Onutė Genceravičienė: „Dažnai savęs paklausiu, ką aš gyvenime tokio padariau, kad nusipelniau tokių nuostabių vaikų? Ir aš jų ne vieną, o šešis turiu!” (365)
Ji pražudė vyrą pačiame stiprume ir tvirtume. Dvasinėje brandoje. Juk Petras, turėjęs šeimos verslą, medienos paruošimo įmonę, ten, kur avaringiausia situacija, darbų imdavosi pats, saugojo kitus darbininkus. Fatališka lemtis savo niekingą darbą atliko 2005 metų sausio 20 dieną. Kai tais metais kalbinome našle tapusią Onutę, ji tikino, kad, kas beatsitiks, vaikus augins, auklės ir mokys taip, tarsi visuomet šalia būtų ir jų tėtis.
Jau įpusėjo šešiolikti metai našlystės. Kaip šiandien sruvena visų jų gyvenimai? Onutę Genceravičienę kalbina Aldona KUDZIENĖ.
– Iki ašarų graudi Jūsų gyvenimo istorija. Svaiginanti ir tikra meilė siejo Jus su vyru Petru, susilaukta būrio vaikelių ir staiga... ne tik mylimo vyro netekote, bet ir maitintojo. Ant Jūsų vienos pečių užgulė namų ūkis, vaikų mokslai. Kokius jaučiate tos ilgus metus neštos gyvenimo naštos pėdsakus?
– Pati pradžia buvo sunki. Tačiau nebuvo kada delsti, per daug galvoti ar savęs gailėti, paėmiau viską į savo rankas. Nejučia prabėgo tie šešiolika metų. Daugiau apie nieką negalvoju, tik apie tai, kad abiem butų buvę daug lengviau sutikti gyvenimo sunkumus, taip pat ir smagiau džiaugtis vaikais.
– Daugelis miesto našlių mėgsta šokti, lankyti koncertus, Trečiojo amžiaus universiteto užsiėmimus. Kokios buvo Jūsų atsipalaidavimo, džiaugsmo minutės?
– Didesnio džiaugsmo ir atsipalaidavimo nesuteikė niekas, tik mano vaikų laimingi veidai. Prisimenu vyriausių dukterų skambučius, šiltus jų žodžius, taip pat begalinį palaikymą, kuris padėjo į viską žiūrėti visiškai kitaip – paprasčiau, pozityviau. Laisvą laiką leisdavome drauge su vaikais, taip pat megzdavau pirštines, kojines, šalikus, kepures – tai puikus būdas atsipalaiduoti ir išmesti iš galvos nereikalingas mintis. Tokia veikla dar ir šiandien užsiimu.
– Ko labiausiai išmokė ankstyva vyro netektis?Ar dažnai šeimoje nuskamba tėčio vardas?
– Vyro netektis išmokė savarankiškumo, išmokė pasitikėti savo jėgomis ir atsitiesti po kiekvieno gyvenimo smūgio, nes, atrodė, blogiau jau nebus. Pirmus kelerius metus kas dieną aš ir vaikai ką nors užsimindavome, kalbėdavome apie mylimą vyrą ir rūpestingą tėvą. Tačiau bėgant laikui ir augant vaikams, vis rečiau jį prisimindavome.
– Gedėjimo etapas neišvengiamas. O vėliau, ar laikas gydo?
– Nėra tokio dalyko kaip laiko gydymas. Tiesiog išmoksti susigyventi su netektimi, niekada jos nepamiršdama. Gyji, kada sąmoningai pagauni save ir pati iriesi į priekį, jeigu ne dėl savęs, tada dėl vaikų. Taip stagnuoti ties nelaime negali sau leisti, todėl liūdesys privalo eiti į problemų eilės pabaigą.
– Labai gražiai mūsų pokalbio metu pasakėte: „Gyvenau ir dirbau. Vaikai augo, rankutės ilgėjo, darbelių joms daugėjo.“ Kokio amžiaus tuomet pati buvote? Kokio amžiaus vaikai liko be tėčio?
– Buvau 45 metų, kada netekau vyro. Mažoji Gabrielė tada buvo penkerių metukų, Paulina buvo trejų, o Poviliukas – tik dvejų. Virginija su Silvija jau studentavo, Jurgita mokėsi užsienyje.
– O šiandien Povilas jau būsimas abiturientas, Paulina atšventė išleistuves, ji laukia studijų pradžios Lietuvos policijos akademijoje?
– Taip, šių dar laukia mokslai. Gabrielė taip pat studijuoja, ji trečiakursė, pasirinkusi biochemiją Vorčesterio universitete (Didžioji Britanija), Virginija etnologė-etnografė, Silvija – socialinė darbuotoja, Jurgita Amerikoje, Kalifornijos valstijos mieste Los Andžele dirba advokato padėjėja. Trys dukros ištekėjusios, turiu šešis anūkus.
– Ar vaikams ašaras rodydavote?
– Ašaras slėpdavau, kada galėdavau, nesinorėdavo vaikų bauginti. Bet kartais mažieji užklupdavo verkiančią. Vaikai lyg žinodami klausdavo – „mamyte, ar tėvelio pasiilgai?”, o aš, besišluostydama veidą, paaiškindavau, kad man tiesiog dantį skaudėdavo. Jie tikriausiai jausdavo, kad meluoju, bet ir man, ir jiems toks paaiškinimas duodavo sielos ramybę.
– Kiek Jūsų kaip našlės dalią sunkino žmonių abejingumas?
– Kartais tikrai suimdavo pyktis, nemeluosiu. Kada vyras buvo gyvas, aplinkui mus buvo pilna draugų. Lankėsi, bet dažniau pagalbos prašydavo. O po mirties – visi dingo. Tikėjausi, kad bus daugiau pagalbos, bet jaučiausi labai viena. Kam gi bus reikalinga viena moteris su būriu vaikų?
– Kas Jums širdies skausmą malšino?
– Suaugusios dukros, taip pat ir žentai, man padėjo su darbais, gyventi dėl to buvo lengviau. Ir pati pasinerdavau į darbus; ir į mažuosius tris vaikus, ir jiems reikėjo dėmesio. Taip kaupiantis į kitus dalykus skausmas sumažėdavo, kažkaip užsimiršdavo, nes paprasčiausiai nebūdavo kada apie tai galvoti.
– Šiandien Jūsų gyvenimas nebaugina?
– Visiškai ne. Kaip tik džiaugiuosi kiekviena diena. Vaikai jau visi suaugę ir labai geri. Dvi jauniausios mergaitės jau eina į universitetą, o mažiausias iš visų – dvyliktokas. Dabar dienas leidžiu su anūkais, smagu su jais išdykauti. Jauniausi trys vaikai jau perėmė visus darbus, kur kadaise aš dirbau viena. Gyvenimas man dar nebuvo toks lengvas.
– Gražiomis emocijomis ir įvykiais užpildyta Jūsų šiandiena. Smagu džiaugtis gerais vaikais?
– Gyvenu kupina laimės ir meilės vaikams. Dažnai savęs paklausiu, ką aš gyvenime tokio padariau, kad nusipelniau tokių nuostabių vaikų? Ir aš jų ne vieną, o šešis turiu!
– Šeimoje turite tradicijų? Rytinę kavą turbūt viena geriate?
– Rytinę kavą dažnai geriu viena, gaila vaikučius kelt. Aš pati, kaip vyturys, keliuosi labai anksti, tad duodu vaikams dar šiek tiek pamiegoti prieš rytinius darbus. O mūsų tradicijos niekuo nesiskiria nuo kitų žmonių. Šventes visas švenčiame čia, namie. Vaikai aplanko, kada tik gali, kas atvažiuoja, kas atskrenda atgal į kaimo namus. Ir gimtadienius švenčiame, ir tas, kaip sakoma, kalendorines šventes, svarbiausia, kad visi kartu.
– O Jūsų pačios vaikystė kokia buvo? Kur ji prabėgo?
– Buvau viena iš trijų seserų, su mama ir tėčiu taip pat gyvenome kaime. Tada irgi atrodė, kad gyvenam laimingai. Visos užaugom, tuometinėje sovietinėje Lietuvoje baigėme mokslus, susiradome sau partnerius ir pradėjome savo šeimas kurti svetur. Nedaug teprisimenu to vaikiško gyvenimo, viskas atrodo taip toli ir taip seniai nutikę, tik išliko tos šiltos vaikystės emocijos. Neprisimeni, kas, kur ir kada nutiko, bet prisimeni, kad buvo labai labai smagu.
* * *
Kasmet birželio 23-iąją minimą Tarptautinę našlių dieną įvedė Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama atkreipti dėmesį į sutuoktinio netekusių žmonių sunkumus. Nors našlystė gali ištikti tiek moteris, tiek vyrus, tačiau tiek dėl bendros vyrų ir moterų gyvenimo trukmės statistikos, tiek dėl to, kad karai ir kitos nelaimės dažniau nusineša vyrų gyvybes, kur kas daugiau yra moterų našlių, tad ir tarptautinė diena buvo įvesta pirmiausia tam, kad atkreiptų dėmesį į našlaujančių moterų sunkumus.
Našlių dalia, ypač kai kuriose Rytų šalyse, yra nepavydėtina. Pavyzdžiui, kai kuriuose Indijos regionuose dar ir dabar yra vietų, kad našlių išsižada šeimos, artimieji, visuomenė. Anksčiau buvo daug našlynų. Dar jaunos, nes nepilnametės už senų vyrų ištekintos merginos, tapusios našlėmis, buvo siunčiamos į našlynus. Ten našlėms nuskutamos galvos, o apie ištekėjimą antrą kartą nebūna nė kalbos.
Komentarai
Palikite savo komentarą
This is a decent post. I…
Komentaras
This is a decent post. I like this subject. This website has many blessings. I found many fascinating things on this website. It helps Maine in many ways
Bangalore Escorts Services
I really enjoyed reading…
Komentaras
I really enjoyed reading this post, a big fan. continue the good work and please tell Maine once area unit you able to publish extra articles or where am I able to browse extra on the subject?
Bangalore Call Girls
You might treat the order…
Komentaras
You might treat the order system of the journal. you got to chat it's splendid. Your journal audit would tumefy your guests. I wont to be quite happy to go looking out this website. I required to thank you for this nice browse !!
Escorts in Bangalore
no prescription needed…
Komentaras
no prescription needed pharmacy - canada professional cialis 20 mg where can you get cialis
bactrim tabs - bactrim…
Komentaras
bactrim tabs - bactrim purchase buy bactrim on line without a prescription
precio viagra espaГ±a -…
Komentaras
precio viagra espaГ±a - donde comprar viagra viagra contrareembolso correos
medication for ed…
Komentaras
medication for ed dysfunction - over the counter ed pills scams ed pills amazon
lenest 30 ed sugar pill -…
Komentaras
lenest 30 ed sugar pill - best vitamins and medicine erectile dysfunction ed pills for men reviews
plavix 75 mg price - plavix…
Komentaras
plavix 75 mg price - plavix 75mg tab cost of plavix in india
I like your post and all you…
Komentaras
I like your post and all you share with us is significant and incredibly critical. Escorts in Bangalore I may have to bookmark the page so I can come here again to get you, as you have shown up.
ondansetron 24mg - zofranpl…
Komentaras
ondansetron 24mg - zofranpl.com ondansetron 8 mg price
generic stromectol -…
Komentaras
generic stromectol - ivermectin for humans ivermectin 50
ivermectin 1 cream 45gm -…
Komentaras
ivermectin 1 cream 45gm - ivermectin 0.08 buy ivermectin uk
albenza 200mg - where to…
Komentaras
albenza 200mg - where to buy nexium tablets nexium 40 in india
buy lyrica 75 mg online -…
Komentaras
buy lyrica 75 mg online - lyrica for sale uk price for lyrica 75 mg
I love to read this…
Komentaras
I love to read this wonderful article thanks for sharing this amazing article.
Call Girls in Bangalore
711 viagra pills - viagra…
Komentaras
711 viagra pills - viagra en mujeres sildenafil 2.5 mg
generic india viagra -…
Komentaras
generic india viagra - viagra professional wikipedia best over the counter viagra
prednisone 5052 -…
Komentaras
prednisone 5052 - prednisone 200 mg daily buy prednisone 10mg
zofran order - zofran 8mg…
Komentaras
zofran order - zofran 8mg tab canada nexium price