Daugiau nei šešis dešimtmečius Alytuje dirbanti „Dainava“ yra siuvusi ir pagal Kar­lo La­ger­fel­do dizainą (FOTO) (4)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@alytausnaujienos.lt
UAB „Dai­na­va“ direktorė Gied­rė Gau­šie­nė.
UAB „Dai­na­va“ direktorė Gied­rė Gau­šie­nė.
„Dai­na­va“ – vie­na se­niau­sių Aly­taus bendrovių, iš­lai­kiu­si ne­pa­keis­tą sa­vo var­dą, dirb­da­ma su ži­no­mais pre­kių žen­klais, už­si­au­gi­no so­li­džią prak­ti­nę pa­tir­tį ga­my­bos ir tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je. Už­sie­nio siu­vi­mo ver­slo sek­to­rius ver­ti­na aly­tiš­kių mo­te­riš­kų dra­bu­žių ga­my­bos ko­ky­bę ir ga­li­my­bes.

Ko­kia šian­dien UAB „Dai­na­va“?

Kaip tei­gia „Dai­na­vos“ va­do­vė Gied­rė Gau­šie­nė, dau­giau­siai dar­buo­to­jų ben­dro­vė­je dir­bo 1984 me­tais, kai bu­vo ati­da­ry­tas suk­ne­lių ce­chas – apie pus­an­tro tūks­tan­čio žmo­nių. „Aiš­ku, da­bar jų ge­ro­kai ma­žiau – 140, su­ma­žė­ju­sios ir dar­bų ap­im­tys. Ly­gi­nant su ša­lies įmo­nė­mis, esa­me vi­du­ti­niai“, – sa­ko „Dai­na­vos“ va­do­vė.

Ko­vo mė­ne­sio ži­nio­mis, ban­kru­tuo­ja net dvi ša­lies siu­vi­mo įmo­nės: už­si­da­ro vir­šu­ti­nių dra­bu­žių siu­vi­mu už­si­i­man­ti „Kau­no Bal­ti­ja“, dar­bo ne­teks 115 dar­buo­to­jų; Vil­niu­je vei­kian­ti mo­te­riš­kų vir­šu­ti­nių dra­bu­žių siu­vi­mo ben­dro­vė „Ro­žė“ taip pat už­si­da­ro ir ke­ti­na at­leis­ti vi­sus 51 dar­buo­to­ją. Do­mi­mės, kas le­mia tai, kad ži­no­miems pre­kių žen­klams siu­van­ti „Dai­na­va“ gy­ve­na, o ko­le­goms te­ko baig­ti veik­lą? „Dar­bo tu­rė­ji­mas: ne­tu­ri klien­tų, ne­tu­ri už­sa­ky­mų. Ener­ge­ti­niai kaš­tai bei vi­sa ki­ta mū­sų ša­ly­je au­ga, už­sie­nie­čiai tiek mo­kė­ti už dar­bą, kiek mums rei­kia, kad iš­gy­ven­tu­me, jau ne vi­sa­da iš­ga­li. Mes siu­va­me il­ga­me­čiams part­ne­riams, nei­eš­ko­me to­kių, ku­rie už­sa­ky­mą pa­tei­kia vie­nam se­zo­nui ir at­si­svei­ki­na. Sten­gia­mės ieš­ko­ti ir ras­ti kom­pro­mi­sus su nuo­la­ti­niais part­ne­riais, ku­rie už­au­go kar­tu su mu­mis ir ku­rie yra kar­tu iki da­bar. La­vi­ruo­ja­me, ban­do­me su­ras­ti tin­ka­miau­sius spren­di­mus. Il­ga­me­čiai ry­šiai „Dai­na­vą“ sie­ja su pa­ti­ki­mais Vo­kie­ti­jos, Aust­ri­jos, Skan­di­na­vi­jos ša­lių ver­sli­nin­kais“, – pa­si­džiau­gia G.Gau­šie­nė.

Įmo­nės veik­lo­je bū­ta „kal­niu­kų“ – dar­buo­to­jai iš­ei­na į pen­si­ją, iš­va­žiuo­ja pas vai­kus, ap­si­sto­ju­sius už­sie­ny­je. Di­rek­to­rė pri­si­me­na, kad sa­vų ko­rek­ci­jų įne­šė ko­vi­das, su­ma­žė­jo par­da­vi­mai, te­ko pa­bu­vo­ti pra­sto­vo­se. „Ne­te­ko­me svar­baus klien­to, ku­ris vė­liau su­grį­žo, bet tik da­li­nai. Vis­ko bu­vo, ras­da­vo­si ir įtam­pos tarp žmo­nių. Bet lai­ko­mės, lau­kia­me ir no­riai pri­ima­me siu­vė­jus. Jei­gu at­ei­na žmo­gus, ku­ris mo­ka ir no­ri dirb­ti, tik­rai pri­ima­me. To­kia glo­ba­li šian­die­nos si­tu­a­ci­ja, kad vi­sos ga­myk­los jau­čia ma­žes­nį ar di­des­nį dar­buo­to­jų sty­gių“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vė.

Dai­na­vie­čiai siu­va mo­de­lius ma­žo­mis par­ti­jo­mis

Iš il­ga­me­tės „Dai­na­vos“ va­do­vės Ve­ro­ni­kos Sta­du­lie­nės te­ko iš­girs­ti, kad prie nau­jo ga­mi­nio pri­si­lie­čia apie 30 dar­buo­to­jų. Do­mi­mės, ar šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos su­ma­ži­no tą skai­čių? 
„Jei­gu skai­čiuo­si­me nuo la­po su pie­ši­niu ga­vi­mo, tai prie nau­jo ga­mi­nio ir šian­dien pri­si­lie­čia maž­daug tiek pat žmo­nių. Bri­ga­do­je apie dvi­de­šimt dar­buo­to­jų ir kiek­vie­nas tu­ri sa­vo ope­ra­ci­ją. Ro­bo­tai mums ma­žai pa­gel­bė­tų, ta­čiau tu­ri­me įren­gi­nius, ku­rie pa­de­da au­to­ma­ti­zuo­ti tam tik­ras ope­ra­ci­jas. Mū­sų siu­va­mi mo­de­liai nuo­lat kei­čia­si, už­sa­ky­mų kie­kiai yra skir­tin­gi, o ro­bo­tai rei­ka­lin­ges­ni ten, kur už­duo­tys ma­žai kin­ta“, – pa­ste­bi va­do­vė.

Dai­na­vie­čiai siu­va mo­de­lius įvai­rio­mis par­ti­jo­mis – daž­niau­siai nuo 100 iki 500 vie­ne­tų, re­čiau – 50 vie­ne­tų. Vi­sa­da džiau­gia­si di­de­lė­mis par­ti­jo­mis. Ma­žiau­sia ko­lek­ci­ja – nuo 1 iki 6, kaip par­da­vi­mo pa­vyz­džiai. Nuo ko­lek­ci­jos par­da­vi­mų sėk­mės pri­klau­so ir ga­my­bi­niai už­sa­ky­mai.
„Pa­tys ne­ku­ria­me rū­bų, gau­na­me es­ki­zus su trum­pu ap­ra­šy­mu, pa­vyz­džius, o mū­sų kon­struk­to­riai juos re­a­li­zuo­ja iki ga­mi­nio. Vi­sos spal­vos pa­rink­tos už­sa­ko­vų, jie at­si­ren­ka ir au­di­nius. Mū­sų klien­tai tu­ri sa­vo di­zai­ne­rius. Prie ži­no­mų Vo­kie­ti­jos di­zai­ne­rių Kar­lo La­ger­fel­do ir Wolf­gan­go Jo­o­po kū­ry­bos esa­me pri­si­lie­tę ir mes“, – at­vi­rau­ja G.Gau­šie­nė.

