ES padės Lietuvai atsigauti ir tapti pažangesne

Jau per pirmąją koronaviruso bangą pavasarį Europos lyderiai iškart ėmėsi veikti, kad Bendrija atlaikytų viruso sukeltus išbandymus ir kaip įmanoma greičiau atsitiestų. Antroji pandemijos banga nesumažino ryžto laikytis užsibrėžtų permainų linijos ir siekti ilgalaikių tikslų. Atsigavimo fondas, pavadintas „Naujosios kartos ES“, ir plataus užmojo ateinančių septynerių metų biudžetas rodo, kad Europa yra pasiryžusi keisti savo ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį: padaryti ją konkurencingesnę, pažangesnę ir draugiškesnę žmonėms bei aplinkai.

Europos Parlamento narys Juozas Olekas, priklausantis Socialistų ir demokratų aljansui, pastebi, kad pirmą kartą ES naudos ne tik savo biudžeto lėšas, bet ir skolinsis jų iš tarptautinių rinkų. „Be to, kitaip nei praėjusių krizių metu, pinigai šalims bus suteikiami ne tik paskolų, bet ir subsidijų forma“, – pažymi europarlamentaras. Lietuvos ekonomikos gaivinimui ir reformoms iš ES atsigavimo fondo numatyta apie 5,4 mlrd. eurų: 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar 3 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Skaičiuojama, kad 2021–2027 m. laikotarpiu kartu su ES biudžeto lėšomis Lietuva gali tikėtis investuoti apie 14 mlrd. eurų – maždaug po 2 mlrd. eurų kasmet.

Svarbu tai, kad ES investicijos skiriamos ne tik kamšyti skyles biudžete, bet pirmiausia – keisti pačios ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį, padaryti ją konkurencingesnę, pažangesnę ir draugiškesnę žmonėms bei aplinkai. 37 proc. ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui numatytų ES lėšų turės būti skirta aplinkosaugos ir klimato tikslams įgyvendinti, 20 proc. – skaitmeninimui. „Tai, neabejoju, iš esmės pakeis ateities kartų gyvenimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir moksliniams tyrimams, siekiant mūsų veikiančią pramonę paversti ekologiškesne“, – sako J. Olekas.

Taip pat bus svarbu užtikrinti, kad investicijos veiktų socialinę sritį – mažintų atskirtį, kurtų darbo vietas, padėtų pažeidžiamiausiems žmonėms, kuriems gresia skurdas. Europos Komisija yra ne kartą nurodžiusi, jog socialinė atskirtis yra viena didžiausių struktūrinių Lietuvos problemų. Taigi valstybės ir savivaldos institucijos turės veikti gerokai efektyviau, kad išspręstų įsisenėjusias problemas miestuose ir regionuose.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė pabrėžia, jog Europos Sąjunga nėra Maskva ir nurodymų nedalija. „Priešingai nei įsivaizduojama, visi pagrindiniai sprendimai yra palikti valstybėms narėms, kalbant apie regionus – savivaldai. Taigi tik šalies politinė ir ekonominė sistema galiausiai nulems, kas ir kiek gaus naudos“, – akcentuoja Europos liaudies partijos frakcijai priklausanti A. Maldeikienė.

Politikės teigimu, ilgalaikės mūsų šalies problemos tiesiogiai susijusios su tuo, kad daug visuomenės grupių, pasinaudodamos susiklosčiusiomis normomis ir asmeniniais ryšiais, pasisavindavo itin didelę dalį europinių (ir ne tik) lėšų. Tokiu būdu jos nuolat išlikdavo politinio gyvenimo paviršiuje. A. Maldeikienė viliasi, kad atsigavimo fondo lėšos nebemaitins „bebrų šėryklų“ regionuose ir nenueis vien trinkelėms. „Idealiu variantu investicijos turėtų padėti regionuose sukurti daugiau smulkių ūkių, tarp jų ir ekologinių, taip pat mažų parduotuvių ir kavinių, plėstųsi paslaugų sektorius“, – mano Europos Parlamento narė.

J. Olekas irgi pripažįsta, kad labai daug priklausys nuo mūsų pačių pasirengimo šias gausias lėšas sėkmingai įdarbinti: „Šiuo metu Lietuva turi nedelsdama pristatyti ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip bus išleistos prašomos lėšos ir kokie yra mūsų šalies prioritetai. Šis žingsnis yra kertinis siekiant, kad ekonomikos gaivinimui skirtos lėšos Lietuvą ir jos žmones pasiektų nedelsiant.“

Jei Europos Sąjungos sutelktas lėšas panaudosime skaidriai ir efektyviai, mūsų šalis turės istorinę galimybę padaryti didžiulį proveržį modernios klestinčios valstybės link. Tai pajusime visi – ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.