Lai­ma Liu­ci­ja An­dri­kie­nė: „Lie­tu­va kal­ba apie ben­dra­dar­bia­vi­mą, o ko­mu­nis­ti­nė Ki­ni­ja – apie do­mi­na­vi­mą. No­ri­te to? Aš – ne.”

Apie da­bar­ti­nę Lie­tu­vos pa­dė­tį „Aly­taus nau­jie­nų“ ko­res­pon­den­tė Al­ma Mos­tei­kai­tė kal­ba­si su vie­na la­biau­siai pa­ty­ru­sių Sei­mo na­rių, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos at­sto­ve, bu­vu­sia eu­ro­par­la­men­ta­re, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­re Lai­ma Liu­ci­ja An­dri­kie­ne.

– Sei­mo spren­di­mu mė­ne­siui įves­ta ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je baigs ga­lio­ti gruo­džio 9-ąją. Kaip ma­no­te, ar rei­kės šį ter­mi­ną pra­tęs­ti, ar su­ma­žės ne­tei­sė­tų mig­ran­tų šia­me pa­sie­ny­je?

– Ne­nu­steb­čiau, jei ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ga­lio­ji­mas bū­tų pra­tęs­tas dar mė­ne­siui ar dviem. Kas­dien esa­me in­for­muo­ja­mi apie pa­dė­tį Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je, apie ne­ri­mą ke­lian­čius ban­dy­mus ne­le­ga­liai kirs­ti sie­ną, nu­si­kals­ta­mų gru­puo­čių abie­jo­se sie­nos pu­sė­se ban­dy­mus pa­si­nau­do­ti su­si­da­riu­sia si­tu­a­ci­ja. Vi­sa tai ir dau­ge­lis ki­tų fak­tų ro­do, kad ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, nu­sta­ty­ti ri­bo­ji­mai kol kas yra rei­ka­lin­gi, pir­miau­siai – dėl mū­sų pi­lie­čių sau­gu­mo.

– Jūs tris ka­den­ci­jas dir­bo­te Eu­ro­pos Par­la­men­te, vei­kia­te už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je, esa­te da­bar­ti­nės ka­den­ci­jos Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rė ir Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kė. Ar ga­li­te pa­ti­kin­ti gy­ven­to­jus, kad pa­sie­niuo­se su Bal­ta­ru­si­ja ir Len­ki­ja ne­suž­van­gės gin­klai, ne­įsi­plieks ka­ri­niai kon­flik­tai, ar ga­li­ma ir ko­kiu bū­du to iš­veng­ti?

– Mū­sų pa­sie­ny­je su Len­ki­ja gin­klai tik­rai ne­žvan­gės. Ko­dėl tu­rė­tų? Juk esa­me są­jun­gi­nin­kai ir NA­TO, ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Jau ne vie­ne­rius me­tus Lie­tu­vos san­ty­kiai su šia vals­ty­be yra ypa­tin­gai ge­ri. Len­ki­jos pre­zi­den­tas An­drze­jus Du­da, pas­ta­ro­jo vi­zi­to Vil­niu­je me­tu sa­ky­da­mas kal­bą Sei­me, va­di­no mus bro­liais, vos prieš ke­lias sa­vai­tes Vil­niu­je mi­nė­jo­me Tar­pu­sa­vio įža­do ak­to 230 me­ti­nes, įvy­ko 2020 me­tais įkur­tos Pre­zi­den­tų ta­ry­bos su­si­ti­ki­mas.

O štai pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja pa­dė­tis la­bai įtemp­ta, ir dėl to ne­ten­ka ste­bė­tis. To­kiems kaip Aliak­san­dras Lu­ka­šen­ka, nė­ra nei ri­bų, nei ru­be­žių. Jo sti­lius – bau­gi­ni­mai, prie­var­ta, pro­vo­ka­ci­jos.

