Eksperimentas su Dainavos giria: kertama, bus ir deginama (1)

Gin­tau­tas KNIUKŠ­TA
Giria
Artimiausiomis kovo dienomis Dzūkijos nacionaliniame parke, atvertose žemyninėse kopose, planuojama įgyvendinti kontroliuojamą miško paklotės deginimą. Daugelis garsių gamtininkų pritaria vykdomam eksperimentui, yra ir abejojančių specialistų, o ypač gyventojų, kurie nepratę deginti miško, o saugo iš kartos į kartą.

Kiekvieną pavasarį ugniagesiai gelbėtojai įspėja: deganti pernykštė žolė kelia didelį pavojų, tačiau ir šiemet niekas nesikeičia – gaisrai skaičiuojami jau ne dešimtimis, o šimtais. Kilo gaisrai ir Alytaus, ir Prienų rajonuose – žolės gaisrai daro didelę žalą gamtai, ugnis akimirksniu pasiekia ne tik namus, bet ir miškus. 

Per praėjusius metus Lietuvos miškuose užregistruota 110 miško gaisrų 49,47 ha plote. Degė ir Dzūkijoje, Liepalingio girininkijoje – apie 3,78 ha, todėl šių metų vasario–kovo mėnesiais Dzūkijos nacionaliniame parke įgyvendinama gamtotvarkos priemonė – kontroliuojamas paklotės deginimas sulaukė nevienareikšmių vertinimų. 

Kai kurie „Alytaus naujienų“ kalbinti miškininkai sakė, kad nesupranta, kam iš tikrųjų vykdomi tokie abejotini eksperimentai. Negi per mažai miškų dega? Jų nuomone, jeigu mokslininkams reikia kažką tyrinėti, tegu važiuoja į Neringą ir tyrinėja – ten pilna natūralių miško gaisraviečių, pagaliau juk žmonės iki šiol prisimena kaip degė kopos, kaip degė miškai šiame nuostabiame gamtos kampelyje. Tokie vaizdai kelia siaubą.

2023 m. pradžioje Dzūkijos nacionaliniame parke buvo atverta 12,8 ha žemyninių kopų. Pagal buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo patvirtintą Dainavos girios – Marcinkonių, Dreivių kampo ir Užuožerio miškų gamtotvarkos planą Valstybinė miškų urėdija privalėjo iš viso iškirsti 43,4 hektaro miško, dar apie 9 hektarus augalijos turi būti išnaikinta ugnimi. 

Miškininkai sako, kad žemyninių kopų kirtavietėse žalos gamtai buvo padaryta daugiau, nei kada nors naudos duos vėjo pustomas smėlis. Paklotę artimiausiu metu žadama išdeginti 8,7 hektarų plote. Šį skaičių pateikęs Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius sakė, kad retėjant miško gaisrams, ši gamtotvarkos priemonė tiesiog būtina, jeigu norime išsaugoti kai kurias buveines. 

.....

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (20 / 14080).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Manau reiketu tose kopose kol nera vandens iskast giliavandeni povandeniniu laivu uosta .Statyba butu pigesne.Kadangi klimatas syla ir dar nuo deginimo isils labiau ,tai ir ledynai greiciau istirps ,pakils vandens lygis .Apsems kopas ir bus uostas nematomas .Jokie priesai net neitartu sios statybos

Kiti straipsniai