Ta­ry­bos na­rys Va­le­ri­jus Ven­cius: ko­kie mes, to­kia ir val­džia!

Bū­ti pi­lie­čiu reiš­kia, kad pri­va­lo­me pa­lai­ky­ti vals­ty­bės tei­si­nę kul­tū­rą ir pri­si­im­ti ne tik tei­ses, bet ir tam tik­ras pa­rei­gas.

Bū­ti pi­lie­tiš­ku – vyk­dy­ti dau­giau pa­rei­gų ir bū­ti ak­ty­ves­niam: do­mė­tis so­cia­li­ne, kul­tū­ri­ne, po­li­ti­ne ap­lin­ka, da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, sa­va­no­riš­ko­se veik­lo­se ir spren­di­mų pri­ėmi­muo­se.

Čia pa­si­gen­du ak­ty­ves­nio aly­tiš­kių da­ly­va­vi­mo. Vy­rau­jan­ti nuo­mo­nė, kad su­gal­vo­ti, įgy­ven­din­ti bei at­sa­ky­ti už re­zul­ta­tą tu­ri tik mies­to me­ras, ta­ry­ba ar sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, nė­ra vi­siš­kai tei­sin­ga. Ki­ta ver­tus, nuo­lat ne­se­kan­tiems Aly­taus po­li­ti­nės pa­dan­gės nau­jie­nų aly­tiš­kiams yra su­dė­tin­ga su­si­gau­dy­ti, kas, ka­da ir ko­dėl vyks­ta. O ži­no­ti – ir svar­bu, ir rei­kia.

Ma­nau, kad rin­kė­jai ga­li da­ry­ti re­a­lią įta­ką iš­rink­tiems ta­ry­bos na­riams bei pri­si­dė­ti prie sėk­min­ges­nio ir gra­žes­nio Aly­taus kū­ri­mo.

Iš­ma­ny­mas su­tei­kia re­a­lias ga­li­my­bes veik­ti. Pui­kus to pa­vyz­dys: fi­xe idė­jos „iš gied­ro dan­gaus“ nu­griau­ti vie­ną iš nau­jau­sių (pa­sta­ty­tą 1989 me­tais) Aly­taus mo­kyk­lų ir sta­ty­ti nau­ją su­stab­dy­mas ak­ty­vaus ben­druo­me­nės įsi­ki­ši­mo dė­ka.

To­kia pa­ti si­tu­a­ci­ja su­si­klos­tė ir svars­tant švie­ti­mo tin­klo per­tvar­kos pla­no da­lį, kai bu­vo at­si­ra­du­si iš­ny­ki­mo grės­mė „Sa­ka­lė­lio“ pra­di­nei mo­kyk­lai ir „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­lai-dar­že­liui.

Ir man te­ko ga­na daug pri­si­dė­ti prie šių ug­dy­mo įstai­gų iš­li­ki­mo, to­dėl bu­vo pa­reng­tas al­ter­na­ty­vus ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tas, ku­riam po karš­tų dis­ku­si­jų (di­de­liam šių mo­kyk­lų ug­dy­ti­nių tė­ve­lių džiaugs­mui) ta­ry­ba pri­ta­rė.

Tik ke­li ta­ry­bos na­riai ne­pa­lai­kė­me spren­di­mo įves­ti pa­pil­do­mą 15 Eur fik­suo­tą (abo­nen­ti­nį) mo­kes­tį už vai­kų iš­lai­ky­mą dar­že­liuo­se. Ka­ran­ti­no me­tu dar­že­li­nu­kų tė­ve­liams tai su­kė­lė pa­pil­do­mas iš­lai­das, nes vai­kai ne­ga­lė­jo lan­ky­ti dar­že­lių, bu­vo pri­žiū­ri­mi ir ug­do­mi tė­vų, o mo­kes­tis ir to­liau skai­čiuo­ja­mas.

Lai­mei, ta­ry­ba pri­ta­rė ma­no pa­reng­tam spren­di­mui, kad fik­suo­tas mė­ne­si­nis mo­kes­tis ne­mo­ka­mas ar­ba ma­ži­na­mas pro­por­cin­gai lan­ky­tų die­nų skai­čiui, kai vai­kas ne­lan­ko ug­dy­mo įstai­gos ka­ran­ti­no me­tu.

Da­liai vai­kų su­grį­žus į mo­kyk­las, di­de­liu pa­sie­ki­mu lai­kau ir spren­di­mo pro­jek­tą, ku­riuo bu­vo už­tik­rin­ti trūks­ta­mi 24,75 mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų eta­tai dirb­ti su ne­įga­liais vai­kais Aly­taus mies­to ug­dy­mo įstai­go­se. Ka­dan­gi pats esu lan­kę­sis kla­sė­se, ku­rio­se mo­ko­si ir ne­įga­lūs vai­ku­čiai, pui­kiai ma­čiau, koks di­džiu­lis po­rei­kis bu­vo ki­lęs pa­si­telk­ti dau­giau mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų ir taip pa­ge­rin­ti ug­dy­mo ko­ky­bę vi­siems vai­kams.

Be­si­gi­lin­da­mas į so­cia­li­nes pro­ble­mas, at­krei­piau dė­me­sį į ma­žė­jan­tį aly­tiš­kių gims­ta­mu­mą. O juk de­kla­ruo­ja­me, kad Aly­tus – šei­mų mies­tas. Ma­nau, kad vie­nas iš ga­lin­čių pa­dė­ti veiks­nių – dau­giau jau­nų (ir ne tik) tė­ve­lių mū­sų mies­te, t. y. ska­tin­ti gy­ven­ti Aly­tu­je ir gy­ve­na­mo­sios vie­tos re­gist­ra­ci­jos ad­re­są de­kla­ruo­ti bū­tent čia.

Ma­nau, kad tė­ve­liams bū­ti­na ir šiek tiek pa­dė­ti, to­dėl „gi­mė“ ma­no teik­tas ta­ry­bos spren­di­mo „Dėl Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės vien­kar­ti­nės pa­ra­mos gi­mus vai­kui sky­ri­mo tvar­kos ap­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mas, pa­gal ku­rį gi­mus ma­ža­jam aly­tiš­kiui ar aly­tiš­kei sa­vi­val­dy­bė ski­ria vien­kar­ti­nę 300 eu­rų iš­mo­ką.

Ta­čiau grįž­tant prie aly­tiš­kių ben­druo­me­nės įta­kos mies­to val­džiai, de­ja, ne vi­sais Aly­tui jaut­riais klau­si­mais vi­suo­me­nės ak­ty­vu­mas bu­vo jun­ta­mas. Kaip an­tai ta­ry­bai svars­tant klau­si­mą dėl VšĮ „Aly­taus in­fra­struk­tū­ra“ lik­vi­da­vi­mo. Dis­ku­tuo­jant ir ko­mi­te­tuo­se, ir ta­ry­bos po­sė­dy­je ar­gu­men­tuo­tai pa­si­sa­kiau, kas grės mies­tui at­si­sa­kius ge­rai dir­ban­čios įmo­nės. Nuo­gąs­ta­vi­mai iš­si­pil­dė: vis daž­niau so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se bei spau­do­je skai­to­me apie žen­kliai su­pras­tė­ju­sią tvar­ką vie­šo­sio­se mies­to erd­vė­se, ku­rias pri­žiū­rė­jo mi­nė­ta įmo­nė, šiukš­lių kal­nus par­kuo­se, ne­pri­žiū­ri­mus įren­gi­mus, po pra­ėju­sios žie­mos ne­su­tvar­ky­tus ža­liuo­sius plo­tus. Tai tik ke­li aki­vaiz­dūs pa­vyz­džiai apie aly­tiš­kių ga­li­my­bę da­ry­ti įta­ką ta­ry­bos bei ad­mi­nist­ra­ci­jos spren­di­mams.

Bet yra da­ly­kų, į ku­riuos su­dė­tin­ga net ir tos sri­ties spe­cia­lis­tams įsi­gi­lin­ti ne­tu­rint vi­sos rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos ar ne­ži­nant gi­lu­mi­nių po­li­ti­nių pro­ce­sų. Nau­jau­sias to pa­vyz­dys – sa­vi­val­dy­bės įmo­nės UAB „Aly­taus bu­tų ūkis“ aki­vaiz­džiai pra­stė­jan­ti veik­la, kai ta­ry­bos na­riai, ne­ga­vę vi­sos rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos, tu­rė­jo net at­ski­rai bal­suo­ti ko­mi­te­te, kad ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­teik­tų me­ti­nes fi­nan­si­nes ata­skai­tas. Dėl to ta­ry­bos po­sė­dy­je šios įmo­nės 2020 me­tų veik­los ata­skai­tai ne­bu­vo pri­tar­ta. Bet ši te­ma ver­ta at­ski­ro straips­nio.

Kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės veik­los krau­jas – lė­šos, o jos kas­met pa­skirs­to­mos kon­kre­čioms sri­tims ta­ry­bos spren­di­mu. De­ja, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės virš 70 mln. eu­rų biu­dže­to su­ma 2021 me­tams, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, pa­skirs­ty­ta ne­op­ti­ma­liai, o 2020 me­tams su­pla­nuo­to biu­dže­to vyk­dy­mas bu­vo ne­efek­ty­vus ir ne­nau­din­gas. Nes tik šių me­tų sau­sį ta­ry­bos na­riai su­ži­no­jo tik­rą 2020 me­tų biu­dže­to vyk­dy­mo re­zul­ta­tą – ne­pa­nau­do­tas li­ku­tis be­veik 7 mln. eu­rų! Tai su­da­ro apie 10 proc. me­ti­nio sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to. Vi­si pui­kiai ži­no ir pri­ta­ria, jog švie­ti­mo įstai­goms, ir ne tik, rei­ka­lin­gas žy­miai di­des­nis dė­me­sys ma­te­ria­li­nės ba­zės ge­ri­ni­mui, nei ke­le­tą pas­ta­rųjų de­šimt­me­čių po­li­ti­kai skir­da­vo. Apie tai ne kar­tą vie­šai esu sa­kęs. Aly­taus mies­to biu­dže­to ski­ria­mos lė­šos mo­kyk­lų iš­lai­ky­mui yra vie­nos ma­žiau­sių Lie­tu­vo­je!

Lan­kant švie­ti­mo įstai­gas man rė­žia akis de­šimt­me­čius ne­tvar­ky­tos pa­tal­pos, su­rū­di­ję vamz­dy­nai, ne­eko­no­miš­kos šil­dy­mo sis­te­mos ir ne­baig­ti re­no­vuo­ti pa­sta­tai.

Šie­met klau­sant įstai­gų va­do­vų ata­skai­tas pa­aiš­kė­jo, kad ke­lio­se ug­dy­mo įstai­go­se yra įsi­vei­sęs svei­ka­tai pa­vo­jin­gas pe­lė­sis, ku­riam iš­nai­kin­ti rei­ka­lin­gos įstai­goms trūks­ta­mos lė­šos. Ta­ry­bos po­sė­džiuo­se re­to­riš­kai klau­siu, ko mes dar lau­kia­me? Kol kai ku­rias įstai­gas tik­rai teks už­da­ry­ti dėl itin pras­tos jų būk­lės? Ko­dėl tin­ka­mai ne­ski­riant lė­šų vi­sa at­sa­ko­my­bė per­ke­lia­ma įstai­gų va­do­vams? Ką jie ga­li pa­da­ry­ti ne­tu­rė­da­mi fi­nan­si­nių ga­li­my­bių? Tuo pat me­tu mies­to va­do­vai nuo­lat skun­džia­si pi­ni­gų trū­ku­mu, bet ki­ta ran­ka šim­tus tūks­tan­čių ski­ria rep­re­zen­ta­ci­jai, ga­li­my­bių stu­di­joms, spor­to klu­bų rė­mi­mui, ki­tiems abe­jo­ti­nos nau­dos pro­jek­tams.

Ir kar­tu net­gi pra­ran­da­mas vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mas (tu­riu ome­ny­je daug dis­ku­si­jų su­kė­lu­sio S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riaus re­konst­ruk­ci­jos klau­si­mą). Ką tai pa­ro­do? Ne­mo­kė­ji­mą pla­nuo­ti ir net aki­vaiz­dų me­lą? Ma­no nuo­mo­ne, ne tik ne­mo­kė­ji­mą pla­nuo­ti... Gal vis dėl­to ge­rai ži­no­mas po­sa­kis tin­ka ir Aly­taus val­džios at­ve­ju: žu­vis pū­va nuo gal­vos?

Šiuo me­tu man, kaip ir ki­tiems aly­tiš­kiams, ne­ri­mą ke­lia sa­vi­val­dy­bės pla­nai iš es­mės keis­ti Jau­ni­mo par­ko, ku­ris įkur­tas dar 1982 me­tais ir už­ima 36,6 ha, kon­cep­ci­ją. Da­lį par­ko te­ri­to­ri­jos – apie 14 ha už­ima na­tū­ra­liai au­gan­čios pu­šų gru­pės, ki­ta te­ri­to­ri­ja ap­žel­din­ta, for­muo­jant at­vi­ras ir pu­siau at­vi­ras erd­ves, pa­gar­biai iš­ryš­ki­nant vie­tos gam­tą, ne­pa­kei­čiant rel­je­fo.

Par­ko pro­jek­to vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas V.Jo­de­lė ir ar­chi­tek­tės A.Ger­cie­nė (ap­žel­di­ni­mas), S.Vai­čai­ty­tė ja­me su­kū­rė pir­mą­ją Lie­tu­vo­je me­ta­lo plas­ti­kos skulp­tū­rų kom­po­zi­ci­ją, sa­vo ryš­kio­mis spal­vo­mis su­tei­kian­čią sa­vi­tą vei­dą par­kui. Šian­dien Jau­ni­mo par­kas la­biau pri­tai­ky­tas ren­gi­niams ir tiek ra­miam, tiek ak­ty­viam po­il­siui: čia įreng­tos vai­kų žai­di­mų, šach­ma­tų, spor­to, ried­len­čių-rie­du­čių, par­kū­ro aikš­te­lės, pa­žy­mė­ti dvi­ra­čių ta­kai, įreng­ta dvi­ra­čių kal­ne­lių tra­sa ir tin­kli­nio aikš­te­lės.

