Iš­si­ski­ria no­ru su­ži­no­ti dau­giau

Jau pir­mo­je gim­na­zi­jos kla­sė­je at­si­sklei­dė kai ku­rie De­ni­so cha­rak­te­rio bruo­žai: at­sa­kin­gu­mas, kruopš­tu­mas, žin­gei­du­mas. 2018 me­tais pa­siū­lė jam da­ly­vau­ti Lie­tu­vos mo­ki­nių ru­sų (gim­to­sios ir už­sie­nio) kal­bos olim­pia­do­je. Tie­siog vai­ki­nui no­rė­jo­si iš­mė­gin­ti sa­vo jė­gas, nes olim­pia­do­je ga­li da­ly­vau­ti tik 10–12 kla­sių moks­lei­viai. De­ni­sas bu­vo de­vin­to­kas, ta­čiau or­ga­ni­za­to­riai su­ti­ko leis­ti da­ly­vau­ti, nes jis bu­vo jau­niau­sias.

Ta­da mo­ky­to­ja su ga­biu De­ni­su daug dir­bo pa­pil­do­mai: ru­sų li­te­ra­tū­ra, me­nas, mu­zi­ka, kul­tū­ra, ar­chi­tek­tū­ra, moks­las, kal­bos ypa­tu­mai ir dar daug vis­ko rei­kė­jo su­ži­no­ti, įsi­min­ti. Mo­ky­to­ja Vi­li­ja pa­brė­žia, jog De­ni­sas tu­ri pui­kią at­min­tį, greit pa­si­nau­do­ja vi­sais pa­siū­ly­tais mo­ky­mo­si bū­dais, dir­ba sa­va­ran­kiš­kai, vi­sa­da ana­li­zuo­ja sa­vo klai­das. Olim­pia­da bu­vo sėk­min­ga: De­ni­sas par­si­ve­žė du di­plo­mus (už ge­riau­siai at­lik­tą tes­tą ir me­ni­nio kū­ri­nio raiš­kų­jį skai­ty­mą).

Sėk­min­gai jis da­ly­va­vo ir 2019 bei 2020 me­tų olim­pia­do­se. Ypač šių me­tų olim­pia­do­je bu­vo daug iš­šū­kių – fi­na­las vy­ko dvi die­nas nuo­to­li­niu bū­du: vaiz­do su­si­ti­ki­mo me­tu rei­kė­jo ra­šy­ti ra­ši­nį, o po­kal­biai su ko­mi­si­jos na­riais ir ki­tais da­ly­viais taip pat vy­ko per vaiz­do skam­bu­tį. La­biau­siai pu­ti­niš­kiui pa­ti­ko kal­bė­ji­mas, nes bu­vo ga­li­my­bė gy­vai ben­drau­ti su uni­ver­si­te­to at­sto­vu. De­ni­sas bu­vo ge­riau­sias tarp skai­to­vų (vaiz­do įra­šą rei­kė­jo siųs­ti iš anks­to), taip pat la­bai ge­rai at­li­ko tes­tą. Olim­pia­dos pa­dė­jo at­si­skleis­ti jo me­ni­niams ge­bė­ji­mams.

Smal­su­mas ir no­ras to­bu­lė­ti pa­ska­ti­no jau­nuo­lį da­ly­vau­ti ir Tarp­tau­ti­nė­je ru­sų kal­bos olim­pia­do­je už­sie­nie­čiams, ku­rią or­ga­ni­za­vo Sankt Pe­ter­bur­go vals­ty­bi­nis uni­ver­si­te­tas. Abi­tu­rien­to tei­gi­mu, olim­pia­da su­lau­kė įspū­din­go skai­čiaus da­ly­vių – 3199 žmo­nių iš 98 pa­sau­lio ša­lių! Ir čia De­ni­sas yra vie­nas iš pir­mos vie­tos lai­mė­to­jų.

Ru­sų kal­bos mo­ky­to­ja V.Ba­guc­kie­nė ne­abe­jo­ja, kad už­sie­nio kal­bų mo­ky­ma­sis tik­rai pa­de­da bū­ti įvai­ria­pu­siš­ku žmo­gu­mi, nes kiek­vie­na kal­ba su­tei­kia ga­li­my­bę tar­si „pa­si­žiū­rė­ti iš ki­tos pu­sės“ į tą pa­tį ob­jek­tą. Da­bar De­ni­sas ga­li ben­drau­ti ke­tu­rio­mis kal­bo­mis. Mo­ky­to­ja ti­ki, kad at­ei­ty­je jų mo­kės dau­giau. O vi­si šie pri­zai ir di­plo­mai tu­rės įta­kos, jei­gu jau­nuo­lis pa­si­rink­tų stu­di­jas Sankt Pe­ter­bur­go vals­ty­bi­nia­me uni­ver­si­te­te.

Šiais me­tais abu bro­liai kar­tu da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nia­me pro­jek­te-kon­kur­se, ku­rį pa­skel­bė CEN­TRO­POS (The Eu­ro­pe­an Je­wish Ce­me­te­ries Ini­tia­ti­ve (ESJF) and Cen­tro­pa) or­ga­ni­za­ci­ja.

Gai­la, kad tai jau pas­ku­ti­niai De­ni­so me­tai mū­sų gim­na­zi­jo­je. Ben­drau­ja De­ni­sas vi­sa­da la­bai šil­tai, kul­tū­rin­gai, pa­gar­biai. Šios sa­vy­bės, aiš­ku, iš­ug­dy­tos šei­mo­je. Po­zi­ty­vus mąs­ty­mas, lo­giš­ka, sklan­di kal­ba, ku­rio­je kiek­vie­nas žo­dis pa­sver­tas, De­ni­są ly­di vi­są­laik. Pa­klaus­tas, kaip se­ka­si gy­ven­ti ir mo­ky­tis sve­tur, pa­ga­liau pri­tap­ti nau­jo­je ap­lin­ko­je, uk­rai­nie­tis ne­sle­pia:

– Uk­rai­no­je bai­giau pen­kias kla­ses. Ta­da su šei­ma per­si­kė­lė­me gy­ven­ti į Lie­tu­vą. Vil­niu­je iš­mo­kau lie­tu­vių kal­bą ir po dve­jų me­tų ga­liau­siai ap­si­gy­ve­no­me Aly­tu­je. Lie­tu­vo­je man la­bai pa­tin­ka. Aly­tus yra yra la­bai gra­žus mies­tas, ir aš esu pa­ten­kin­tas, kad čia gy­ve­nu. Šal­ti­nių pro­gim­na­zi­jo­je mus la­bai ge­rai pri­ėmė. Prieš ei­da­mas į Pir­mo­jo skam­bu­čio šven­tę tru­pu­tį ne­ri­ma­vau dėl bū­si­mų kla­sio­kų. Da­bar la­bai džiau­giuo­si, kad tu­rė­jau to­kią kla­sę. Su­lau­kė­me pa­gal­bos iš mo­kyk­los mo­ky­to­jų. Pu­ti­nų gim­na­zi­jo­je taip pat nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Mo­kyk­los dar­buo­to­jai vi­sa­da pa­si­ruo­šę pa­dė­ti. Aš pa­te­kau į nuo­sta­bią kla­sę.

Vai­ki­nas džiau­gia­si, kad mo­ky­to­ja V.Ba­guc­kie­nė la­bai pa­dė­ju­si, jai esąs itin dė­kin­gas. No­rė­tų­si, kad di­džio­ji dau­gu­ma gim­na­zis­tų sa­vo drą­sa, smal­su­mu, ap­si­skai­ty­mu, no­ru su­ži­no­ti dau­giau, in­te­li­gen­ci­ja bū­tų pa­na­šūs į De­ni­są.

Vy­tau­tas Bi­gai­la,

Pu­ti­nų gim­na­zi­jos ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo mo­ky­to­jas