Me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis: „Ga­liu vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ti, kad tai bu­vo Aly­taus są­jū­dis” (189)

Saulė Pinkevičienė
Me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis su sū­nu­mi Ąžuo­lu.
Me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis su sū­nu­mi Ąžuo­lu. DA­RIUS­tu­dio nuotr.
Sa­ko­ma, kad žmo­gus šau­do, bet aukš­čiau yra tas, ku­ris kul­kas gau­do. Aly­tiš­kių pa­si­ti­kė­ji­mą ga­vęs Ne­ri­jus Ce­siu­lis me­tų pra­džio­je tvir­ti­no, kad yra pa­si­ruo­šęs tap­ti me­ru, bet tur­būt nė ne­sap­na­vo, kas jo lau­kia. Ug­nį nu­mal­ši­no van­duo, va­ri­nės triū­bos te­bes­kam­ba, nes gais­ras vir­to iš­ban­dy­mu po­pu­lia­ru­mu. Aly­taus me­ras šluo­ja me­tų ap­do­va­no­ji­mus, o po Ro­tu­šės lan­gais jau skan­duo­ja jau­ni­mas: „Li­kiš­kė­lių mo­ki­nu­kai – ne pa­spir­tu­kai!“. Švie­ti­mo per­tvar­kos, pra­min­tos ant­ruo­ju gais­ru, ba­ta­li­jos ke­lia­si į 2020-uo­sius, iš­šū­kių įvai­rio­se sri­ty­se lau­kia ne vie­nas ir ne du, o kol kas – trum­pas stab­te­lė­ji­mas, by­rant pas­ku­ti­nėms šių me­tų va­lan­doms. Me­ras sa­ko, kad me­tai bu­vo ypa­tin­gi, nes pats mies­tas pa­si­kei­tė. Ben­dru­mo jaus­mą aly­tiš­kiai pa­ju­to Dzū­ki­jos sos­ti­nę iš­ti­kus ne­lai­mei. Gais­ras su­vie­ni­jo, kaip joks ki­tas įvy­kis iki šiol. „Šie­met aly­tiš­kiams gra­ži bu­vo net... Aly­taus Ka­lė­dų eg­lu­tė, nes žmo­nės pra­dė­jo my­lė­ti sa­vo mies­tą, o tai svar­biau­sia“, – sa­ko me­ras N.Ce­siu­lis.

Ko­kie me­tai bu­vo Aly­tui ir jo me­rui – su pliu­so ar mi­nu­so žen­klu?

Sa­ky­čiau, kad me­tai bu­vo nei su pliu­so, nei mi­nu­so, o vei­kiau su be­ga­ly­bės žen­klu, nes vie­ni dar­bai yra jau pa­baig­ti, ki­ti – tik pra­dė­ti, daug kas su­pla­nuo­ta ir dar pla­nuo­ja­ma at­ei­čiai. Per pu­sę me­tų su­dė­tin­ga pa­da­ry­ti stai­gų šuo­lį ar pro­ver­žį, pa­keis­ti mies­tą į vi­siš­kai ki­tą pu­sę. Kryp­tin­gai dir­ba­me, kad at­si­ras­tų dar­bo vie­tų, kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo stu­di­jos, kad su­lai­ky­tu­me Aly­tu­je žmo­nes. Tai yra la­bai svar­bu, nes, jei­gu bus dar­bo vie­tų, at­si­ras ir jau­nų žmo­nių, kur­sis šei­mos, pra­dės pil­nė­ti vai­kų dar­že­liai, o po to ir mo­kyk­los, stip­rės ver­slas. 

Man pa­čiam as­me­niš­kai me­tai bu­vo la­bai įdo­mūs, nes pa­si­kei­tė dar­bas. Aš dir­bau Aly­taus ko­le­gi­jo­je, o da­bar va­do­vau­ju mies­tui ar­ba esu at­sa­kin­gas už jį. Be abe­jo, me­tai pa­žen­klin­ti  prieš du mė­ne­sius įvy­ku­sios ne­lai­mės, ku­ri bu­vo kaž­ko­kia ki­to­kia. Gal­vo­jau, kad iš jos tu­rė­si­me la­bai di­de­lių nuos­to­lių, nes po­žiū­ris į mies­tą dėl gais­ro bus ne­igia­mas. Vis dėl­to ga­lu­ti­nia­me va­rian­te pa­ste­biu, kad po­žiū­ris į Aly­tų iš­li­ko po­zi­ty­vus. Tai ma­ne džiu­gi­na.

Ži­no­ma, jau šian­dien aiš­ku, kad pro­ble­mos, ku­rios mū­sų lau­kia at­ei­ty­je, švie­ti­mo tin­klo per­tvar­ka ir ne tik, įneš tam tik­ro ne­ri­mo, net­gi su­maiš­ties, bet mies­tas pri­va­lo pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie ­tu­rės įta­kos jo gy­ve­ni­mui at­ei­ty­je. Gal ne vi­są lai­ką la­bai po­zi­ty­vius, bet šio­je vie­to­je tu­ri­me elg­tis tru­pu­tį ki­taip, nei iki šiol el­gė­si mies­to va­do­vai, po­li­ti­kai,  kad  gau­tu­me ki­to­kį re­zul­ta­tą. Nes iki šiol iš mies­to iš­va­žiuo­da­vo žy­miai dau­giau žmo­nių nei at­va­žiuo­da­vo, jau­ni­mas ne­sie­jo su Aly­tu­mi at­ei­ties per­spek­ty­vų. Ma­to­me, kad mies­to rei­tin­gas yra pa­kri­tęs ir mums rei­kia jį au­gin­ti. Kaip? Tu­ri­me gal­vo­ti vi­si drau­ge.

Ką lai­ko­te sa­vo pa­ties šių me­tų di­džiau­siu pa­si­e­ki­mu ir ne­sėk­me?

Pa­sie­ki­mu lai­kau tai, kad Aly­tus tam­pa uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų mies­tu, ir jau­ni­mas čia ga­lės įgy­ti iš­si­la­vi­ni­mą. Ne­sėk­me – vis dar ne­pa­vy­ko įti­kin­ti vy­riau­sy­bės dėl ke­lio Aly­tus–Kau­nas kaip pri­ori­te­ti­nio, nes jis už­tik­ri­na su­si­sie­ki­mą tarp cen­tri­nės ir pie­ti­nės Lie­tu­vos da­lių, yra ak­tu­a­lus ne vie­nos sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jams bei ver­sli­nin­kams. Bet tuo klau­si­mu to­liau ak­ty­viai dir­ba­ma.

Iš­ban­dy­mas val­džia Jums kaip me­rui ta­po ne­ei­li­niu – net­gi su­lau­kė­te prie­kaiš­tų dėl po­pu­lia­ru­mo, ku­rį at­ne­šė Jū­sų lai­ky­se­na, mies­tą iš­ti­kus ne­lai­mei. Kaip pats da­bar jau­čia­tės?

Tur­būt gais­ras man bu­vo ga­li­my­bė pa­ro­dy­ti, kas esu iš tik­rų­jų. Nes daž­niau­siai ma­no­ma, kad po­li­ti­kai kaž­ką da­ro tik dėl vie­šų­jų ry­šių (kar­tais taip ir bū­na), bet aš tai da­riau dėl sa­vo mies­to.

Tur­būt su­tik­si­te, kad nie­kas ne­ga­lė­jo su­pla­nuo­ti pa­na­šios ne­lai­mės ir ži­no­ti, kaip rei­kė­tų elg­tis. Kai tau ant gal­vos kren­ta de­gan­čios pa­dan­gos, kai jos ga­li bet ku­rią aki­mir­ką už­griū­ti žmo­nes, sprog­ti ir pa­na­šiai, tu­ri pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ir va­do­vau­ti. Ne­ga­lė­jau sė­dė­ti ka­bi­ne­te, nes ma­nęs rei­kė­jo ne­lai­mės vie­to­je, ten jau­čiau­si nau­din­gas. Ir aš tai da­riau ne dėl po­pu­lia­ru­mo. Ma­no pa­ties na­mai – už ki­lo­met­ro nuo gais­ra­vie­tės, aš gel­bė­jau sa­ve, sa­vo šei­mą, drau­gus, tė­vus, ar­ti­muo­sius. Vi­sus, ku­rie gy­ve­na Aly­tu­je. Jau­čiau, kad be ku­riuo me­tu ga­li pra­si­dė­ti pa­ni­ka. Pri­va­lė­jau ra­min­ti žmo­nes, pa­ro­dy­ti, kad si­tu­a­ci­ja kon­tro­liuo­ja­ma, kad mes la­bai sten­gia­mės. Ži­no­ma, ne­ga­lė­jau me­luo­ti, kad vis­kas ge­rai, oras šva­rus, kai net sto­te­lių jo už­terš­tu­mui ma­tuo­ti ne­bu­vo. Ne­su che­mi­kas, bet su­pra­tau, kad, kai de­ga pa­dan­gos, ge­ro ne­lauk, dū­mai per gal­vą ver­žia­si, juo­dais marš­ki­niais na­mo grįž­tu. Pa­skel­bėm apie už­terš­tą van­de­nį. Gal­būt ne iš ten sė­mėm? Bet te­pa­lo juk spe­cia­liai ne­įmai­šė­me, o kva­pas bu­vo blo­gas, juo­das van­duo. Ši­to­je vie­to­je gal­būt iš­si­va­lė, pra­si­skie­dė. O kas bū­tų bu­vę, jei gy­ven­to­jai bū­tų su­ži­no­je, kad me­ras tu­ri duo­me­nis apie blo­gą van­de­nį ir orą, bet sa­ko, kad vis­kas ge­rai?

Ma­nau, kad da­riau tai, ką pri­va­lė­jau da­ry­ti. Pa­ti­kė­ki­te, tik­rai ne­no­riu bū­ti aso­ci­juo­ja­mas kaip me­ras-gais­ri­nin­kas. No­riu bū­ti mies­to pri­kė­lė­jas ar kū­rė­jas, ar tie­siog vi­zio­nie­rius, ku­ris ma­to ki­to­kį Aly­tų.

Ar tai Jums ne­pri­me­na ame­ri­kie­tiš­kų kal­ne­lių, kai ten­ka tvir­tai pri­si­seg­ti? Esa­te no­mi­nuo­tas kaip my­li­miau­sias Lie­tu­vos žmo­gus, bet gais­ras ne­tru­kus taps pra­ėju­sių me­tų mies­to is­to­ri­ja, o trys mo­kyk­los šau­kia „Gė­da“ po ro­tu­šės lan­gais. Ko­kia Jū­sų as­me­ni­nė po­zi­ci­ja švie­ti­mo per­tvar­kos klau­si­mu?

Kol kas nie­ko nė­ra nu­spręs­ta, eks­per­tai tik pa­tei­kė siū­ly­mus. Be abe­jo, jie pra­džiu­gi­no da­lį ben­druo­me­nės („ačiū Die­vui, tai lie­čia ne ma­no mo­kyk­lą“), ki­tiems su­kė­lė ne­ri­mą, nes kal­ba­ma kaip tik apie jų mo­kyk­lą. Vi­si su­tin­ka, kad Aly­tu­je rei­ka­lin­ga vie­no­kia ar ki­to­kia švie­ti­mo per­tvar­ka, ki­tas klau­si­mas, kaip ją pa­da­ry­ti? Esu įsi­ti­ki­nęs, kad per­tvar­ka tu­rė­tų bū­ti eko­no­miš­kai pa­grįs­ta, bet skir­ta pir­miau­sia ug­dy­mo ko­ky­bei ge­rin­ti. Mū­sų tiks­las yra vai­kams su­teik­ti ge­res­nį iš­si­la­vi­ni­mą, kad at­ei­ty­je jie pa­siek­tų ge­res­nių re­zul­ta­tų, o mes ga­lė­tu­me jais di­džiuo­tis. Tai­gi švie­ti­mo per­tvar­ka tik­rai vyks, o ko­kia – pri­klau­sys nuo ta­ry­bos na­rių ir siū­ly­mų, ku­rie bus pa­teik­ti iki sau­sio 2 die­nos. Kuo to­liau, tuo dau­giau ir įvai­res­nių siū­ly­mų gir­di­me. Tai yra la­bai ge­rai, mes to ir lau­kė­me. Be abe­jo, rei­kės gi­lin­tis į švie­ti­mo si­tu­a­ci­ją ir siū­ly­mus tin­klo per­tvar­kai, nes iki šiol tam ir ne­bu­vo pa­kan­ka­mai lai­ko, rei­kė­jo spręs­ti ki­tus mies­tui la­bai svar­bius klau­si­mus, de­gė pa­dan­gos...

...o da­bar švie­ti­mo ben­druo­me­nės sa­ko, kad jos ir­gi de­ga, jau­čia­si gy­ve­nan­tys eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos są­ly­go­mis?

Taip, čia ir­gi de­ga. Prieš Ka­lė­das pra­dė­jau su­si­ti­ki­mus su švie­ti­mo ben­druo­me­nė­mis, kal­bė­si­mės, ieš­ko­si­me al­ter­na­ty­vų. Yra to­kių pa­siū­ly­mų, ku­rie tik­rai nuim­tų daug įtam­pų švie­ti­mo per­tvar­kos kon­teks­te, bet dar rei­kia įver­tin­ti jų tei­si­nį ir eko­no­mi­nį pa­grįs­tu­mą. Šiuo me­tu dar lau­kia­me at­sa­ky­mų.

Ki­tas karš­tas šių me­tų klau­si­mas – lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na (LEZ) ae­ro­dro­mo vie­to­je. Kaip aly­tiš­kiai kal­ba, re­gis, pats Die­vu­lis po pe­ti­ci­ja, kad LEZ šio­je vie­to­je, ša­lia Pir­mo­jo Aly­taus gy­ve­na­mų­jų ra­jo­nų, ne­bū­tų, pa­si­ra­šė. O ar Jū­sų po­žiū­rį šiuo klau­si­mu gais­ras pa­kei­tė?

Kal­ba­me apie skir­tin­gus da­ly­kus: se­no­je ap­leis­to­je ga­myk­lo­je, be jo­kių prieš­gais­ri­nių sis­te­mų vei­ku­sį pa­dan­gų per­dir­bi­mo ce­chą, ku­ria­me bu­vo ne­ži­nia kiek tūks­tan­čių to­nų pa­dan­gų, ir mo­der­nias, pa­gal pa­sau­li­nius rei­ka­la­vi­mus Aly­tu­je pa­sta­ty­tas ga­myk­las. Svar­bu pa­tiems sau at­sa­ky­ti į klau­si­mus, kiek šva­rią pra­mo­nę mes no­ri­me įsi­leis­ti? Ko­kią pri­dė­ti­nę ver­tę su­ku­rian­čią? Ko­kias gais­ro pa­mo­kas mes iš­mo­ko­me? Kiek ten­ka ke­liau­ti po pa­sau­lį, šiuo­lai­ki­nė pra­mo­nė, ypač IT yra vi­sai ki­to­kia, nei mes įpra­tę ma­ty­ti. Aly­taus pra­mo­nė sta­tė­si 7–8 de­šimt­me­ty­je, o mes da­bar no­rė­tu­me orien­tuo­tis į šiuo­lai­ki­nę. Bet aly­tiš­kiai sa­ko, kad rei­kia dar­bo vie­tų, o ga­myk­lų sta­ty­ti – ne­no­ri. Pa­si­rin­ki­mas pa­pras­tas: ar­ba tap­si­me Vil­niaus (Kau­no) prie­mies­čiu, ar­ba at­gai­vin­si­me Aly­tų, pa­ska­tin­si­me įmo­nes kur­ti dar­bo vie­tas čia. Kur ir ko­kias – rei­kia tar­tis su ben­druo­me­ne, kal­bė­tis su ta­ry­bos na­rias, ku­rie ir pri­ims spren­di­mus.

Laik­ro­dis skai­čiuo­ja pas­ku­ti­nes 2019-ųjų va­lan­das, o ko ti­ki­tės kaip me­ras iš at­ei­nan­čių me­tų? Kuo džiau­gsi­mės po me­tų, su­si­ti­kę nau­ja­me­ti­nio in­ter­viu?

No­rė­čiau,  kad uni­ver­si­te­tai pra­dė­tų veik­lą Aly­tu­je. Tai – re­a­li ga­li­my­bė su vie­na są­ly­ga, kad mies­te bus jau­nų žmo­nių, ku­rie stu­di­juos. Jau­nų žmo­nių re­gio­ne yra, bet rei­kia su­ge­bė­ti juos pri­trauk­ti ir iš­lai­ky­ti Aly­tu­je.

No­rė­čiau, kad pra­dė­tų dar­bą įmo­nės, ku­rios pa­si­ra­šė su­tar­tis dėl sta­ty­bos, plėt­ros Pra­mo­nės par­ke, kad jos kur­tų pri­dė­ti­nę ver­tę mies­tui. Ti­kiuo­si, kad ki­tais me­tais gau­si­me ge­rų ži­nių dėl LEZ te­ri­to­ri­jų. Jei at­si­ras dar­bo vie­tų, kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo ga­li­my­bių, aš ne­abe­jo­juo dėl mies­to sėk­mės.

La­bai no­rė­čiau ma­ty­ti Aly­tų au­gan­tį. Ma­no gy­ve­ni­mo sva­jo­nė, kad vai­kams ne­reik­tų gal­vo­ti, kur iš­va­žiuo­ti, o ga­lė­tų lik­ti čia. Gra­žu bu­vo ma­ty­ti per Ka­lė­dų eg­lės įžie­bi­mą daug jau­nų žmo­nių, vai­kų,  kaip ir per Mies­to die­nas. No­rė­čiau, kad emig­ran­tai grįž­tų gy­ven­ti į Aly­tų. Tai ir­gi bū­tų sva­jo­nė, kad par­va­žiuo­tų dau­giau žmo­nių nei iš­va­žiuo­ja. Ar per ki­tus me­tus vi­sas šias sva­jo­nes ga­li­ma įgy­ven­din­ti – klau­si­mas. Bet ku­riuo at­ve­ju, ta lin­kme rei­kia žvelg­ti.

Ko pa­lin­kė­tu­mė­te aly­tiš­kiams?

No­rė­čiau pa­lin­kė­ti ge­res­nių me­tų, kad ne­bū­tų gais­rų dar­buo­se, na­muo­se, san­ty­kiuo­se. Lin­kiu gy­ven­ti tai­ko­je ir ra­my­bė­je. Dau­giau drau­giš­ku­mo, švie­su­mo, ti­kė­ji­mo, kad no­ri­me dirb­ti mies­tui ir kur­ti jį ki­to­kį. Me­tai bu­vo tik­rai įsi­min­ti­ni, iš gais­ro Aly­tus iš­ėjo su po­zi­ty­via ži­nia, o ne­lai­mė mus pa­kei­tė. Ga­liu vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ti, kad tai bu­vo Aly­taus są­jū­dis. Žmo­nės tiek su­si­vie­ni­jo, bu­vo jun­ta­ma to­kia pa­ra­ma, kad ne­ži­nau, ar ka­da nors dar tu­rė­si­me pa­na­šių at­ve­jų. (Ne­duok, Die­ve, ka­ri­nio kon­flik­to ir pa­na­šių da­ly­kų). Šie­met aly­tiš­kiams net jų Ka­lė­dų eg­lu­tė bu­vo gra­ži, nes pa­si­kei­tė pats po­žiū­ris. „Ka­lė­di­nė kon­ku­ren­ci­ja“ yra iš es­mės ne­tei­sin­ga, nes ma­ži meis­te­liai ne­ga­li ly­gin­tis su Vil­niu­mi, skir­ti tiek lė­šų ap­lin­kos puo­ši­mui. Pa­ga­liau ne eg­lu­tės Ka­lė­das ir šven­ti­nę nuo­tai­ką su­ku­ria. Jei tau šir­dy­je ge­ra, ir prie pa­merk­tos ša­ku­tės ga­li bū­ti pa­ten­kin­tas gy­ven­da­mas sa­vo mies­te. Svar­biau­sia tur­būt ir yra tai, kad aly­tiš­kiai pra­dė­jo my­lė­ti sa­vo mies­tą.

 

P. S. Spausdinama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės taryboje 2019-06-27 sprendimu

Nr. T-186

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Niekaip nesuprantu ,kam tie nauji Lezai ,kai ir senas tuščias? Kažkaip nekaip kvepia... Gal geriau geriau tvarkytis su aerodromu,aptarnaujančiu Druskininkus ir Birštoną, ne kaip dar vieną bedugnę skylę pinigams plauti daryti?

    Komentaras

    Kitur metams baigiantis fiksuoja padėties gerėjimą, daugėja gyventojų ir biudūeto paskolas mažina, regionai jau ant savęs užsidirba dabarčiai ir ateičiai... Alytuj kaip laike sustoję ir pasakų tęsiniai apie sajūdžius ir svajones... Ir kaip rimta savivalda vadina. Pasakykit,kaip vaikai biudžeto paskolas ateitį atidavinės, kurios kaupias per laiku nevykdomas struktūrų ir švietimo pertvarkas, esmėj praleistą laiką užvest per es paramos projektus..? Net miesto centro nuo apleistų statinių nesugeva10 n metų susitvarkyt. Kas neįsivaizduojama kitur, Alytuj po vaikišku klegesiu susireikšminę...

    Komentaras

    Tai reikėjo ir pasidaryt. Ojei per teismą pasirodė, kad savivaldybė neteisi neįvertindami prieš žemės nuomos sutarties, po tokių klaidų kitur merui atsistatydint. Bet kaip nesugeba ir greta esančio pustuščio pramonės parko apkraut, kaip kitur perkrauta, tai reikia realybės jam ir panašiems nesuvokt. Kad po gaisro, kur patys prieš nesukontroliavo, į vitaminizuotą zoną rimtas investuotojas neis. Nuo realybės Alytuj atitolę tolsta ir vwngia suvokt, kas apačiose vyksta. Net žiniasklaida tik dalį spausdina, kas iš tikro vyksta.

    Komentaras

    Pilnai pritariu dėl aerodromo iškėlimo ir gamybinių resursų sukūrimo aerodromo vietoje.aerodromas ir pats Alytus merdi reikia dėti visas pastangas kad neisivazinetu likę alytiškiai,Putinų rajonų sukūrimas Londono priemiesčiuose ar pan.neiseitis.

    Komentaras

    Savivaldos veiklos kriterijai apibrėžiami pagal LR Konstitucijos 46 str. Valstybės ūkinė veikla reguliuojama taip, kad tarnautų bendrai Tautos gerovei. - Reiškia viso apie 50 tūkstančių alytiškių bendram gerbūviui gerinti. Valdžia dirba žmonėms. Negali būt diskriminuojamų visuomenės grupių. Alytu tęsia siaurų interesų naudai bendro alytiškių gerovės lygio saskaita kitiems bloginant. Apie 5 pericijos ar piketai per 9 mėnesius nerodo rimtos pagarbos žmogui. Pagal juos jie lygesni už kitus. Sau viskas, po mūs nors ir tvanas. Po gaisro pasekmėm ateitį vitaminizuojant kartu ir sau. Alytui iki šiuolaikinės savivaldos per juos nepriartėt.

    Komentaras

    Rodo, kad nėra tas meras. Kuris pats sugebėtų ir eitų į priekį vienydamas ir burdamas sugebančius. Sugebėtų sėkmingai vystyt miestą pagal šalies vystymo bd gaires per es paramos projektus... Nors didelė patirtis būnant tarybos nariu, kur kiekvienas kaip mero dubleris rimčiau dirbant pagal tarybos nario kompetencijas, todėl didėjančios bėdos per savivaldą į kitus metus jau perėjo.

    Komentaras

    Po kaip gaisro pasekmės iš valstybės rezervo lėšų finansuojant valomos, rwiškia Alytus iš savęs neišsilaiko. Tad galėtų Prezidentas su komanda atvykt į Alytų ir paaiškint. Dėl jam pavaldžių institucijų veiklos Alytuj. Dėl tyrimų dėl gaisro atsakomybės esančių ir buvusių miesto valdžioje, dėl sklypų skandalų, kodėl institucijos prieš metus blusinėja firmą dėl atseit užkastų arliekų ir nematė perdangų perdirbimo įmonės problemų kur tuo met jau buvo... Ir alyriškiai mato, kad net per komentarus negeranoriški ypač patarėją pats įsidarbinęs.. Panašu, net komandos nesugeba rimčiau susiformuot. Kitais metais gali priseit kitos miesto valdžios. Ką alytiškiai siūlytų, kad už esamus geriau sugebėtų?

    Komentaras

    Pagal LR Vietos sav. Įst. 20 str.,1p. - meras už savo ir savivaldybės veiklą atskaitingas tarybai ir bendruomenei. - Metų pabaigoje vertinamikonkretūs darbai. Beveik vieninteliai per Lietuvą, kaip nesimato per tarybą patvirtintų švietimo ir struktūros pertvarkų. Švietimo pertvarka- stambint mikrorajonuose esančias beveik greta kelias mokyklas ir palikt min. vieną mikrorajone, Alytuj neįkandama. Net audito išvafas apmokėję iš biudžeto ir tos abejotinos kokybės. Kaip beveik visi merai savo gabumų dėka sugeba. Čia patirtys taryboj 10 metų ir elementaraus pradžiamokslio neįkerta. Dar komanda blogesnės kokybės. Per 9 mėnesius apie 5 peticijos prieš dėl aerodromo kur fiasko, sporto mokyklos pastato.. - reiškia didėja nepasitikinčių skaičius.Dėl pačių nesukontroliuotos perdangų perdirbimo įmonės gaisro, kas būtų jei ir kiti merai nesukontroliuotų, pradėti tsisėsaugos tyrimai kaip ir dėl aklypų skandalų... O juk šie klausimai turėjo prieš pačių būt išspręsti, rwiškia galutiniai vertinimai priklauso nuo teisėsaugos verdiktų, tokių šposų Alytaus miesto valdyme iki tol nebuvo. Ir kiek buvo galima gero miestui padaryt, jei ne šio ir panašių arogancijos... Nyo kadencijos pradžios seminarai, komandiruotės, atostogos... Tokių valdžioje dar nebuvo ir po jų kiti gal nedrys atkartot.

Kiti straipsniai