Ar šių metų Alytaus miesto šventė – iš „naudotų renginių”?

Paskui prisiminiau.
Ne kartą.
Ne du kartus.
Ir gal net ne tris.
Pasirodo, deja vu jausmas neapgavo.

Stebint viešai prieinamas nuotraukas susidarė įspūdis, kad Alytus šiemet gavo labai ypatingą dovaną – kruopščiai perpakuotą projektą, kuris labai primena sprendimus, neseniai matytus kitame Lietuvos renginyje. Tiesa, pakeitus spalvas, keletą vizualinių akcentų ir, žinoma, užrašus. Ir čia prisiminiau vieną seną, visiems pažįstamą istoriją apie dovanas. Juk turbūt kiekvienas bent kartą gyvenime yra gavęs tokią dovaną, kurios pats niekada nebūtų nusipirkęs. Tokią, kuri mandagiai padedama į lentyną, po to į spintą, o vėliau į garažą ar sandėliuką. Daiktą, kuris renka dulkes ir tyliai laukia savo antrojo gyvenimo.

Ir tada ateina ta diena (kažkieno šventė), žvilgsnis nukrypsta į tą pačią dėžę. „Gal visai nebloga dovana... kažkam.“ Belieka naujas kaspinas, šviežias popierius, šiek tiek entuziazmo veide ir štai – sena dovana tampa nauja dovana. Bent jau teoriškai. Nes kažkodėl visi nuo vaikystės girdėjome, kad perdovanoti dovanas nėra labai gražu.

Dar blogiau – parduoti jas kaip naujas. Ir štai čia prasideda įdomioji istorijos dalis. Jeigu panašumai tarp renginių yra tokie akivaizdūs, kaip atrodo iš šalies, gaunasi savotiškas paradoksas. Dovana ne tik buvo perdovanota. Ji buvo perdovanota už pinigus... Ir, panašu, už visai nemažus (turbūt).

Ar čia tik man vienai atrodo šiek tiek komiška? Ar miesto šventė neturėtų būti unikali? Ar miesto gimtadienis nėra ta proga, kai miestui sukuriama kažkas savito, kažkas tokio, ką pamatęs žmogus iš karto pasakytų: „Taip, čia Alytus“? Ar tikrai geriausia, ką galime pasiūlyti savo miestui, yra sprendimas, kuris jau prieš savaitę ar dvi buvo parodytas kitur?

Galbūt klystu.

Gal šiandien renginių pasaulyje originalumas jau nebemadingas? Gal dabar kūrybiškumas reiškia tiesiog perkelti tą pačią konstrukciją iš vieno miesto į kitą? Gal miesto identitetas telpa į naują spalvų paletę? O gal ateityje bus dar paprasčiau – važinės viena scena po visą Lietuvą, o miestai galės varžytis tik dėl to, kokia spalva ją nudažyti?

Gal net būtų galima sukurti naują paslaugą.

„Keliaujanti miesto šventė.“
Pirmadienį viename mieste.
Penktadienį kitame.
Po savaitės trečiame.

Pakeičiamas logotipas, spalva, keli vizualiniai elementai ir vėl galima kalbėti apie išskirtinę koncepciją.

Dar vienas klausimas: jeigu tas pats sprendimas keliauja iš renginio į renginį, ar jis vis dar pristatomas kaip naujas? Ir jeigu pristatomas kaip naujas, tai ką tiksliai gauna miestas? Originalų kūrybinį projektą? Ar gerai išsilaikiusią ankstesnio renginio versiją?

Šis laiškas nėra nukreiptas prieš atlikėjus, technikus ar žmones, kurie sunkiai dirba statydami renginius. Priešingai. Klausimas skirtas tiems, kurie priima sprendimus ir pristato juos kaip išskirtinius. Nes Alytus nėra eilinis miestas, šis miestas turi savo charakterį, savo istoriją ir savo žmones.

Todėl norisi paklausti: Ar alytiškiai tikrai verti kopijos? Ar miesto šventė neturėtų būti kuriama miestui, o ne tiesiog pervežama iš kito renginio? 

Mere, ką apie tai manote Jūs?
Savivaldybės atstovai, ką apie tai manote Jūs?
O svarbiausia – ką apie tai mano patys alytiškiai?

Galbūt viskas gerai ir problema egzistuoja tik mano galvoje. Bet žiūrint į nuotraukas kyla vienas labai paprastas klausimas: jeigu jau mokama už miesto šventę, tai kodėl ji atrodo lyg būtų pirkta iš naudotų renginių skyriaus?
Ir dar vienas prašymas vietos bei regioninei žiniasklaidai.

Šis laiškas nėra skundas. Tai nėra kaltinimas. Tai nėra bandymas kažką sumenkinti. Tai tiesiog kvietimas diskusijai apie kūrybiškumą, miesto identitetą ir tai, kokią vertę už savo pinigus gauna miesto gyventojai. Todėl norėtųsi tikėti, kad žurnalistai neliks nuošalyje ir neapsiribos vien gražiomis scenos nuotraukomis bei oficialiais pranešimais spaudai. Žurnalistikos esmė visada buvo ne tik parodyti, kas vyksta, bet ir paklausti kodėl.

Kodėl pasirinktas būtent toks sprendimas?
Ar jis iš tiesų buvo kurtas Alytui?
Kiek svarbus organizatoriams originalumas?
Ir ar patys alytiškiai jaučiasi gavę išskirtinę miesto šventę ar perdovanotą dovaną?

Norėtųsi tikėti, kad vietos žiniasklaida parodys pilietiškumą ir socialinę atsakomybę bei pakvies diskusijai visas puses.
Tiek miesto vadovus. Tiek renginio organizatorius. Tiek kūrybinių sprendimų autorius. Tiek pačią Alytaus bendruomenę.
Būtų įdomu išgirsti mero nuomonę. Būtų įdomu išgirsti savivaldybės poziciją. Būtų įdomu išgirsti, kaip šią situaciją vertina patys gyventojai.

Galbūt paaiškės, kad viskas yra puiku ir visuomenė visiškai patenkinta. O galbūt paaiškės, kad miestų šventės Lietuvoje pamažu tampa vienodų dekoracijų ir tų pačių sprendimų turu po šalį. Jeigu jau švenčiame miesto gimtadienį, gal verta bent paklausti, ar dovana buvo pirkta nauja???

Pagarbiai, -
Žmogus, kuriam Alytus vis dar atrodo vertas originalių idėjų.