Kodėl žemės ūkis ir žalioji energetika netelpa po viena išmokų saule?

Po kiekvienų Seimo rinkimų Dzūkijos ūkininkams vis tas pats klausimas – kaip bus remiami ūkininkaujantys nenašiose žemėse? Ar nesumažės parama, o gal valstybė visiškai neberems smulkių ūkių ir kaimas galutinai išsivaikščios? Antai Alytaus rajone, Raitininkų kaime, ūkininkaujantys dzūkai sako, kad jie jokios išskirtinės valstybės paramos nesulaukia, išskyrus Europos Sąjungos (ES) išmokas.

Gyvenantiems 5 km aplink saulės parką – išmokos

Neseniai, prieš kelis mėnesius, Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, buvo baigtas įrengti 5 MW galios saulės parkas, iš kurio elektra tiekiama „Švyturio-Utenos alaus” daryklai. Kodėl taip lengvai žemdirbiai atiduoda savo žemes, kurias dirbo ištisos kartos? 
„Kiekvienam žmogui į širdį neįlįsi, ką jis nori, tą ir daro su savo žeme“, – sako Butrimonių seniūnas Andrius Karlonas. Anot jo, tokio parko atsiradimo vienareikšmiškai vertinti negalima, nes dabartinė geopolitinė situacija verčia ieškoti įvairių būdų, kaip pasigaminti papildomai elektros energijos, bet to, tokiais parkais prisidedama prie žaliosios ekonomikos skatinimo.

Tiesa, ne visi kviestieji prisijungti prie žaliosios energijos gamybos garsiems alaus ir vaisvandenių prekės ženklams Butrimonyse sutiko su saulės parkų steigėjų siūlymais išnuomoti žemę. 

Žalioji saulės elektrinių banga atsirito į Lietuvą iš Lenkijos. A. Karlonas teigė, kad žmonėms, kurie gyvena penkių kilometrų spinduliu nuo saulės parko, bus mokamos išmokos, taip pat jas gaus ir nevyriausybinės organizacijos.

Kokio maždaug dydžio tos išmokos bus? „Alytaus naujienų“ žurnalistas kreipėsi paaiškinimo į Energetikos ministeriją. „Taip, tai tiesa, Energetikos ministerija nuolat stengiasi balansuoti tarp elektros energijos gamintojų ir gyventojų, siekiama spartinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą, tačiau ieškoma būdų ir kaip pagerinti visuomenės interesus. Būtent dėl šios priežasties buvo sukurtas naujas modelis – atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka, kurios tikslas – paskatinti bendruomenines organizacijas ir gyventojus palaikyti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir aktyviai dalyvauti bendruomeninėse veiklose gerinant bendruomenės interesus.

Tačiau tos išmokos gali siekti ir vos kelis centus, todėl mes siūlome, kad gaunančių ratas mažėtų, t. y. atstumas nuo penkių kilometrų susitrauktų iki pusantro“, – sakė ministerijos atstovai. Jų teigimu, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra įtvirtintos nuostatos, susijusios su gamybos įmoka, kurios įpareigoja elektros energijos gamintojus mokėti ją nustatyto dydžio. Gamybos įmokos suma apskaičiuojama pagal elektros energijos gamintojo pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį. 

Surinktos gamybos įmokos lėšos, vadovaujantis įstatymu įtvirtintomis proporcijomis bus skirstomos bendruomeninėms organizacijoms (85 proc.) ir gyventojams (5 proc.).

Priklauso ne nuo ministerijos

Redakcija komentaro paprašė ir žemės ūkio viceministro Andriaus Palionio (nuotr.). Šis paaiškino, kodėl valstybė neremia ūkininkaujančių nederlingose žemėse. Ministerijos specialistai, kurie rengė atsakymus, kategoriškai tai paneigė ir tvirtino, kad valstybė ūkininkaujančius nederlingose žemėse remia. Anot valdininkų, šioms teritorijoms ministerija nuo seno turi priemonę, skirtą kompensuoti dalį patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų dėl atitinkamoje vietovėje esančių gamtinių ar kitų specifinių, vietovei būdingų kliūčių, t. y. kompensuojamos prarastos pajamos, kai vykdoma gamybinė veikla nepalankiose ūkininkauti vietovėse. 

Už ariamąją žemę ir daugiamečius sodinius bei ganyklas ir pievas mokamos 48 Eur/ha išmokos, o mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse – 32 Eur/ha išmokos. Siekiant labiau remti smulkius ūkius ir skatinti šiose vietovėse kuo daugiau ariamos žemės skirti pievoms ir ganykloms, ariamos žemės ir daugiamečių sodinių plotas virš 200 ha yra remiamas 50 proc. t. y. didesnio intensyvumo vietovėse – 24 Eur/ha, o mažesnio intensyvumo vietovėse – 16 Eur/ha).

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad už pievų ir ganyklų plotus parama nemažinama. Taip pat ūkininkaujantiems nederlingose žemėse, ūkiams modernizuoti parama gali būti skiriama net pagal tris intervencines priemones. Šios priemonės yra sumodeliuotos taip, kad tenkintų skirtingo dydžio ūkių investicinius poreikius. 

... Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (46/14106). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).

Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį. 

Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.

Dėmesio: © Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas