Onučių ištikimybė „Alytaus naujienoms“

Močiutė Ona laikraštį skaito nuo 1972 metų

Pavardės viešinti nenorinti aloviškė Onutė „Alytaus naujienas“ ištikimai skaito jau daugiau nei pusę amžiaus – nuo pat 1972 metų. Kasmet prenumeratą jai su meile dovanoja sūnus Giedrius. Ona šypsodamasi priduria, kad jei sūnus ir nedovanotų, laikraštį būtinai užsisakytų pati, nes be jo tiesiog neįsivaizduoja savo kasdienybės. Senjora atvirauja, kad nebūna tokio straipsnio, kurio ji neperskaitytų. Skaitytojos nuo skaitymo neatbaido net ir patirta akių operacija. Kaip pati sako, leidinyje jai nieko netrūksta, o perskaitytas numeris vėliau atranda dar vieną prasmingą paskirtį. Ona laikraštį atiduoda sūnui Giedriui, kuris yra istorikas, o „Alytaus naujienos“ tradiciškai daug dėmesio skiria būtent istorinėms temoms ir krašto praeičiai. Šiltus ir gražius santykius moteris palaiko bei nuolat bendrauja ir su kitu savo sūnumi bei dukra. Šiandien pašnekovė džiaugiasi ramia kasdienybe – netoliese gyvenanti marti ir anūkė visko prigamina, tad pačiai Onai virtuvėje triūsti tenka jau daug rečiau. Tiesa, vardu moters jau seniai niekas nebešaukia. Viskas pasikeitė prieš 34 metus, kai gimė pirmoji anūkė Miglė. Ji vos pradėjusi kalbėti pašaukė ją močiute, ir šis gražus kreipinys taip prigijo, kad visi šeimos nariai ją taip vadina iki šiol. Kadangi vyro Ona jau nebeturi, namuose tiesiog neliko to, kas kreiptųsi vardu. Įdomu tai, kad jaunystėje Onos vardas jai pačiai ne itin patiko, nors parinktas kaip savotiška giminės tradicija – Ona buvo jos tėvo vyriausioji sesuo. Šiandien pašnekovė yra išskirtinė savo krašte, mat kitos Onos visoje Alovėje tiesiog nėra.
Per ilgus skaitymo metus būta ir įvairių kuriozų. Ona prisimena atvejį, kai spaudos pristatymas vėlavo ir ji nesulaukė savo numerio – tuomet nieko nelaukusi skambino tiesiai į redakciją aiškintis situacijos. Kol anksčiau gyveno mieste, laikraštis jos namus pasiekdavo dar ankstyvą rytą, o dabar, persikėlus į Alovę, naujienos atkeliauja daug vėliau – tik po pietų. Tačiau laukimas skaitymo malonumo nesumažina.

Oninės Šipultiškėse sukviečia keturias kartas

Artėjant liepos pabaigai, 84-erių Onos Danutės Žvirblienės ir jos vienmečio vyro Petro namuose Šipultiškėse prasideda malonus šurmulys. Kartu dešimtmečius petys į petį žengiantys sutuoktiniai užaugino gražų vaikų būrį: tris dukras ir tris sūnus. Šiandien jų gyvenimą puošia ir didžiausiu turtu yra tapę net 21 anūkas ir 10 proanūkių.

Žvirblių namuose Oninės – pati didžiausia ir laukiamiausia vasaros šventė. Tiesa, vasarą šiuose namuose progų netrūksta: kiek anksčiau čia mini ir varduvininko Petro dieną. Nors Petrinės švenčiamos ne taip gausiai kaip šeimininkės vardadienis, abi šios šventės šeimai yra labai svarbios. Per Onines namo sugužėsiantys artimieji tuščiomis negrįžta – stalus nukrauna pačių atsivežtais patiekalais. Tačiau ir pati Onutė nesėdi rankų susidėjusi. Kartu su Petru jie vis dar gyvena ūkiškai, patys užsiaugina mėsos bei daržovių, tad šventiniam stalui naminių, kaimiškų gėrybių niekada netrūksta. Žinoma, dalis toli ar svetur gyvenančių vaikaičių močiutę per Onines pasveikins tik vaizdo skambučiais, tačiau šiuolaikinės technologijos padeda šventiškam keturių kartų klegesiui skambėti bendrai, nepaisant jokių atstumų.

„Alytaus naujienų“ prenumeratorė prisipažįsta, kad su vyru turi savus spaudos skaitymo įpročius. Puslapius varto ir laikraštį skaito abu sutuoktiniai, tiesa, ne nuo pirmo iki paskutinio puslapio – išsirenka tik tai, kas labiausiai patinka ir kas arčiausia širdies.

