Pri­si­min­ki­me ir pa­gerb­ki­me Dzū­ki­jos kraš­to švie­suo­lį

1958 m. bai­gęs Sim­no vi­du­ri­nę mo­kyk­lą A.Šeš­ke­vi­čius no­rė­jo stu­di­juo­ti me­di­ci­ną. Ta­čiau jis ne­bu­vo kom­jau­nuo­lis, jo šei­ma bu­vo pri­pa­žin­ta ne­lo­ja­lia so­vie­tų val­džiai (tė­vas – baž­ny­čios pa­tar­nau­to­jas), to­dėl Ar­vy­dui ne­bu­vo su­teik­ta tei­sė sto­ti į aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Sim­no kom­jau­ni­mo ko­mi­te­tas jo cha­rak­te­ris­ti­ko­je pa­ra­šė, kad ne kom­jau­nuo­lis ne­ga­li bū­ti gy­dy­to­ju. Ta­da A.Šeš­ke­vi­čius įsto­jo į Kau­no me­di­ci­nos mo­kyk­lą, ją bai­gęs 1961 m. bu­vo pa­im­tas į so­vie­ti­nę ar­mi­ją, kur tar­na­vo tre­jus me­tus. 1964 m. sėk­min­gai iš­lai­kė sto­ja­muo­sius eg­za­mi­nus ir bu­vo pri­im­tas į Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­tą, ku­rį bai­gė 1970 m.

A.Šeš­ke­vi­čius sva­jo­jo dirb­ti kai­mo gy­dy­to­ju, to­dėl pa­si­rin­ko Laz­di­jų ra­jo­no Sei­ri­jų apy­lin­ki­nės li­go­ni­nę. Ta­čiau 1972 m., kaip bu­vu­sį ge­rą stu­den­tą, rek­to­rius, aka­de­mi­kas, pro­fe­so­rius Zig­mas Ja­nuš­ke­vi­čius pa­kvie­tė į Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­to as­pi­ran­tū­rą (kar­dio­lo­gi­jos sri­tį). 1977 m. A.Šeš­ke­vi­čius ap­si­gy­nė kan­di­da­ti­nę di­ser­ta­ci­ją, dir­bo Kar­dio­lo­gi­jos ins­ti­tu­te vy­riau­siuo­ju moks­li­niu ben­dra­dar­biu ir kar­tu Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ju kar­dio­lo­gu. Dar so­vie­ti­niu lai­ko­tar­piu skai­tė pra­ne­ši­mus moks­li­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se Ry­go­je, Ki­je­ve, Mask­vo­je, Je­re­va­ne, Tbi­li­sy­je, Mins­ke, Le­ning­ra­de. Pub­li­ka­vo per 60 moks­li­nių ir po­pu­lia­rių­jų straips­nių. Kaip ne­par­ti­niam A.Šeš­ke­vi­čiui tik 1989 m. bu­vo su­teik­tas do­cen­to var­das.

Lie­tu­vai at­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę, at­si­ra­do itin daug sku­biai spręs­ti­nų pro­ble­mų: rei­kė­jo nau­jai or­ga­ni­zuo­ti pir­mi­nę svei­ka­tos prie­žiū­rą, keis­ti spe­cia­lis­tų ren­gi­mą, kel­ti jų kom­pe­ten­ci­ją. Pa­si­au­ko­jan­čiu kas­die­niu dar­bu pro­fe­so­rius ir jo su­bur­tas ko­lek­ty­vas ėmė­si ryž­tin­gai keis­ti su­pra­ti­mą apie slau­gą kaip sa­va­ran­kiš­ką svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­tį. 

1992 m. KMU rek­to­riaus įsa­ky­mu prof. A.Šeš­ke­vi­čiui bu­vo pa­ves­ta kur­ti pir­mą­jį Lie­tu­vo­je Slau­gos fa­kul­te­tą. Jis ta­po pir­muo­ju šio fa­kul­te­to de­ka­nu. Per 17 va­do­va­vi­mo me­tų bu­vo su­kur­tos slau­gos, ki­ne­zi­te­ra­pi­jos, er­go­te­ra­pi­jos, so­cia­li­nio dar­bo me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mos, slau­gos kryp­ties dok­to­ran­tū­ra ir iš­ly­gi­na­mų­jų slau­gos stu­di­jų pro­gra­ma. Prof. A.Šeš­ke­vi­čius ne tik mo­kė stu­den­tus, da­li­jo­si pa­tir­ti­mi su ko­le­go­mis, bet ir pats nuo­lat gi­li­no ži­nias, to­bu­li­no įgū­džius da­ly­vau­da­mas dau­gy­bė­je kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo ren­gi­nių, sta­žuo­čių Šve­di­jo­je, Len­ki­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, JAV. Vie­nos iš sta­žuo­čių me­tu – 1994 m. Mel­bur­no La Trau­be uni­ver­si­te­te – pro­fe­so­rius už­mez­gė glau­džius ry­šius su Mel­bur­no ir Sid­nė­jaus lie­tu­vių ben­druo­me­nė­mis, ku­rios nu­ta­rė pri­si­dė­ti prie Šal­či­nin­kų ra­jo­no lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų rė­mi­mo. 

