Europarlamentarai reikalauja skaidrumo

Šie metai Europos Sąjungai svarbūs ne tik tuo, kad tvirtinamas ateinančių septynerių metų biudžetas. Kartu su juo buvo pateiktas ir ES atsigavimo fondo pasiūlymas, kuris prie biudžeto prideda dar 750 milijardų eurų, skirtų padėti Europos šalims atsigauti po COVID-19 pandemijos.

Kaip pastebėjo europarlamentaras Andrius Kubilius, abu šie paketai kartu sudaro apie du trilijonus eurų, o tai padidina ES perskirstomų pinigų dalį iki maždaug dviejų procentų visų ES šalių bendrojo vidaus produkto kartu sudėjus. Tarsi ir kuklus skaičius, tačiau kone dvigubas šuolis, lyginant su ankstesnėmis sumomis.

Atsigavimo fondas, dar kitaip vadinamas ES Naujosios kartos fondu, ne tik padės įveikti pandemijos metu patirtus ribojimus ir ekonomikos lėtėjimą. Jis orientuotas į visų ES šalių ūkio nukreipimą naujomis, pažangesnėmis vėžėmis. Tai ir skaitmeninimas, ir perėjimas prie žalesnių technologijų, ir didesnio socialinio saugumo bei bendrumo puoselėjimas.

Pastarosiomis dienomis ši optimistinė perspektyva šiek tiek apsiblausė, kadangi viso paketo tvirtinimas susidūrė su kliūtimis. Dvi šalys – Vengrija ir Lenkija – ėmė grasinti blokuoti tiek biudžeto, tiek atsigavimo fondo lėšų tvirtinimą, prieštaraudamos siekiui jas susieti su teisės viršenybės principo laikymusi. Prie jų šiek tiek aptakiai prisijungė ir Slovėnija, kuri 2021 m. antroje pusėje pirmininkaus ES Tarybai.

Teisės viršenybė arba teisinė valstybė – esminis demokratijos principas, įtvirtintas ES sutartyse. Jis reiškia, kad valstybės veikla yra ribojama teisės, taigi valdžia negali savavaliauti, riboti pilietinių teisių ir laisvių, varžyti žiniasklaidos, taip pat kištis į teismų darbą siekdama paveikti jų sprendimus. Europos Parlamentas ir daugumos ES šalių atstovai sutarė, kad gali būti stabdomos ES investicijos toje ES šalyje, kurios valdžia minėto principo nesilaikytų arba neskaidriai naudotų ES lėšas.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė tinklalapyje „Europos žinios“ pastebi, jog Lenkijos prieštaravimas biudžeto derybose dažnai klaidingai siejamas su šioje šalyje vykstančiais protestais už moterų teisę į abortą. Iš tiesų reprodukcinių teisių ES nereguliuoja, tai palikta spręsti kiekvienai šaliai. Ilgą laiką abortai buvo uždrausti Airijoje, jie vis dar draudžiami Maltoje, ir tai turi mažai ką bendro su teisės viršenybe. Toli nuo tiesos yra ir Vengrijos valdžios teiginiai, jog Briuselis bando primesti savo valią sostinėms ir baus šalis, kurios laikosi kitokios nuomonės pabėgėlių priėmimo ar tradicinių vertybių klausimais.

Šiuo atveju daug svarbiau kalbėti apie teismų nepriklausomumą nuo rinkimų rezultatų ir nuo valdžioje esančios partijos. Būtent dėl to ir kyla daugiausia abejonių Vengrijos ir Lenkijos atvejais. Šių šalių valdančiosios partijos jau keletą metų nuosekliai siekia kontroliuoti visą teismų sistemą ir padaryti ją priklausomą, o kartu turėti monopolį visose trijose valdžios grandyse – teisėkūros, vykdomosios valdžios ir teismų. Dar pridėjus stiprėjančią žiniasklaidos kontrolę, kyla pagrįstų abejonių, kaip tokiu atveju bus įmanoma užtikrinti skaidrų ir sąžiningą ES lėšų panaudojimą šiose šalyse.

Dėl tokios pozicijos sutaria ir ES Tarybos dauguma, ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas, kuriame didele balsų persvara buvo nubalsuota už privalomą teisės viršenybės principo taikymą tvirtinant, skirstant ir kontroliuojant ES biudžetą bei atsigavimo fondą. Daugumos Lietuvoje išrinktų europarlamentarų pozicija buvo tokia pati. Visuomenė taip pat yra Europos Sąjungos pusėje – apklausų duomenimis, ES investicijų susiejimą su teisės viršenybės principu remia trys ketvirtadaliai europiečių.

Kadangi šiuo metu ore pakibęs finansinių priemonių paketas svarbus ne tik Lenkijai ir Vengrijai, bet ir visai ES, norisi tikėtis, kad artimiausiu metu šis politinis pokeris baigsis blefuojantiems žaidėjams sudėjus kortas. Priešingu atveju teks kalbėti apie tai, kaip apeiti nesukalbamas šalis. Nors toks posūkis rizikingas skaldant Europos vienybę, jis gali tapti vienintele išeitimi išsaugant esminį principą – negali būti teisių be atsakomybės už naudojimąsi jomis skaidriai ir sąžiningai.

Europos Sąjunga jau ne kartą buvo priėjusi akligatvį ir kaskart būdavo surandamas kompromisas. Tikėtina, kad ir šį kartą bus susitarta, ir jau netrukus ES šalis pasieks lėšos, kurios mums padės kurti saugesnį, kokybiškesnį ir tvaresnį gyvenimą.

Užs. Nr. 0140