Antroji pensijų pakopa: „Sodrai“ galima „atkeršyti“ ilgai gyvenant

Alytaus kraštotyros muziejuje vyko susitikimas su Seimo nariais  iš opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Linu Kukuraičiu ir Kęstučiu Mažeika, kurie susirinkusiems išsakė gerų minčių, kvalifikuotų patarimų, kokie sprendimai galimi ir kokie naudingi konkrečiais atvejais. Paraginti šios sąjungos Alytaus miesto skyriaus pirmininko Tautvydo Džiauto susirinkusieji ne tik gyrė demokratus už į regionus aktyviai nešamas aktualias žinias, bet ir uždavė daug rūpimų klausimų,  iš kurių bene svarbiausias – kaip pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos mažiau finansiškai nukenčiant.

Reformos daromos klaidoms ištaisyti

Susirinkusiems pageidaujant parlamentaras L. Kukuraitis trumpai apžvelgė antrosios pensijų pakopos sistemos raidą. Lietuvoje panaudotas Čilės pavyzdys, kuris Pasaulio banko buvo vertinamas kaip geras sprendimas ir Europos šalims, išsilaisvinusioms iš sovietų. Pasak svečio, kuris tai vadina „banko afera“, beveik visos Europos šalys tą būdą išbandė. Šios pensijų pakopos istorijos pradžia mūsų šalyje buvo gražiai nupiešta, bet realybėje jos kelias – vingiuotas. Iki 2019 metų konservatorių ir socialdemokratų kurta ir tobulinta sistema skriaudė senatvės pensininkus, nes dalis „Sodros“ įmokų buvo atiduodamos privatiems fondams.

Prelegento pastebėta, kad reformos paprastai daromos  klaidoms ištaisyti, 2019 metais, L. Kukuraičiui einant socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas, sustabdytas Čilės variantas, padaryta daug pakeitimų, pradėtas kaupti „Sodros“ rezervas. Sistema buvo pastatyta ant gero kelio. „Sodra“ tapo stipriausiu finansiniu šalies fondu, sumažėja administraciniai kaštai, sparčiai ima augti pensijos. Šiandien jos finansinis fondas – apie 6 mlrd. eurų.

Kaip akcentavo šiandien Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas einantis L. Kukuraitis, svarstant likti ar pasitraukti iš kaupimo antrojoje pakopoje, svarbu žinoti teigiamus ir neigiamus dalykus, ne emociškai, o rimtai įvertinti ne tik investicijų logiką ir fondų uždirbamą grąžą, bet ir žinoti senatvės pensijos skaičiavimo algoritmus. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad gyventojams, kurie fonduose ėmė kaupti iki 2019 metų, būsima sodrinė pensija sumažėjusi dėl anksčiau taikytos praktikos, kai kaupimas fonduose konkuravo su kaupimu „Sodros“ sistemoje.

Savarankiškai dirbantiems svarbūs išėjimo terminai

Nuo sausio mėnesio prasideda pereinamasis laikotarpis – gyventojams atveriamas dvejų metų langas, kai galima nuspręsti, kaupti ar išeiti. Jau patvirtinta ir 2026 metų anuiteto riba, 16 tūkst. 785 eurai. Šiemet tie žmonės, kuriems sukaks senatvės pensijos amžius ir kurių sukauptas turtas nesieks šios ribos, galės atsiimti turtą vienkartine išmoka. Už sukauptą didesnę sumą privalu bus įsigyti pasirinktos rūšies pensijų anuitetą. (Pensijų anuitetas – tai sukaupta pensija, kuri reiškia, kad kas mėnesį „Sodra“ mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą. Pensijų fondai mokės papildomą anuiteto dalį, kurios dydis priklauso nuo sukauptos sumos). Pasak L. Kukuraičio, išeiti galima bet kada, bet bus išleidžiama kito ketvirčio pradžioje. Pavyzdžiui, jei prašymą išeiti parašysite sausio pradžioje, sukaupti pinigai bus išmokėti balandžio pradžioje. Būtent todėl nusprendus trauktis iš kaupimo prašymą geriausia pateikti ketvirčio pabaigoje, įvertinus to meto sukauptą fondų vertę.

Nusprendusiems išeiti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos bei įsigyti daugiau „Sodros“ taškų, nors kiek kompensuoti iki 2019 metų patirtą praradimą, pasak L. Kukuraičio, geriausias laikas pasitraukti pirmais metais, geriausia jų pabaigoje, nes kitais metais „Sodros“ taškai tikrai bus brangesni. Ypač savarankiškai dirbantiems svarbūs išėjimo terminai: norintiems palikti antrąją pakopą be 3 proc. taikomo mokesčio, reikėtų išeiti anksčiau, pirmą ketvirtį prieš pajamų deklaravimą. Jei norima, kad valstybė įdėtų papildomą įmoką į asmens fondo sąskaitą, teks susimokėti 3 proc. taikomo mokesčio ir palaukti deklaravimo.

Susitikime keltas ir sukauptų pinigų paveldėjimo klausimas. Sodrinės pensijos sutuoktiniai  nepaveldės, mirus vienam, kitas gaus tik našlio išmoką, kuri siekia keliasdešimt eurų. Tačiau, kaip svečio buvo juokauta, „Sodrai“ galima „atkeršyti“ ilgai gyvenant, pavyzdžiui 105 metus, tuomet atgausite visus sukauptus pinigus ir dar daugiau. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad atsiimant pinigus galimas sukčių suaktyvėjimas, tad žmonės turėtų išlikti budrūs.

Susitikime akcentuota, kad reikėtų rimtai apsvarstyti, ar atsiimti sukauptą sumą, ar likti ir kaupti. Jei yra reikmė ir turimas planas, kur bus panaudotos atsiimtos lėšos, pavyzdžiui, skoloms likviduoti, kad lengviau būtų gyventi, arba jei jos kurs didesnę vertę nei kaupiant toliau – mintis puiki. Tačiau, kaip pastebėjo prelegentas, jis apsisprendęs likti ir kaupti, palyginus su švedais, lietuviai nelinkę investuoti, nors investavimas duoda grąžą. Pusė švedų įdarbina savo pinigus, o mūsų šalyje savo lėšas įvairiai investuoja tik apie 20 proc. gyventojų. 

Gyventojams rūpimus skaičius bei kitą dominančią informaciją galima rasti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir naudojant pensijų skaičiuokles.