.

– Jums, kaip į mies­to ta­ry­bą iš­rink­tai pa­gal Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos kan­di­da­tų są­ra­šą, šie me­tai bu­vo su­dė­tin­gi. Su­by­rė­jo są­jun­gos frak­ci­ja, ku­riai jūs va­do­va­vo­te, į mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jus ta­ry­ba ne­pa­sky­rė dar jū­sų va­do­vau­tos frak­ci­jos de­le­guo­to at­sto­vo. Ko­dėl taip at­si­ti­ko, ar sa­vo, kaip ta­ry­bos na­rės, veiks­muo­se ne­įžvel­gia­te pa­da­ry­tų kaž­ko­kių klai­dų?

– Vis­kas įvy­ko la­bai na­tū­ra­liai. Tie­siog an­trą kar­tą iš­si­sky­rus mū­sų nuo­mo­nėms dėl trau­ki­mo­si iš val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos, nu­spren­džiau ne­be­si­mė­ty­ti, o to­liau dirb­ti sa­vo pra­dė­tus dar­bus vie­na. Man nie­ka­da ne­bu­vo svar­bios vie­no­kios ar ki­to­kios už­ima­mos po­zi­ci­jos sa­vi­val­dy­bė­je, bet per dve­jus me­tus su­ge­bė­ti du kar­tus at­ei­ti ir iš­ei­ti iš ko­a­li­ci­jos, ma­no nuo­mo­ne, jau yra ne­la­bai nor­ma­lu.

Vi­sa­da prieš pri­im­da­ma spren­di­mą pa­gal­vo­ju kaip mies­to pi­lie­tė, o ne kaip po­li­ti­kė. Man svar­bu, ko­kia­me mies­te gy­vens ma­no vai­kai. Kaip frak­ci­jos va­do­vei man tik­rai trū­ko pa­tir­ties, dau­ge­ly­je su­si­da­riu­sių si­tu­a­ci­jų bu­vau tie­siog per daug to­le­ran­tiš­ka.

– Ko­kius ga­lė­tu­mė­te įvar­dy­ti sa­vo, kaip ta­ry­bos na­rės, pa­da­ry­tus dar­bus. Ko­kių ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti?

– Ži­not, ta­ry­bos na­rys lau­ke vie­nas ne ka­rys. Po­li­ti­ko­je ir ta­ry­bo­je la­bai svar­bu mo­kė­ti sa­vo idė­ja už­krės­ti ki­tus ta­ry­bos na­rius ar­ba gal­būt pri­ei­ti vie­no ar ki­to kom­pro­mi­so. Man la­bai keis­ta, kai po­li­ti­kai pra­de­da gir­tis sa­vo pa­da­ry­tais dar­bais, kai iš tik­rų­jų prie tų idė­jų įgy­ven­di­ni­mo star­to yra pri­si­dė­ję ma­žiau­siai pu­sė ta­ry­bos na­rių.

Vie­ni be ki­tų mes esa­me nie­kas, nes da­bar­ti­nė­je ta­ry­bo­je nė vie­na frak­ci­ja ne­tu­ri pa­kan­ka­mai bal­sų, kad ga­lė­tų vie­na už­deg­ti ža­lią švie­są sa­vo idė­jos įgy­ven­di­ni­mui.

Dar­bų, ku­rių ne­pa­vy­ko įgy­ven­din­ti, dar ne­no­rė­čiau įvar­dy­ti, nes dar lau­kia tru­pu­tė­lį dau­giau nei me­tai šios ka­den­ci­jos ta­ry­bos dar­bo ir, ti­kiu, dar pa­vyks kai ką pa­da­ry­ti. Sma­gu ma­ty­ti, kaip dėl mū­sų pri­im­tų spren­di­mų mies­tas kei­čia­si, au­ga, gra­žė­ja, at­si­nau­ji­na, ak­ty­vė­ja ben­druo­me­nių dar­bas, at­si­ran­da vis dau­giau vai­kų, jau­ni­mo ir su­au­gu­sių už­im­tu­mo, Aly­tus vis daž­niau mi­ni­mas kaip ak­ty­vus, spor­tiš­kas ir drau­giš­kas jau­noms šei­moms mies­tas.

– Jūs į mies­to ta­ry­bą iš­rink­ta pir­mą kar­tą. Kaip jums at­ro­do šios val­džios ins­ti­tu­ci­jos dar­bas mies­to nau­dai, ar daž­nai su­ran­da­mi kom­pro­mi­sai spren­džiant kai ku­riuos klau­si­mus, dėl ko­kių prie­žas­čių jų ne­pa­vyks­ta su­ras­ti?

– Ši mies­to val­džios ins­ti­tu­ci­ja tu­ri di­de­lę ga­lią ir įta­ką mies­to vys­ty­mui ir plėt­rai. Tu­ri ga­lin­gus ir įta­kin­gus įran­kius, to­dėl la­bai svar­bu, kad mies­tą val­dy­tų po­li­ti­kai, tu­rin­tys aiš­kius tiks­lus, pri­ori­te­tus, vi­zi­jas, ob­jek­ty­vų po­žiū­rį, są­ži­nę ir tei­sin­gu­mo jaus­mą. O kom­pro­mi­sus vi­sa­da ga­li­ma su­ras­ti, jei­gu tu­ri stip­rius ar­gu­men­tus „už“ ir „prieš“. Jei­gu pro­tą val­do aro­gan­ci­ja, emo­ci­jos ir sa­va­nau­diš­ku­mas, ta­da net ir stip­riau­si ar­gu­men­tai ne­pa­dės.

– Kaip ma­no­te, ar da­bar­ti­nei mies­to ta­ry­bai iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos pa­vyks iš­lai­ky­ti val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, ku­rios ofi­cia­lios ne­bu­vo maž­daug me­tus?

– Sun­ku prog­no­zuo­ti, vis­kas pri­klau­sys nuo pa­čių po­li­ti­kų, esan­čių val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Vi­siems pa­lin­kė­čiau ne tik kri­ti­kuo­ti, bet ir dirb­ti, ne tik klau­sy­ti, bet ir iš­girs­ti, nes iš­girs­ti tai, ką sa­ko ki­tas, yra di­džiau­sia ne vie­no po­li­ti­ko pro­ble­ma.

Kal­bė­jo­si Al­ma Mos­tei­kai­tė

P. S. Spaus­di­na­ma va­do­vau­jan­tis Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos veik­los reg­la­men­tu Nr. T-362.