A.Šeš­ke­vi­čius įkū­rė Lie­tu­vo­je nau­ją me­di­ci­nos sri­tį – pa­lia­ty­vi­ą­ją me­di­ci­ną. Tai sun­kiai ser­gan­čių­jų, mirš­tan­čių­jų prie­žiū­ra ir gy­dy­mas, dva­si­nė pa­gal­ba li­go­niui, jo oru­mo ir ra­my­bės pa­lai­ky­mui. Pro­fe­so­rius 1995 m. da­ly­va­vo ku­riant Lie­tu­vos pa­lia­ty­vio­sios me­di­ci­nos drau­gi­ją, ta­po šios drau­gi­jos kū­ri­mo sig­na­ta­ru, o nuo 2003 m. – šios drau­gi­jos pre­zi­den­tu. Nuo 2007 m. pa­lia­ty­vio­ji me­di­ci­na pir­mą kar­tą ša­ly­je ta­po at­ski­ra me­di­ci­nos sri­ti­mi. Jos pra­di­nin­kas pa­ren­gė 36 va­lan­dų pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­skai­tų kur­są, jas skai­tė me­di­kams dau­ge­ly­je ša­lies mies­tų ir mies­te­lių. Šios pro­fe­so­riaus pa­stan­gos bu­vo vai­ni­kuo­tos įspū­din­gu re­zul­ta­tu – su­si­kū­rė 52 ins­ti­tu­ci­jos, tei­kian­čios sta­cio­na­rią ir am­bu­la­to­ri­nę pa­lia­ty­vi­ą­ją slau­gą. Už šį kil­nų dar­bą A.Šeš­ke­vi­čius ta­po 2011 m. Lie­tu­vos gar­bės „Me­tų pa­šau­ki­mas“ lau­re­a­tu.

Pro­fe­so­rius nie­ka­da ne­pa­mir­šo sa­vo gim­ti­nės – Sim­no. Jis rū­pi­no­si kraš­tie­čiais, Sim­no gim­na­zi­jos ir mies­te­lio bib­lio­te­koms do­va­no­jo sa­vo kny­gų, da­ly­va­vo įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, or­ga­ni­za­vo fo­to­gra­fi­jos pa­ro­das, iš už­marš­ties „pri­kė­lė“ šio kraš­to nu­si­pel­niu­sius žmo­nes. Pa­ties pro­fe­so­riaus žo­džiais ta­riant, „at­ei­na lai­kas, kai rei­kia grą­žin­ti tai, ką ga­vai“... Ir grą­ži­no su kau­pu. Sim­no mies­to Mag­de­bur­go tei­sių su­tei­ki­mo 380-ajam ju­bi­lie­jui (2006 m.) A.Šeš­ke­vi­čius, kar­tu su bro­liu Be­no­nu Šeš­ke­vi­čiu­mi, iš­lei­do kny­gą „Sim­nas“, o Sim­no pra­di­nės mo­kyk­los 230-ies me­tų su­kak­čiai (2015 m.) – „Sim­no ir jo apy­lin­kių pra­di­nės mo­kyk­los 1782–2012“. Sim­no var­do pa­mi­nė­ji­mo 525-ajam ju­bi­lie­jui 2019 m. – iš­lei­do dvie­jų da­lių kny­gą „Sim­no šimt­me­čių is­to­ri­ja“. Sim­no baž­ny­čios 500 me­tų ju­bi­lie­jui 2020 m. – kny­gą „Sim­no baž­ny­čiai 500 me­tų“. 

„Kas yra Sim­nas? Tai ne tik var­das. Tai – at­vers­ta kny­ga, į ku­rią rei­kia įra­šy­ti čia gy­ve­nu­sius žmo­nes, jų dar­bus, li­ki­mus, skaus­mą ir džiaugs­mą, o la­biau­siai – gar­bin­gą tė­viš­kės is­to­ri­ją, ku­ria tu­ri­me di­džiuo­tis“, – tai kny­gų au­to­riaus žo­džiai. Prieš tai rei­kė­jo su­rink­ti dau­gy­bę in­for­ma­ci­jos, do­ku­men­tų, nuo­trau­kų, va­lan­dų va­lan­das pra­leis­ti ar­chy­vuo­se, su fo­to­ka­me­ra pa­kla­jo­ti gim­ti­nės ta­kais, ke­liais ke­le­liais, klo­niais ir pa­kal­nė­mis. Ap­lan­kė pro­fe­so­rius ne tik sa­vo gim­to­jo Sim­no kiek­vie­ną kam­pe­lį, bet ir jo apy­lin­kes – Kal­niš­kės mū­šio vie­tą, Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro vo­kie­čių ka­rių ka­pi­nes Mer­ga­lau­ky­je, Po­šne­lės miš­ke Ho­lo­kaus­to au­kų ka­pus, Ąžuo­li­nių se­ną­jį ma­lū­ną ir dar daug ki­tų is­to­ri­nius įvy­kius me­nan­čių vie­to­vių. 

