Žemaičiai Alytuje renkasi daugiau nei tris dešimtmečius (1)

AN informacija
Parašykite autoriui
zem
Vytautas Bigaila (pirmas iš kairės) ir Alytaus žemaičių pulkelis. Vidos Jovaišienės nuotr.
Alytaus žemaičiai, taip pat ir Trečiojo  amžiaus universiteto (TAU) Alytaus fakulteto klausytojai susitiko su žinomu kalbininku prof. Juozu Pabrėža, mokslo monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autoriumi. Žemaičių – su lietuvių, latvių ir latgalių – viena iš keturių gyvų, savarankiškų ir seniausių baltų kalbų. Į ją J. Pabrėža išvertė Antuano de  Sant-Exupery „Mažąjį princą“.  Sužavėjo ir profesoriaus žemietės, jo studentės Silvijos Udos (Baranauskienės) žemaitiškų trieilių (haiku) knyga „A tori Ognėis?“, vakaro metu keliavusi Iš rankų  į rankas.

Žemaičių kultūros draugijos Alytaus skyrius nariai į renginius renkasi jau 35 metus, dažniausiai tai atsitinka per Jonines ir Užgavėnes. Štai ir šiemet per Užgavėnes į Blynų vakarėlį Dzūkijos sostinės žemaičiai rinkosi kavinėje „Prie  parko“ – pradžioje prisiminti išėjusieji Anapilin.  

Jadvyga M. prisiminė apie artimus žmones, kurių mūsų tarpe jau nėra, tačiau liko parašyti tekstai. Prasmingai skambėjo Arūno V. skaitomas puniškės mokytojos, daugelį  metų žemaičių susiėjimų siela buvusios Teklės Džervienės  eilėraštis „Gegužraibė“.

Susibūrime prisiminti kituose kraštuose atsidūrusieji. Prabilo ir Vytauto Č. gitaros garsai, pritarė Gintautas S., Silvija C., Rimas bei Vida J. Jos ir kitų žemaitiškai skaitomos eilės pakėlė vakaro nuotaiką. Iš  naujo suskambo ne viena žemaičių daina apie Kaziūnę ir jos jaučius, apie šokinėjančius vaikelius, apie tėviškės ąžuolus. 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai