„Net šir­dį su­spau­džia, kai pa­ma­tau nu­drož­tus po­mi­do­rų la­pus, o pa­tį au­ga­lą pa­na­šų į pal­mę”

– Kiek me­tų au­gi­na­te po­mi­do­rus ir ko­dėl bū­tent ši, o ne ku­ri ki­ta, dar­žo­vė pel­nė Jū­sų dė­me­sį? Ar sa­vo so­de vi­siš­kai at­si­da­vė­te po­mi­do­rams, ar vie­tos lie­ka ir ki­tiems au­ga­lams?

– Au­gi­nu po­mi­do­rus jau de­šimt me­tų, bet veis­lių įvai­ro­vę at­ra­dau prieš ko­kius 7–8 me­tus. Veis­li­niai po­mi­do­rai pa­ke­rė­jo ne tik sko­niu, bet ir gro­žiu. Be šio gro­žio dar­že pui­kuo­ja­si ir agur­kai, bet ir tie ne­pa­pras­ti – bal­ti, ap­va­lūs, gel­to­ni...

Dar at­si­ran­da vie­tos ir ki­to­kios iš­vaiz­dos bul­vėms, lie­ka ir ar­bū­zams.

– Tai kiek po­mi­do­rų veis­lių ir dai­gų puo­se­lė­ja­te? Tur­būt kas­met vis dau­giau? Ar tu­ri­te to­kių veis­lių, ku­rių ne­at­si­sa­ko­te jau daug me­tų?

– Kas­met vis ža­du ma­žin­ti veis­lių skai­čių, bet nie­kaip ne­pa­vyks­ta. Vi­suo­met jų au­gi­nu per aš­tuo­nias­de­šimt. Be­veik vi­sa­da po vie­ną ar du tos pa­čios veis­lės dai­gus. Ir kas­met apie 70 nau­jų veis­lių po­mi­do­rų. Die­vi­nu svy­ran­čius ‘Cher­ry cas­ca­de’, jų au­gi­nu kas­met. Va­zo­nuo­se šis po­mi­do­ras gra­žiau nei gė­lės at­ro­do.

– O ko­kio po­mi­do­ro – di­de­lio ar ma­žo, rau­do­no ar ki­tos spal­vos – Jū­sų ran­ka pir­miau­sia sie­kia? Pa­ti mėgs­ta­te val­gy­ti po­mi­do­rus?

– Die­vi­nu „če­riu­kus“, be šios smul­kmės ne­į­si­vaiz­duo­ju se­zo­no, juos ga­liu vie­to­je sal­dai­nių val­gy­ti. Ir vi­sai ne­svar­bu – bal­tas, ža­lias ar rau­do­nas, kad tik sal­dus bū­tų. Nors ir mėgs­tu „če­riu­kus“, tu­riu sva­jo­nę už­au­gin­ti po­mi­do­rą ga­liū­ną, kad jo svo­ris per­kop­tų ki­log­ra­mą. Bet vis pri­trūks­ta ke­lias­de­šim­ties gra­mų...

– Tur­būt ne tik dėl gau­saus der­liaus au­gi­na­te po­mi­do­rus?

– Tik­rai ne, pir­miau­sia man tu­ri bū­ti ge­ras sko­nis, o jei po­mi­do­ras ska­nus, tai ant ke­kės nors ir vie­nas ga­li aug­ti.

– Ar ir Jums at­ro­do, kad par­duo­tu­vė­je nu­si­pirk­ti ska­nių po­mi­do­rų, ko­kio sko­nio pa­ti už­au­gi­na­te, – mi­si­ja ne­įma­no­ma?

– Tik­rai be­veik ne­įma­no­ma, par­duo­tu­vė­se po­mi­do­rai daž­nai net kva­po po­mi­do­riš­ko ne­tu­ri.

– Kaip le­pi­na­te po­mi­do­rus, kad jie ge­riau de­rė­tų, už­aug­tų di­des­ni?

– Sten­giuo­si iš ru­dens pa­ge­rin­ti dir­vą kal­ciu, nes au­gi­nu daug il­ga­vai­sių veis­lių. Kai pra­de­da žy­dė­ti, kad ma­žiau mė­ty­tų žie­dus, purš­kiu bo­ru su pro­li­nu. Kai pra­de­da nok­ti, purš­kiu ar­ba lie­ju ka­liu, šie­met ne­ma­žai šir­di­nių veis­lių ro­dė jo trū­ku­mą.

– Liau­diš­ki pa­ta­ri­mai Jums pri­im­ti­ni? Ku­rie yra iš­ban­dy­ti ir ste­bė­ti­nai nau­din­gi?

– Kaž­ka­da dė­jau žu­vį po kiek­vie­nu dai­gu juos so­din­da­ma. Tai da­riau iki tol, kol kai­my­nės ka­tė ne­pra­dė­jo lan­ky­tis šilt­na­my­je.

– Vi­siems aiš­ku, kad po­mi­do­rus rei­kia lais­ty­ti, pa­tręš­ti, pri­riš­ti. O kaip su la­pų sky­ni­mu? Man gam­ti­nės žem­dir­bys­tės pra­di­nin­ko a. a. Sau­liaus Ja­sio­nio įkal­ta į gal­vą, kad la­pai yra pats svar­biau­sias au­ga­lo or­ga­nas, mais­ti­nių me­džia­gų ga­my­bai, fo­to­sin­te­zei, tad bent 15 la­pų au­ga­las tu­ri tu­rė­ti, ta­da po­mi­do­rai bus pa­tys ska­niau­si. Nu­sky­nus la­pus vai­siai noks­ta ne to­dėl, kad jiems ge­riau, o to­dėl, kad au­ga­las pa­ti­ria stre­są – mir­ti­ną bai­mę ir sku­ba bran­din­ti sėk­las, kad spė­tų pa­si­dau­gin­ti. Be to, per la­pus au­ga­las pa­ro­do, ko jam trūks­ta. Įdo­mi bū­tų Jū­sų nuo­mo­nė.

– Ir man net šir­dį su­spau­džia, kai pa­ma­tau nu­drož­tus po­mi­do­rų la­pus, o pa­tį au­ga­lą pa­na­šų į pal­mę. Be la­pų vai­siai net tik­ro­jo dy­džio ne­pa­sie­kia, sko­nis ir­gi pa­si­kei­čia. Aš tai­kau to­kią ta­syk­lę, kad, kai ke­kė visiškai su­si­for­muo­ja ir pra­de­da po­mi­do­rai nok­ti, tik ta­da nu­ker­pu la­pus. Iki tol vi­sa­da pri­va­lo bū­ti du la­pai po kiek­vie­na ke­ke ir la­pas virš ke­kės. Kas įei­tų į ma­no šilt­na­mį bir­že­lio–lie­pos mė­ne­siais, tai miš­ką pa­ma­ty­tų.

– Gal ga­li­te pa­si­da­lyti re­cep­tais, kaip žie­mai įdo­miau pa­ruoš­ti po­mi­do­rų sa­lo­tas, miš­rai­nes?

– Aš be­veik ne­ga­mi­nu miš­rai­nių. Švie­žius po­mi­do­rus val­go­me iki sau­sio–va­sa­rio mė­ne­sio. O nau­jas der­lius vi­sa­da pra­si­de­da bir­že­lio vi­du­ry­je. Pa­pras­tai tri­nu ir šal­dau po­mi­do­rus. Ke­lis stik­lai­niu­kus pa­si­da­rau va­di­na­mų­jų sau­lė­je džio­vin­tų po­mi­do­rų.

– Pri­si­min­ki­me ir sė­ją. Kas ge­riau – po­mi­do­rus šilt­na­my­je sė­ti iš sėk­lų ar so­din­ti dai­gais?

– So­di­nant dai­gais ga­li­ma tu­rė­ti anks­ty­ves­nį der­lių, to­dėl nie­ka­da sėk­lų ne­sė­ju tie­siai į šilt­na­mį.

– Ar fik­suo­ja­te, ren­ka­te, sau­go­te dar­ži­nin­ka­vi­mo pa­tir­ties in­for­ma­ci­ją?

– O taip, vi­sas pa­ti­ku­sias veis­les ap­ra­šau. Sau­gau kiek­vie­no se­zo­no der­liaus nuo­trau­kas.

– Sa­ko­ma, kad no­rint, jog po­mi­do­rai il­gai iš­lik­tų švie­ži, rei­kia jų ne­dė­ti į šal­dy­tu­vą, nes šal­tis ken­kia po­mi­do­rų sko­niui, jis šal­ty­je nyks­ta. Taip pat po­mi­do­rus rei­kia lai­ky­ti ko­te­liu že­myn – taip jie tu­rės ma­žiau są­ly­čio su oru. Kaip ir kur Jūs lai­ko­te iš so­do par­si­vež­tus po­mi­do­rus?

– Gra­žiai su­krau­na­me į kar­to­ni­nes dė­žu­tes ir lai­ko­me bal­ko­ne. Ten ne­šal­ta ir ne­ per­ karš­ta. Rei­kia at­min­ti, kad po­mi­do­rai su obuo­liais – prie­šai ir jų kar­tu to­je pa­čio­je pa­tal­po­je lai­ky­ti ne­ga­li­ma.

– Ar jau pla­nuo­ja­te, ko­kias rū­šis au­gin­si­te ki­tą­met?

– Jau po­ra veis­lių yra įra­šy­ta ki­tų me­tų sa­ra­še.

– Ap­skri­tai, ar šie me­tai pa­lan­kūs po­mi­do­rams de­rė­ti?

– Iš da­lies. Lai­mė­jo tas, kas ne­pa­bū­go žvar­baus pa­va­sa­rio ir anks­čiau so­di­no, di­de­li karš­čiai ne­nu­de­gi­no žie­dų. O štai lau­ke jiems aug­ti šie­met tik­rai la­bai ge­rai, gal net ge­riau nei šilt­na­my­je.

– Sve­čių, no­rin­čių ap­žiū­rė­ti Jū­sų po­mi­do­rų ūkį, daž­nai su­lau­kia­te?

– Su­lau­kiu, vie­ni ste­bi­si mar­ga­la­piais po­mi­do­rais, ki­tiems knie­ti pa­ra­gau­ti ir įsi­ti­kin­ti, ar tik­rai veis­li­niai po­mi­do­rai ska­nes­ni už hib­ri­di­nius.

Šiltnamiai