Taip šis nu­si­kal­tė­lis jau ke­lis de­šimt­me­čius el­gia­si su sa­vo ša­lies žmo­nė­mis, taip pas­ta­ruo­ju me­tu el­gia­si ir tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je. Jis pri­pa­žįs­ta tik jė­gą, iš to ky­la ir jo nuo­lan­ku­mas Krem­liui bei jo šei­mi­nin­kams. Krem­lius yra jo są­jun­gi­nin­kas ir už­ta­rė­jas, bet tik to­dėl, kad Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui pa­šo­nė­je rei­ka­lin­gas bū­tent toks Lu­ka­šen­ka. Ne­tei­sė­tai val­džią Bal­ta­ru­si­jo­je už­gro­bęs nu­si­kal­tė­lis, bi­jan­tis dėl sa­vo kai­lio ir ma­nan­tis, kad Krem­lius yra vie­nin­te­lis jo iš­li­ki­mo ga­ran­tas, to­dėl jis – pa­klus­nus Krem­liaus nu­ro­dy­mų vyk­dy­to­jas, vi­siš­kai pri­klau­so­mas nuo šei­mi­nin­ko, la­bai ne­ri­mau­jan­tis dėl sa­vo su­kaup­tų tur­tų ir at­ei­ties. Mąs­tan­tiems ir nuo­sek­liai si­tu­a­ci­ją kai­my­ni­nė­je ša­ly­je ste­bin­tiems žmo­nėms jau se­niai aiš­ku, kad Lu­ka­šen­kos vie­ta – Ha­gos tarp­tau­ti­nia­me tri­bu­no­le, nes jo nu­si­kal­ti­mų – ne tik bal­ta­ru­siams – są­ra­šas yra il­gas ir įro­dy­mų ne­sto­ko­jan­tis.

– Ar Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja su­in­te­re­suo­tos ka­ri­niu kon­flik­tu Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir Uk­rai­no­je, kur pa­si­girs­ta in­for­ma­ci­jos apie Ru­si­jos tel­kia­mas ka­ri­nes pa­jė­gas?

– Dėl ag­re­sy­vios Krem­liaus po­li­ti­kos, dėl Lu­ka­šen­kos re­ži­mo hib­ri­di­nių ata­kų prieš Lie­tu­vą, Len­ki­ją, Lat­vi­ją, iš tie­sų nu­kreip­tų prieš vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gą, gy­ve­na­me kaip ant pa­ra­ko sta­ti­nės. Ži­nant, kad ap­lin­kui Uk­rai­ną, taip pat Kry­me šiuo me­tu su­telk­ta dau­giau nei 115 tūks­tan­čių Ru­si­jos ka­rių, gir­dint nuo­la­ti­nius gra­si­ni­mus iš Mask­vos ir Mins­ko, ki­taip ir bū­ti ne­ga­li, – ne­ri­mo ir įtam­pos, spė­lio­nių dėl ga­li­mos Ru­si­jos ata­kos da­tos ne­stin­ga.

Sa­vo ruož­tu Uk­rai­na siun­čia sig­na­lus ir Ru­si­jai, ir mums, tarp­tau­ti­nei ben­druo­me­nei, kad yra pa­si­ren­gu­si Ru­si­jos ata­kai, pa­si­ruo­šu­si ją at­rem­ti – tai yra ge­rai. Sa­vo ruož­tu NA­TO žval­gy­ba ne­ga­li leis­ti pa­si­kar­to­ti sep­ty­ne­rių me­tų se­nu­mo pa­tir­tims, kai po vie­nos nak­ties gin­kluo­ti „ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai”, ka­riai be ski­ria­mų­jų žen­klų, šlais­tė­si Uk­rai­nos mies­tų ir mies­te­lių gat­vė­mis, de­monst­ruo­da­mi, kas yra pa­dė­ties šei­mi­nin­kas. Uk­rai­nai ir vi­siems jos rė­mė­jams bei są­jun­gi­nin­kams te­ko nu­ry­ti kar­čią pi­liu­lę. Ne tik 2014 me­tų ko­vą įvyk­dy­tą Kry­mo anek­si­ją, bet ir Do­nec­ko bei Lu­gans­ko sri­čių oku­pa­ci­ją, gir­dint Ru­si­jos aiš­ki­ni­mus, ne­va to­kiu bū­du Ru­si­ja gy­nu­si ru­sa­kal­bius šio­se Uk­rai­nos sri­ty­se.

Aki­vaiz­dus ban­dy­mas pa­vers­ti Uk­rai­ną ant­rą­ja Bal­ta­ru­si­ja, pa­klus­nia Krem­liaus va­lios vyk­dy­to­ja.

Ka­ro veiks­mai Ry­tų Uk­rai­no­je vyks­ta jau aš­tun­tus me­tus, Uk­rai­nos ne­pri­klau­so­my­bę ir te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą gi­nan­čių žu­vu­sių­jų skai­čius se­niai skai­čiuo­ja­mas tūks­tan­čiais, ka­ras jau kai­na­vo 13 tūks­tan­čių gy­vy­bių, ne­kal­bant apie ki­tus nuos­to­lius – ma­te­ria­li­nius, fi­nan­si­nius, mo­ra­li­nius. Ne­ga­li­me leis­ti, kad pa­si­kar­to­tų kas nors pa­na­šaus.

Ne­pa­mirš­ki­me, kad Ru­si­ja at­vi­rai puo­lė Uk­rai­ną ir dar kar­tą, 2018 me­tais, Ker­čės są­siau­ry­je už­grob­da­ma tris Uk­rai­nos ka­ro lai­vus. Tuo­met Uk­rai­no­je bu­vo įves­ta ka­ro pa­dė­tis, tuo­me­ti­nis JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas at­šau­kė su­si­ti­ki­mą su V.Pu­ti­nu ir pa­na­šiai.

– Įver­ti­nus vi­sa tai, kam Lie­tu­va tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­si?

– Įver­ti­nus vi­sa tai, šiuo me­tu pa­si­ren­gi­mas at­rem­ti ag­re­so­riaus – Ru­si­jos – ata­kas tu­ri bū­ti aukš­čiau­sio ly­gio. Jei di­plo­ma­ti­nės prie­mo­nės ne­pa­dės, gin­tis teks nau­do­jant ka­ri­nę jė­gą.

Lie­tu­va taip pat tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­si vi­siems ga­li­miems sce­na­ri­jams. NA­TO ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus Jen­so Stol­ten­ber­go ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės, bu­vu­sios Vo­kie­ti­jos gy­ny­bos mi­nist­rės Ur­su­los von der Le­y­en ap­si­lan­ky­mas Vil­niu­je pra­ėju­sį sek­ma­die­nį yra la­bai daug pa­sa­kan­tis, kaip ir NA­TO vals­ty­bių už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rų pa­si­ta­ri­mas Ry­go­je šios sa­vai­tės ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį.

Mums vi­siems ži­no­ma se­na kaip pa­sau­lis tie­sa: no­ri tai­kos – ruoš­kis ka­rui. Ki­taip sa­kant, būk vis­kam pa­si­ruo­šęs.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu yra pa­si­gir­dęs Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no siū­ly­mas Lu­ka­šen­kai kal­bė­tis su Bal­ta­ru­si­jo­je esan­čia opo­zi­ci­ja. Ką tai ga­lė­tų reikš­ti?

– Tai tik dar vie­nas žai­di­mas, skir­tas iš­orės var­to­ji­mui, Va­ka­rų vi­suo­me­nėms ir jų ly­de­riams. Jei tai sa­ky­tų kas nors ki­tas, ma­ny­tu­me, kad pa­siū­ly­mas yra rim­tas, kad tas as­muo su­vo­kė, kaip vei­kia de­mo­kra­tija, ko­kios ne­pa­mai­no­mos svar­bos yra dia­lo­gas su opo­zi­ci­ja. Bet, kai tai sa­ko žmo­gus, ku­rio nu­ro­dy­mu Ru­si­jo­je už­da­ry­tos be­veik vi­sos ne­pri­klau­so­mos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ka­lė­ji­me pū­do­mas opo­zi­ci­jos ly­de­ris Alek­se­jus Na­val­nas, vėl „pa­vog­ti“ Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­mai, su­klas­to­ti jų re­zul­ta­tai, kas ga­li ti­kė­ti jo žo­džiais ir jų rim­tu­mu?

Juk Lu­ka­šen­ka Bal­ta­ru­si­jo­je da­ro tą pa­tį, ką Pu­ti­nas ir jo ap­lin­ka Ru­si­jo­je. Tiks­liau – V. Pu­ti­no nu­ro­dy­mu Lu­ka­šen­ka at­lie­ka ko­kį nors veiks­mą Bal­ta­ru­si­jo­je, o Krem­lius ste­bi tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės re­ak­ci­ją, įver­ti­na ją, pro­jek­tuo­ja sa­vo veiks­mus. Ir at­virkš­čiai.

Šis Pu­ti­no pa­siū­ly­mas Lu­ka­šen­kai – kaip so­taus vil­ko, ką tik pa­pjo­vu­sio ėriu­ką ir jį su­ėdu­sio, pa­siū­ly­mas ki­tam gau­jos na­riui vil­kui ne­me­džio­ti ar ap­skri­tai bū­ti ve­ge­ta­ru.

– Ar su­tin­ka­te, kad esant įtemp­tai si­tu­a­ci­jai pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja, Lie­tu­vos gy­ven­to­jams keis­tai at­ro­do pre­zi­den­to ir Vy­riau­sy­bės ne­su­ta­ri­mas, žmo­nėms ne­su­pran­ta­ma, ko tuo sie­kia­ma.

– Man vi­sa tai at­ro­do ne tik keis­tai ir ne tik dėl pa­dė­ties pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja. Man tai iš vi­so ne­pri­im­ti­na. Ne­pa­mirš­ki­me, kad dar ir Sei­mas, jo na­riai ne­pra­lei­džia pro­gos pa­si­reikš­ti, „ak­ty­vis­tų“ ne­stin­ga abie­jo­se Sei­mo ba­ri­ka­dų pu­sė­se. Vie­šo­jo­je erd­vė­je be­si­reiš­kian­tys kri­ti­kai, sie­kian­tys dar dau­giau aly­vos šliūkš­te­lė­ti į be­si­žo­džiuo­jan­čių­jų kū­re­na­mą lau­žą, man at­ro­do ne­vals­ty­biš­kai mąs­tan­tys, tar­si po­li­ti­niai trum­pa­re­giai.
Ži­no­te se­ną po­sa­kį: am­bi­ci­jų yra dau­giau nei amu­ni­ci­jos. Ma­nau, jis tin­ka ir šiuo at­ve­ju. Kar­tais ty­lė­ji­mas yra auk­sas.

Nor­ma­lu, kai aukš­čiau­sių­jų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų nuo­mo­nės vie­nu ar ki­tu klau­si­mu ski­ria­si, dėl to nie­kas ne­si­ste­bi. Ašt­rūs kam­pai tu­rė­tų bū­ti nu­glu­din­ti tar­pu­sa­vio su­si­ti­ki­muo­se, po­kal­biuo­se, ieš­kant ge­riau­sių spren­di­mų vals­ty­bei. O štai už­tru­kęs žo­džia­vi­ma­sis vie­šo­je erd­vė­je at­ro­do blo­gai ir men­ki­na abie­jų pu­sių au­to­ri­te­tą. To­li gra­žu ne vi­sa­da tei­sus yra tas, ku­ris pas­ku­ti­nis iš­ta­ria žo­dį. Lie­tu­vai ši si­tu­a­ci­ja yra ne tik ne­pri­im­ti­na – ji yra kenks­min­ga. Mū­sų prie­šai iš­nau­dos kiek­vie­ną pa­si­tai­kan­čią ga­li­my­bę, dar dau­giau – jie pa­si­stengs su­kur­ti si­tu­a­ci­jas, kad tik tar­pu­sa­vio ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, kri­ti­kos ir men­ki­ni­mo bū­tų kuo dau­giau. Tu­ri­me iš­ei­ti iš šio ben­dra­vi­mo for­ma­to ir kuo grei­čiau.