Laikraštį skaito „nuo viršelio iki viršelio“

Ona Videikienė gimė, augo ir mokėsi Tabalenkoje, jau šešis dešimtmečius jos gyvenimas ir namai yra Alytaus mieste. Oninių rytą šiuose namuose  pradeda graži tradicija: pirmiausia šeimininkę su vardadieniu pasveikina jos vyras Petras. Vėliau namus užpildo džiugus šurmulys, mat suguža gausus šviesios atminties brolio vaikų būrys – brolienė Zita su vyru jų užaugino penketą. Per Onines pašnekovė paprastai lankosi Punioje, tačiau, nors ir labai mėgsta bendrauti, kviečiama prie bendro Onų stalo neina – šventę mieliau mini savo artimųjų rate. Žvelgdama atgal, alytiškė pastebi, kaip bėgant laikui keitėsi požiūris į jos vardą. Jaunystėje, kai aplinkui buvo pilna Onų, šis vardas jai neatrodė toks gražus, kokiu jį mato iš šiandienos pozicijų. 

Ona ir Petras Videikiai „Alytaus naujienas“ ateinantiems metams užsisakė patys. Jie atvirauja, kad kitaip ir būti negalėtų – tiesiog yra tvirtai pripratę šį leidinį kasdien matyti savo namuose. Šeima spaudą skaito itin tvarkingai ir atsakingai – nuo pat pirmo iki paskutinio puslapio. Laikraščio labai laukia ir Petras: jis antradieniais ir penktadieniais skuba prie pašto dėžutės ir parneša naujausią numerį į namus. Jie džiaugiasi ir redakcijos rengiamomis loterijomis prenumeratoriams, pernai ir patys pateko tarp laimingųjų.

Meilę spaudai įskiepija šviesios atminties tėvelis

Butrimonių gyventoja Onutė Anušauskienė, gegužę šventusi gražų jubiliejų, atvirauja, kad be mūsų laikraščio tiesiog negalėtų gyventi. Tokį įprotį jai įskiepijo šviesios atminties tėvelis. Nors jo nėra jau daugiau nei 50 metų, tradicija išliko gyva – „Alytaus naujienos“ į Onos namus eina ir eina dešimtmečiais, o prenumerata pasirūpina ji pati.

Pašnekovė Butrimonių krašte yra puikiai pažįstama ir gerbiama. Net 45-erius metus ji dirbo vietos ambulatorijoje medicinos felčere. Nors jaunystė prabėgo Skraičionyse, Butrimonys jai artimiausi – čia ją visi pažįsta, gerbia ir sutikę visuomet nuoširdžiai pasisveikina. Medicinos kelią moteris sako pasirinkusi visiškai atsitiktinai, tačiau savo darbą visuomet atlikdavo sąžiningai ir savęs jokiose kitose veiklose net neįsivaizduotų. Likimo ironija – nors jaunystėje svajojo apie visiškai kitokią profesiją, šiandien ji džiaugiasi pasirinktu keliu. Beje, pati Ona automobilio nevairuoja, tad prie vairo visuomet sėda jos vyras Jeronimas. Šiemet Onines buvusi ilgametė medikė planuoja švęsti Punioje. Pasirinkimas neatsitiktinis – Punios seniūnijai vadovauja jos dukra Toma. Pašnekovė pastebi, kad per Onines į Punią automobiliu privažiuoti kasmet darosi vis sunkiau, nes čia susirenka tikros žmonių marios – senosios, gilios šio krašto tradicijos traukia visus.

Nematomas tiltas tarp praeities ir dabarties

Ruošiant šį šventinį rašinį, paaiškėjo viena neįtikėtina ir labai jautri detalė, sujungusi dvi mūsų prenumeratores. Tiek alytiškė O. Videikienė, tiek buvusi Butrimonių medikė O. Anušauskienė su didžiausia šiluma prisiminė tą patį žmogų – šviesios atminties mokytoją Bronislavą Tamulynienę, kadaise mokytojavusią Tabalenkoje ir Pivašiūnuose. O. Videikienė pasakoja, kad atsivertusi „Alytaus naujienas“ visuomet su didžiuliu malonumu ieško būtent šios autorės rašinių. Mokytoja buvo reikli, bet jos pamokos – nepaprastai įdomios. Tuo tarpu O. Anušauskienė su šypsena prisimena linksmą istoriją iš mokyklos suolo: „Pamenu, kai reikėjo parašyti rašinį apie tai, kuo noriu būti, parašiau, kad būsiu taksistė. Tuomet mokytoja B. Tamulynienė perskaitė mano rašinį klasei ir prašė spėti, kieno tai parašyta. Niekas neatspėjo. Visi žvilgčiojo į vienintelį berniuką klasėje, tačiau jis purtė galvą.“ Šie šilti prisiminimai rodo, kad spauda ne tik informuoja, bet ir tiesia nematomas gijas tarp žmonių širdžių.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau