Į Vil­niaus Ka­ziu­ko mu­gę be švil­pu­kų Al­gir­das ne­iš­vyks­ta

Al­gir­das tei­gia, kad jo ar­kliu­kas – švil­pu­kai. Tai tar­si kū­ry­bos fir­mi­nis žen­klas, be jų jis ne­pa­si­ro­do mu­gė­se. Spal­vin­gi švil­pu­kai yra pa­klau­sūs Vil­niaus mu­gė­se, bet jų ne­rei­kia aly­tiš­kiams. „Ap­skri­tai ne­ga­liu pa­gir­ti sa­vo gim­to­jo mies­to, nes aly­tiš­kių mu­gė­se ne­do­mi­na me­no dir­bi­niai, jiems rei­kia mais­to“, – iš­va­dau­ja ne­ma­žai ša­lių su sa­vo dir­bi­niais ap­ke­lia­vęs Dzū­ki­jos tau­to­dai­li­nin­kas.

Jis Vil­niaus Ka­ziu­ko mu­gei be švil­pu­kų nu­žie­dė in­dų če­na­chams, puo­dų, ypač įdo­mūs du­be­nys šal­ti­barš­čiams – su sky­re­liu bul­vėms su­si­dė­ti.

„Esu dau­giau ama­ti­nin­kas, liau­dies meist­ras ne­gu tau­to­dai­li­nin­kas. Ne­si­vai­kau ma­dų, pa­ro­dų sti­liaus ar te­mų, ku­riu, ga­mi­nu tai, kas man pa­čiam pa­tin­ka“, – tei­gia Al­gir­das ir kvie­čia at­vyk­ti į Ka­ziu­ko šven­tę Vil­niu­je. Dar pri­du­ria, kad at­vy­kus bus ką veik­ti ir apie ką pa­ra­šy­ti. Vi­suo­met pa­ruo­šia­ma įspū­din­ga me­ni­nė pro­gra­ma. Aly­tiš­kiui džiu­gu, kad vie­nos di­džiau­sių ir įspū­din­giau­sių mu­gės or­ga­ni­za­to­rių po­žiū­ris kei­čia­si, at­si­kra­to­ma pre­kiau­to­jų ki­nie­tiš­kais nie­ku­čiais, kryps­ta­ma į ama­ti­nin­kus, meist­rus, tau­to­dai­li­nin­kus, puo­se­lė­jan­čius tra­di­ci­nius ama­tus bei ku­rian­čius ori­gi­na­lius dir­bi­nius, de­ri­nan­čius ran­kų dar­bą bei šių die­nų tech­no­lo­gi­jas.

Al­gir­do ir jo mo­čiu­tės, liau­dies meist­rės Ju­li­jos Ba­ra­naus­kie­nės, dir­bi­nių iš mo­lio pa­ma­ty­ti ga­li­ma Aly­taus mies­to cen­tre esan­čia­me tau­to­dai­li­nin­ko ma­mos Le­o­ka­di­jos Lau­kie­nės įkur­ta­me pri­va­čia­me ke­ra­mi­kos mu­zie­ju­je.

Nuo pen­ke­rių me­tų mo­čiu­tės Ju­li­jos iš­mo­ky­tas mo­lio meist­rys­tės, iki šian­dien Al­gir­das lip­do, žie­džia ir sa­ko ne­si­liau­sian­tis kur­ti ir da­ly­vau­ti Vil­niaus Ka­ziu­ko mu­gė­je.