Ža­lia­vos taip pat at­ve­ža­mos iš sve­tur, tie­kė­jai – ita­lai, tur­kai, por­tu­ga­lai, bū­ta ir iš Ki­ni­jos. Lie­tu­vo­je au­di­nių ne­per­ka­me, ta­čiau ne­ma­ža da­lis siu­vi­mo prie­dų, siū­lų, už­trauk­tu­kų, sta­bi­li­zuo­jan­čių įdėk­lų yra per­ka­mi iš Lie­tu­vos tie­kė­jų. Siu­vi­mo įren­gi­mai taip pat įsi­gy­ja­mi iš mū­sų ša­lies tie­kė­jų ar­ba ieš­ko­ma už­sie­ny­je. 

Sank­ci­jų Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai po­vei­kis ne­pa­lie­tė „Dai­na­vos“. Ben­dro­vės ke­liai jau se­niai ve­da į Va­ka­rus, kur ga­min­to­jams tai­ko­mi to­kie pat rei­ka­la­vi­mai, kaip ir ži­no­miems pre­kių žen­klams.
Įmo­nė tu­ri GOTS (Glo­bal Or­ga­nic Tex­ti­le Stan­dart) ser­ti­fi­ka­tą, jis ak­cen­tuo­ja tva­ru­mą, aly­tiš­kiams svar­bu dirb­ti tva­riai ir šva­rio­je ap­lin­ko­je. „Dai­na­va“ in­ves­tuo­ja į ap­lin­ko­sau­gą, eko­lo­giš­kus au­di­nius, siū­lus. Vi­lia­ma­si, kad prie tva­ru­mo ir tau­pu­mo ne­ma­žai pri­si­dės ir ką tik su­mon­tuo­ta sau­lės elektrinė. At­si­nau­ji­nan­ti ener­gi­ja, kaip ti­ki­ma­si, pa­dės su­ma­žin­ti ener­ge­ti­nius kaš­tus.

Ar nu­si­pir­kus ga­mi­nį ga­li­ma ma­ty­ti, kad jis pa­ga­min­tas „Dai­na­vo­je“?

De­ja, toks pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­tis žy­mė­ji­mas nė­ra pri­va­lo­mas. Lie­tu­vos par­duo­tu­vė­se „Dai­na­vos“ pro­duk­ci­jos ne­iš­vy­si­me, nes vi­sa, kas čia pa­ga­min­ta, iš­ve­ža­ma į už­sie­nį. Lo­go­ti­po ant ga­mi­nių ir­gi nė­ra, eti­ke­tė­je ra­šo­ma, kad pa­ga­min­ta Lie­tu­vo­je. 

„Dai­na­va“ tu­ri fi­lia­lą Sim­ne, ku­ria­me dir­ba 14 dar­buo­to­jų. Jie siu­va tą pa­čią pro­duk­ci­ją, gal kiek dau­giau spe­cia­li­zuo­ja­si kel­nių siu­vi­me. Vi­sas „Dai­na­vos“ asor­ti­men­tas skir­tas mo­te­rims – vy­rams rū­bai ne­siu­va­mi. Jau se­niai ne­be­ga­mi­na­mi ir vai­kiš­ki dra­bu­žiai.

Ma­das teks­ti­lės pra­mo­nė­je kiek­vie­ną se­zo­ną dik­tuo­ja spal­vų pa­si­rin­ki­mas, au­di­nių struk­tū­ra, si­lu­e­tų for­mos. Šiuo me­tu, pa­šne­ko­vės pa­ste­bė­ji­mu, ma­žė­ja mo­te­riš­kų kla­si­ki­nių rū­bų. Vis­kas su­ka­si į spor­tiš­ką, lais­vą sti­lių. Kal­bant apie au­di­nių pa­si­rin­ki­mą, iš džin­so „Dai­na­vo­je“ ne­siu­va­ma, nes tam rei­kia spe­cia­lių siu­vi­mo ma­ši­nų. Vel­ve­to ga­my­bo­je tik­rai pa­si­tai­ko, ypač siu­vant švar­kus. Re­tai, bet ma­to­mas ir vin­ta­ži­nis kram­ple­nas. Va­sa­ros se­zo­ne ka­ra­liau­ja li­nas, daug iš jo siu­va­ma suk­ne­lių, švar­ke­lių, kel­nių, si­jo­nų. Iš vil­nos au­di­nio siu­va­mi pal­tai.

Ar mo­te­riš­kų dra­bu­žių ko­lek­ci­jų siu­vė­jai aly­tiš­kiai jau­čia už­sa­ko­vų no­rą vis at­si­nau­jin­ti? Ar jun­ta­mas ato­trū­kis tarp pra­ban­gaus ir pi­gaus dra­bu­žio? „Šis ato­trū­kis vis di­dė­ja, bet ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar pi­gų, ar bran­ges­nį ga­mi­nį žmo­gus pirk­tų, jis ap­gal­vo­ja, kruopš­čiai ga­mi­nį ap­žiū­ri. Pa­si­tai­ko ir grą­ži­ni­mų. Reik­lūs, pa­sta­būs už­sa­ko­vai, ypač vo­kie­čiai – to­kia tau­ta, o mes pri­va­lo­me už­tik­rin­ti jiems ko­ky­bę, nes nuo to pri­klau­so ir mū­sų at­ei­tis“, – da­ro iš­va­dą ben­dro­vės va­do­vė.

Koks dra­bu­žis il­giau­siai ne­pra­ran­da pa­klau­sos? Kaip ati­ta­ria ben­dro­vės di­rek­to­rė, vi­sas mo­te­riš­kas asor­ti­men­tas pa­klau­sus: suk­ne­lės, kel­nės, pal­tai, švar­kai... Mo­de­liai nuo­lat kei­čia­si. Siu­vė­jams įpras­ta va­sa­ros se­zo­ną pa­baig­ti iki ba­lan­džio pa­bai­gos. Vie­ni už­sa­ko­vai pri­pa­žįs­ta du se­zo­nus, ki­ti tu­ri ir tarp­se­zo­ni­nius in­tar­pus. Žie­mai skir­ti dra­bu­žiai tam­ses­ni, va­sa­rai – spal­vin­ges­ni, ryš­kes­ni.

G.Gau­šie­nė – ket­vir­to­ji „Dai­na­vos“ va­do­vė

Nuo 1956 me­tų vei­kian­čiai „Dai­na­vai“ va­do­va­vo vien mo­te­rys: Antanina Skir­ke­vi­čie­nė, Veronika Sta­du­lie­ne, Re­gi­na Mor­ku­vie­nė. To­kia ga­my­bos ša­ka, to­kia spe­ci­fi­ka. 

Jau ket­vir­tus me­tus ben­dro­vės di­rek­to­rė – iš Su­val­ki­jos ki­lu­si G.Gau­šie­nė. Į „Dai­na­vą“ ji įsi­lie­jo 2006-ai­siais. Įmo­nė ieš­ko­jo va­dy­bi­nin­kės, mo­kan­čios vo­kie­čių kal­bą. Gied­rė bu­vo bai­gu­si ger­ma­nis­ti­kos stu­di­jas, sta­ža­vo­si Vo­kie­ti­jo­je. Pir­mo­ji dar­bo vie­ta – klien­tų va­dy­bi­nin­ke par­da­vi­mų pa­da­li­ny­je, vė­liau...

Daugiau sužinosite skaitydami „Alytaus naujienų“ spaudinio 

13987-ąjį numerį, būdami mūsų laikraščio prenumeratoriai.

Užsisakykite https://www.alytausnaujienos.lt/prenumerata 

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. Kreiptis: 

el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt, tel. +37060444141

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.