Prof. A.Šeš­ke­vi­čius su bro­liu Be­no­nu rin­ko įvai­rius se­no­vi­nius daik­tus, iš­sau­go­jo šim­ta­me­čius lei­di­nius ir pla­na­vo juo pri­sta­ty­ti vi­suo­me­nei jų sva­jo­nė­se kur­ta­me kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je gim­ta­ja­me Sim­ne. Už sa­vo kil­nią veik­lą pro­fe­so­rius ga­vo pa­dė­kas ne tik iš sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų, bet ir iš sa­vo taip my­lė­tų, pro­fe­so­rių ne­ap­sa­ko­mai ger­bu­sių kraš­tie­čių.
„Jei­gu gy­dy­mas yra die­viš­ko­ji veik­los sri­tis, ji tu­ri ap­rėp­ti ir kū­ną, ir sie­lą.“ Šiuo mąs­ty­to­jo Apo­lo­ni­jaus iš Ti­ja­nos, gy­ve­nu­sio dar I m. e. am­žiu­je, iš­min­ties per­lu vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą va­do­va­vo­si ne­ap­rė­pia­mu sie­los gi­lu­mu ir ne­iš­ma­tuo­ja­mu tau­ru­mu ap­do­va­no­tas Žmo­gus – gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas prof. Ar­vy­das Šeš­ke­vi­čius.

Ne­leng­va už­duo­tis ne tik su­skai­čiuo­ti, bet ir iš­var­din­ti pro­fe­so­riaus veik­los įver­ti­ni­mą pa­tvir­ti­nan­čius fak­tus, do­ku­men­tus. 2009 m. svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Al­gis Čap­li­kas su­tei­kė A.Šeš­ke­vi­čiui LR nu­si­pel­niu­sio svei­ka­tos ap­sau­gos dar­buo­to­jo gar­bės var­dą ir įtei­kė nu­si­pel­niu­sio svei­ka­tos ap­sau­gos dar­buo­to­jo Gar­bės žen­klą. 2012 m. A.Šeš­ke­vi­čius pa­skelb­tas Sim­no mies­to Me­tų žmo­gu­mi. 2015 m. Aly­taus ra­jo­no me­ro ap­do­va­no­tas tri­spal­ve vė­lia­va ir pa­dė­ka už pi­lie­tiš­ku­mą, mei­lę gim­ta­jam kraš­tui, ben­druo­me­niš­ku­mą ir ak­ty­vią vi­suo­me­ni­nę veik­lą. 2016 m. už il­ga­me­tį in­dė­lį į gy­vy­bės kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mą ta­po Gy­vy­bės kul­tū­ros ap­do­va­no­ji­mo lau­re­a­tu. Gar­bin­giau­sią ap­do­va­no­ji­mą pel­nė 2016 m. Lie­pos 6-ąją – A.Šeš­ke­vi­čiui už nuo­pel­nus Lie­tu­vai, už jos var­do gar­si­ni­mą pa­sau­ly­je pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė įtei­kė Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­no „Ri­te­rio kry­žių.“ 

Sma­gu sklai­dy­ti ofi­cia­lius ap­do­va­no­ji­mus, bet kaip džiu­gu, kai laiš­kuo­se ran­da­ma prof. A.Šeš­ke­vi­čiaus bi­čiu­lių pa­dė­kų, pa­dik­tuo­tų šir­di­mi: „Gerb. Ar­vy­dai Šeš­ke­vi­čiau, dė­ko­ju Jums, kad su­ge­bat iš­girs­ti/Dai­ge­lį ma­žą pa­ke­lės,/Už tai, kad tu­rit ge­rą šir­dį.../Pa­do­va­no­tą šyp­se­ną ki­tiems./Kad su­ge­bat iš­girst šir­dies pla­ki­mą/Ir siel­var­tą žmo­gaus.../Ti­kė­kit, o ti­kė­ti rei­kia,/Jums at­pil­das – pa­lai­ma iš dan­gaus. Ju­bi­lie­jaus pro­ga lin­kiu Jums svei­ka­tos, sėk­mės, stip­ry­bės, kū­ry­bi­nių min­čių ir daug ge­rų ir ar­ti­mų žmo­nių ša­lia. Sim­nas, Al­bi­na“.

Kvie­čia­me pri­si­min­ti iš Sim­no ki­lu­sį švie­suo­lį ir at­vyk­ti į pa­ro­dos „Pro­fe­so­rius Ar­vy­das Šeš­ke­vi­čius – Dzū­ki­jos kraš­to švie­suo­lis, da­li­nęs gė­rį, mei­lę, vil­tį...“ pri­sta­ty­mą, ku­ris vyks bir­že­lio 20 d., ket­vir­ta­die­nį, 14 val. Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo Aly­taus fi­lia­le (Jot­vin­gių g. 7).  Ap­žiū­rė­ti pa­ro­dą, pa­dis­ku­tuo­ti ma­lo­niai kvie­čia­me vi­sus Dzū­ki­jos kraš­to gy­ven­to­jus ir sve­čius. Pa­ro­da veiks iki gruo­džio 31 d.

Ze­nė Ber­na­ta­vi­čie­nė,
Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo Aly­taus fi­lia­lo ve­dė­ja