– Šiuo me­tu, kai Lie­tu­vos pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja įves­ta ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, Vil­niu­je ati­da­ry­ta Tai­va­no at­sto­vy­bė Lie­tu­vo­je. Dėl to ki­lo Ki­ni­jos ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, ku­ri Tai­va­ną lai­ko sa­vo da­li­mi: Pe­ki­ne ir Vil­niu­je dir­ban­čių at­sto­vų ran­gas nuo am­ba­sa­do­rių pa­že­min­tas iki rei­ka­lų pa­ti­kė­ti­nių. Tik­riau­siai tuo vis­kas ne­si­baigs. Kiek Lie­tu­vai svar­būs san­ty­kiai su Ki­ni­ja?

– Tai­va­no at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je, ku­rios ofi­cia­lus pa­va­di­ni­mas yra „Tai­va­nie­čių at­sto­vy­bė Lie­tu­vo­je“, ati­da­ry­mas nie­kaip ne­sie­ti­nas su ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja pa­skel­bi­mu. Tarp jų nė­ra nie­ko ben­dro. Tai­va­no at­sto­vy­bė ga­lė­jo ir tu­rė­jo bū­ti ati­da­ry­ta bent ke­liais mė­ne­siais anks­čiau, tuo­met ir tų są­sa­jų, jei to­kios kam nors ky­la, ap­skri­tai ne­bū­tų.
Džiau­giuo­si, kad to­ji at­sto­vy­bė, ku­rios pa­skir­tis – ska­tin­ti Tai­va­no in­ves­ti­ci­jas į Lie­tu­vą, tar­pu­sa­vio pre­ky­bos ap­im­tis, vys­ty­ti eko­no­mi­nį, kul­tū­ri­nį, moks­li­nį Tai­va­no ben­dra­dar­bia­vi­mą su Lie­tu­va, pa­ga­liau pra­dė­jo veik­ti.

Lie­tu­va il­go­kai spur­dė­jo ko­mu­nis­ti­nės Ki­ni­jos už­mes­tuo­se tin­kluo­se, ne­ap­dai­riai pa­kliu­vu­si į Ki­ni­jos struk­tū­rų Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bėms su­kur­tą for­ma­tą 17+1, ku­rio pa­skir­tis – ne­va plė­to­ti eko­no­mi­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą su Lie­tu­va, Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Len­ki­ja, Če­ki­ja, Veng­ri­ja ir ki­to­mis re­gio­no ša­li­mis, o iš tie­sų – skal­dy­ti ir sil­pnin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­ny­bę, nu­kirs­ti ry­šius su JAV, di­džiau­sia Eu­ro­pos Są­jun­gos są­jun­gi­nin­ke už At­lan­to. Ir ką gi tu­ri­me? Ogi liūd­ną ir net juo­kin­gą re­zul­ta­tą: ma­žu­tės Lie­tu­vos ver­sli­nin­kai Ki­ni­jo­je yra in­ves­ta­vę 10 kar­tų (!) dau­giau nei vi­sa di­džio­ji Ki­ni­ja Lie­tu­vo­je! Kai yra taip, nie­kaip ki­taip ne­pa­sa­ky­si: iš Lie­tu­vos žiū­rint, mil­ži­niš­ka Ki­ni­ja at­ro­do esan­ti la­bai ma­ža…

Tar­pu­sa­vio pre­ky­bos ba­lan­sas ir­gi džiaugs­mo ne­ke­lia: 2020 me­tais Lie­tu­vos–Ki­ni­jos ben­dra pre­ky­bos ap­im­tis bu­vo 1,6 mlrd. eu­rų, ta­čiau šio­je ap­im­ty­je Ki­ni­jos eks­por­tas į Lie­tu­vą su­da­rė 1,3 mlrd. eu­rų, o Lie­tu­vos eks­por­tas į Ki­ni­ją – vos 300 mln. eu­rų. Ko­mu­nis­tų val­do­ma Ki­ni­ja mums ir vi­sai Eu­ro­pai, ką ten Eu­ro­pai – vi­sam pa­sau­liui siun­tė ži­nią: vos po ke­lių de­šimt­me­čių Ki­ni­ja do­mi­nuo­sian­ti pa­sau­ly­je. Lie­tu­va kal­ba apie ben­dra­dar­bia­vi­mą, o ko­mu­nis­ti­nė Ki­ni­ja – apie do­mi­na­vi­mą. No­ri­te to? Aš – ne, nė už ką, ir pa­da­ry­siu vis­ką, kas ma­no va­lio­je, kad tai ne­įvyk­tų.

– Kuo Lie­tu­vai nau­din­gas ben­dra­dar­bia­vi­mas su Tai­va­nu?

– Jau vien da­bar­ti­nės pa­dė­ties įver­ti­ni­mo už­ten­ka, kad su­pras­tu­me: drau­giš­ki san­ty­kiai, ben­dra­dar­bia­vi­mas su de­mo­kra­tišku Tai­va­nu, vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­sė­jan­čiu sa­vo eko­no­mi­ne ga­lia, yra daug nau­din­ges­nis Lie­tu­vai, nei mū­sų spur­dė­ji­mas Ki­ni­jos tin­kle.

Ge­rai tai, kad vi­sos Eu­ro­pos vals­ty­bės, Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos rė­mė ir re­mia Lie­tu­vą ir mū­sų po­zi­ci­ją Ki­ni­jai spau­džiant. Dar ge­riau tai, kad dau­gu­ma Eu­ro­pos vals­ty­bių jau su­pra­to, ko sie­kia Ki­ni­ja, sa­vo kai­liu pa­ty­rė, ką reiš­kia da­bar­ti­nio Ki­ni­jos kom­par­ti­jos ly­de­rio ir vals­ty­bės pre­zi­den­to Xi Jin­pin­go pa­skelb­to­ji ir įgy­ven­di­na­ma Šil­ko ke­lio – eko­no­mi­nės juos­tos stra­te­gi­ja, kad tai – ne eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo, o Ki­ni­jos eko­no­mi­nės eks­pan­si­jos, sie­kio do­mi­nuo­ti pa­sau­ly­je stra­te­gi­ja su vi­so­mis iš to ky­lan­čio­mis pa­sek­mė­mis ir grės­mė­mis.

O štai JAV pa­ra­ma Lie­tu­vai – pir­miau­sia dėl mū­sų pa­sie­ki­mų plė­to­jant san­ty­kius su Tai­va­nu – pa­sie­kė to­kias aukš­tu­mas ir ap­im­tis, apie ko­kias anks­čiau ga­lė­jo­me tik sva­jo­ti.

– O da­bar pa­kal­bė­ki­me apie ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ją Lie­tu­vo­je. Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė kri­ti­kuo­ja­ma dėl tai­ko­mų per griež­tų ap­ri­bo­ji­mų, – pa­vyz­džiui, įves­to ga­li­my­bių pa­so, Sei­mas – dėl mo­ka­mo te­sta­vi­mo ne­no­rin­tiems skie­py­tis. Ko­kia Jū­sų nuo­mo­nė apie tai?

– Ma­no el­ge­sys šiuo at­ve­ju yra iš­kal­bin­ges­nis nei žo­džiai. Tu­riu gal­vo­je tai, kad esu pa­si­skie­pi­ju­si jau tris kar­tus: du kar­tus „Ast­ra­Ze­ne­ca“ ir vie­ną kar­tą – „Pfi­zer“ („Co­mir­na­ty“) vak­ci­na. Taip pat pa­si­rū­pi­nau, kad su ma­ni­mi Vil­niu­je gy­ve­nan­tis gar­bin­go am­žiaus, 96-uo­sius me­tus ei­nan­tis ma­no tė­tis taip pat bū­tų pa­skie­py­tas jau tris kar­tus. Jei rei­kės skie­py­tis ket­vir­tą kar­tą, abu tai pa­da­ry­si­me. Abu tu­ri­me ir ga­li­my­bių pa­sus, aš tu­riu ir ES ser­ti­fi­ka­tą. Vi­sa tai man at­ro­do kaip bū­ti­no­ji gin­tis, sie­kiant ap­sau­go­ti sa­ve ir vi­sus ki­tus, su ku­riais ne­iš­ven­gia­mai ten­ka ben­drau­ti na­muo­se, dar­be ar ke­lio­nė­se.

Dar­bo rei­ka­lais ten­ka vyk­ti į ki­tas Eu­ro­pos vals­ty­bes, ir tu­riu pa­sa­ky­ti, kad vi­sur yra ap­ri­bo­ji­mai, žmo­nės šio mū­sų lai­kų ma­ro sau­go­si kaip iš­ma­ny­da­mi. Au­kų, ku­rių pa­rei­ka­la­vo ši pan­de­mi­ja, skai­čius kal­ba pats už sa­ve, to­dėl ap­si­mes­ti, kad nie­ko ypa­tin­go mū­sų ap­lin­ko­je ne­vyks­ta, kad ko­vias yra kaip koks mums įpras­tas gri­pas, yra tie­siog kvai­la.

– Ar tu­ri­te at­sa­ky­mą tiems, ku­rie ne­igia skie­pus nuo ko­ro­na­vi­ru­so ir ne­no­ri skie­py­tis?

– Su­vo­ki­me pa­ga­liau: dau­giau nei 5 mi­li­jo­nus gy­vy­bių pa­sau­ly­je ir be­veik 7 tūks­tan­čius gy­vy­bių Lie­tu­vo­je – nuo 2020-ųjų va­sa­rio pa­bai­gos, kai Lie­tu­vo­je bu­vo diag­no­zuo­tas pir­ma­sis žmo­gus, už­si­krė­tęs CO­VID-19 – jau nu­si­ne­šęs vi­ru­sas yra pri­mi­ty­vus, sa­vo san­da­ra pri­mi­ty­ves­nis net už bak­te­ri­ją. Ta­čiau šis pri­mi­ty­vas yra kaip ban­di­tas su kir­viu ran­ko­je, ty­kan­tis kiek­vie­no iš mū­sų už kam­po. Kaip ap­si­gin­ti nuo to­kio? Sė­dė­ti na­muo­se ir ne­kiš­ti no­sies į lau­ką, ti­kin­tis, kad jam pa­kaks ki­tų au­kų, ar­ba už­si­dė­ti šar­vus ir ei­ti į lau­ką? Jei ir pra­kirs šar­vus, tai bent gy­vi lik­si­me. Ma­nau, to­kias pa­sa­kas vai­kai­čiams mo­čiu­tės tu­rė­tų sek­ti tam­siais žie­mos va­ka­rais, kad vai­kai ne tik pa­tys su­pras­tų, bet ir tė­ve­liams pa­aiš­kin­tų apie gre­sian­čius pa­vo­jus ir kaip nuo jų ap­si­sau­go­ti. Stab­dy­ki­me ko­ro­ną, vy­rai ir mo­te­rys.

– Kaip ver­ti­na­te Aust­ri­jos pa­vyz­dį, kur nuo at­ei­nan­čių me­tų pla­nuo­ja­ma įves­ti pri­va­lo­mą skie­pi­ji­mą nuo ko­ro­na­vi­ru­so?

– Ne tik Aust­ri­ja svars­to to­kį spren­di­mą, tas pats pri­va­lo­mo skie­pi­ji­mo ar skie­pi­ji­mo­si klau­si­mas – dau­ge­lio vals­ty­bių vy­riau­sy­bių dar­bo­tvarkėse. Jei si­tu­a­ci­ja pa­sau­ly­je, at­ski­ro­se vals­ty­bė­se blo­gės, ra­sis nau­jų vi­ru­so mu­ta­ci­jų, nė vie­na vals­ty­bė to ne­iš­vengs.