Savanorio Petro Sabaičio neįkainojamo padorumo pamoka (464)
Vakar ankstoką rytą kalbintas Ulonų seniūnaitijos seniūnaitis P.Sabaitis dar triūsė prie technikos savo nuosavo namo kieme. Po pietų jis vėl žadėjo vilktis apsauginį kostiumą ir patraukti link jo mėgstamų Dailidės ežerėlių, suolelių ir kito ten esamo sporto inventoriaus dezinfekuoti.
„Visą savo seniūnaitiją jau apėjau. Keli namai, kurie rakina vartus, yra likę, bet ir jų vartus, pašto dėžutes, suoliukus išdezinfekavau. Net pats stebiuosi, kiek gyventojų suinteresuoti, pasitinka, dėkoja, net pinigėlių surinkti siūlosi. Kategoriškai atsisakau pinigų, jei paimčiau, jausčiausi tikrai nekaip, tai būtų priešiška mano turimai savanoriškumo sampratai“, – Petras kategoriškas.
Jis atvirai sako, kad vienas pažįstamas žmogus jį pavaišino kaimišku medumi. Pagyvenusios močiutės žadėjo pasimelsti, kad jam Dievulis už gerus darbus atlygintų, tai Petrui priimtina.
P.Sabaitis turi mintį, kad gal dar šiandien dezinfekuos pėsčiųjų ir dviračių tiltą, jo turėklus. Aišku, atsiklaus atitinkamų institucijų specialistų, kaip saugiausia tai atlikti, kad nepakenkus pavasarinei Nemuno vandenų gyvybei.
Į savanorišką veiklą įnikęs Ulonų seniūnaitis sako, kad mintis imtis dezinfekcijos šovė į galvą staiga ir jis tai pradėjo be ilgų svarstymų. Reikalingų medžiagų perka UAB „Koslita“, jas rekomenduojamu santykiu skiedžia.
Pasidomėjus, kiek visa tai Petrui kainuoja, atitarė, kad tegul tai būna jo paslaptis. Alytaus garbe miesto vadovo pavadintas alytiškis Petras atvirai sako, kad tokią savanoriavimo formą pasirinko tikrai ne dėl reklamos. Jis pajuokauja, kad nors yra vienos partijos narys, bet rinkimai į savivaldą dar už trejų metų, reklamuotis būtų ankstoka.
„Man tiesiog norisi savo darbu prisidėti prie mūsų miesto žmonių geresnės nuotaikos, sveikatos. Juk apsauga reikia susirūpinti ne tada, kai susergi“, – įsitikinęs turimu amatu – smulkių namų reikmenų taisymu – besiverčiantis alytiškis.
„Aš esu dar tos kartos, kuri moka pasidalinti, žmogus. Mums svetimas posakis – pinigai valdo mus. Mano rato bičiuliai pasiūlo užsilikusių apsauginių priemonių. Moterys, kurios namuose siuva kaukes, dovanoja, prašo padalinti žmonėms“, – džiaugiasi veiklos ratą įsukęs alytiškis.
Dezinfekuotojo darbas nėra lengvas. Ilgai užtrunkama, kol tinkamai apsirengiama, susikraunama ant pečių reikalinga įranga. Petras po savanoriško darbo grįžta stiprokai šlapias ir ne vieną drabužį nepataisomai sugadinęs. Bet dėl to nesijaudina, juk jis – savanoris.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Šaunuolis
Komentaras
Šaunuolis
iš kokių šiši dezinfekuoja?…
Komentaras
iš kokių šiši dezinfekuoja? Iš kur įranga, dezinfekantas? Daug kas tai darytų neatlygintinai už darbą, jei gautų įrangos ir skysčio brangaus
Kad Valibską patvarkė seime,…
Komentaras
Kad Valibską patvarkė seime, tai tu manai Petras atsilaiku?
Va ką reikia kelti į…
Komentaras
Va ką reikia kelti į kandidatus, vietoje tų, kurie per penkias kadencijas jokiu ryškesniu akcentu nepasižymėjo.