Ma­no ini­cia­ty­va tre­ti me­tai vei­kia nuo­lat pri­žiū­ri­mas kny­gų na­me­lis, taip pat as­me­ni­nė­mis lė­šo­mis įreng­tos sū­py­nės. Aly­tiš­kiai pa­mė­go, be­je, taip pat ma­no pa­siū­ly­tą ir įgy­ven­din­tą „Aly­tiš­kių ini­cia­ty­vų“ pro­jek­tą keps­ni­nės zo­ną.

Tik iš spau­dos bei me­ro pa­si­sa­ky­mų so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se su­ži­no­jo­me, kad par­ko cen­tri­nė­je da­ly­je esan­čią vai­kų žai­di­mo aikš­te­lę ren­gia­ma­si iš­kel­ti ir įreng­ti krep­ši­nio aikš­ty­ną. O vi­sų am­žiaus gru­pių vai­kus (šiuo me­tu jie yra pa­si­skirs­tę per dvi skir­tin­gas vie­tas) su­telk­ti vie­na­me, pa­ly­gin­ti ma­ža­me, plo­te prie skulp­tū­ros „Van­dens ma­lū­nas“. Ne­gi bus ga­li­ma vai­kams kars­ty­tis ir ant jos? Dar la­biau nu­ste­bi­no sa­vi­val­dy­bės vie­šai skel­bia­mas par­ko su­skirs­ty­mo į zo­nas pla­nas, ku­ria­me sen­jo­rai tik­rą­ja žo­džio pras­me nu­grū­da­mi į par­ko pa­kraš­tį! Man ėmus do­mė­tis šia te­ma aly­tiš­kiai tei­sin­gai pa­ste­bė­jo – ne da­bar­ti­nis mies­to me­ras par­ką su­kū­rė, ne jo ga­liai keis­ti tai, kas yra gra­žu ir pa­to­gu bei rei­ka­lin­ga, te­rei­kia tik tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti.

Kaip an­tai dar pra­ėju­sių me­tų rug­pjū­tį vie­šai kė­liau klau­si­mą, ko­dėl stai­ga din­go be­veik trys de­šim­tys par­ko šiukš­lių dė­žių, o nau­jos iki šiol taip ir ne­įreng­tos? Kiek man yra ži­no­ma, pro­jek­ti­niai Jau­ni­mo par­ko per­tvar­kos dar­bai jau vyks­ta, tad ar ne­teks ar­ti­miau­siu me­tu ini­ci­juo­ti pe­ti­ci­jos ir šiuo klau­si­mu...

Ma­ny­čiau, aly­tiš­kiai ga­lė­tų ak­ty­viau pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę ne tik dėl šios lais­va­lai­kio zo­nos, bet ir dėl Mies­to so­do, ku­ris pas­ta­ruo­ju me­tu ypač pras­tai at­ro­do. Tai pa­dė­tų at­kreip­ti ir di­des­nį mies­to ta­ry­bos ir ad­mi­nist­ra­ci­jos dė­me­sį.

Šis straips­nis ga­lė­tų bū­ti ke­lis kar­tus il­ges­nis dės­tant apie ma­no nu­veik­tus ta­ry­bo­je dar­bus bei nag­ri­nė­jant mies­tui svar­bias te­mas. Ne­si­plės­da­mas no­riu tik pa­sa­ky­ti, kad apie šiuos ir dar dau­ge­lį mies­tui ak­tu­a­lių klau­si­mų nuo­lat pa­si­sa­kau sa­vo feis­bu­ko pus­la­py­je, ra­šau straips­nius spau­do­je. To­dėl aly­tiš­kius ra­gi­nu ne tik ra­šy­ti ko­men­ta­rus, bet ir sa­vo idė­jas, kri­ti­ką, pa­siū­ly­mus teik­ti ta­ry­bos na­riams ben­druo­ju elek­tro­ni­niu pa­štu ta­ry­ba@aly­tus.lt ar­ba kiek­vie­nam as­me­niš­kai (elek­tro­ni­nių pa­štų ad­re­sai yra nu­ro­dy­ti sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­ti­nia­me pus­la­py­je).

Bū­ki­me ak­ty­vūs sa­vo mies­to šei­mi­nin­kai, da­ry­ki­me įta­ką iš­rink­tiems ta­ry­bos na­riams ko­ky­biš­kiau dirb­ti mies­tui ir mums vi­siems.

P. S. Spausdinama vadovau­jan­tis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu