Po­mi­do­rų vy­nas. Šis gur­ma­niš­kas gė­ri­mas ga­mi­na­mas Aly­taus kai­me (2)

Saulė Pinkevičienė, saulepinkeviciene@alytausnaujienos.lt
Vyn­da­rys­tės ėmė­si Ma­ri­jus Ja­ki­ne­vi­čius su svai­niu Ir­man­tu Ada­mo­niu. Nuo­trau­ko­je – su žmo­no­mis Eg­le ir Laura.
Vyn­da­rys­tės ėmė­si Ma­ri­jus Ja­ki­ne­vi­čius su svai­niu Ir­man­tu Ada­mo­niu. Nuo­trau­ko­je – su žmo­no­mis Eg­le ir Laura.
Aly­taus kraš­te gy­vuo­ja pir­mo­ji li­cen­ci­juo­ta na­tū­ra­lios fer­men­ta­ci­jos vai­sių, uo­gų ga­my­bos vy­ni­nė „Miel­la vy­ni­nė“. Tai – aly­tiš­kio Ma­ri­jaus Ja­ki­ne­vi­čiaus ir jo svai­nio Ir­man­to Ada­mo­nio įgy­ven­din­ta sva­jo­nė.

Lie­tu­vo­je yra apie 17 li­cen­ci­juo­tų vy­ni­nių, ma­žų­jų – apie 10. Aly­taus kraš­te kol kas gy­vuo­ja tik vie­na li­cen­ci­juo­ta vy­ni­nė. „Miella vyninė“ du­ris at­vė­rė 2022 me­tais, o šiuo me­tu jos ga­mi­niai įver­tin­ti au­ten­tiš­kų lie­tu­viš­kų ga­mi­nių ko­ky­bės žen­klu – Lie­tu­vos tau­ti­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tu.

Ver­slas at­si­ra­do pan­de­mi­jos me­tu, o jo pa­grin­das – dau­giau nei šim­tą me­tų sie­kian­čios Ada­mo­nių šei­mos vyn­da­rys­tės tra­di­ci­jos, ku­rias pa­vel­dė­jo bro­lis ir se­suo Ir­man­tas Ada­mo­nis ir Eg­lė Ada­mo­ny­tė. Vyn­da­rys­tė ta­po šei­my­ni­niu ver­slu, jo ėmė­si Eg­lės vy­ras Ma­ri­jus Ja­ki­ne­vi­čius ir jo svai­nis Ir­man­tas Ada­mo­nis. Vy­ni­nės pa­va­di­ni­mas taip pat sim­bo­li­zuo­ja ben­drys­tę – M.I.E.L­.L.A yra sa­vi­nin­kų ir jų vai­kų pir­mų­jų var­do rai­džių san­trum­pa.

Pir­miau­sia ver­slo su­ma­ny­to­jai pra­dė­jo ieš­ko­tis tin­ka­mų ga­my­bi­nių pa­tal­pų, ta­čiau su­ras­ti ne­pa­vy­ko, to­dėl pa­sta­tė pa­tys, Kau­no ko­le­gi­jo­je M.Ja­ki­ne­vi­čius ir I.Ada­mo­nis bai­gė vyn­da­rys­tės kur­sus. Ne­tru­kus ap­lan­kė ir pir­mo­ji sėk­mė: lie­tu­viš­ko vy­no čem­pio­na­te lai­mė­jo ke­tu­ris me­da­lius, du „Miel­la vy­ni­nės“ vy­nai bu­vo įver­tin­ti kaip ge­riau­si Lie­tu­vo­je sa­vo ka­te­go­ri­jo­je.

„Mū­sų mo­čiu­tė Ona mo­kė, jog vy­ną rei­kia da­ry­ti iš to, ką duo­da gam­ta. Pa­vyz­džiui, obuo­lių vy­nas, kaip ir anks­čiau, taip ir da­bar, yra ga­mi­na­mas tik iš an­ta­ni­nių obuo­lių sul­čių. Iki šiol yra iš­li­ku­sių se­nų­jų obe­lų, iš ku­rių vai­sių mū­sų gi­mi­nė­je bu­vo ga­mi­na­mas vy­nas. Vyš­nios ir juo­die­ji ser­ben­tai taip pat nuo se­no au­go mo­čiu­tės so­dy­bo­je. O miš­ko gė­ry­bių mo­čiu­tė ke­liau­da­vo į ar­ti­miau­sią miš­ką ir rais­tą pa­si­rink­ti“, – pa­sa­ko­ja E.Ada­mo­ny­tė.

Šiuo me­tu vy­nams ga­min­ti nau­do­ja­ma šiuo­lai­kiš­ka įran­ga, ta­čiau nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos ne­pa­kei­čia nei ga­mi­nio ga­my­bos bū­do, nei re­cep­tū­ros, nei uni­ka­lių sa­vy­bių su­dė­ties, nei tra­di­ci­nės ža­lia­vos. Vy­no ga­my­bai rei­ka­lin­gus vai­sius, uo­gas „Miel­la vy­ni­nės“ vyn­da­riai per­ka tik iš Lie­tu­vos ūki­nin­kų, o di­džio­ji jų da­lis at­ke­liau­ja bū­tent iš Dzū­ki­jos kraš­to ūkių.

– Ko­kią ži­nu­tę ne­šate apie Aly­taus kraš­tą, ku­ria­me esa­te pir­mo­ji li­cen­ci­juo­ta na­tū­ra­lios fer­men­ta­ci­jos vai­sių uo­gų vy­ni­nė, ir sa­vo jau­ną ver­slą? – tra­di­ci­nio, daug dė­me­sio su­lau­kian­čio ren­gi­nio iš­va­ka­rė­se klau­sia­me Ma­ri­jaus Ja­ki­ne­vi­čiaus.

– Ne vie­nas ke­liau­to­jas, ke­liau­da­mas į to­kias ša­lis kaip Pran­cū­zi­ja, Ita­li­ja ap­lan­ko vie­tos vy­ni­nes ir su­si­pa­žįs­ta su to re­gio­no ga­mi­na­mu vy­nu. „Miel­la vy­ni­nė“ tu­riz­mo pa­ro­do­je skleis ži­nią, jog ke­liau­to­jai Lie­tu­vo­je taip pat ga­li su­si­pa­žin­ti ir at­ras­ti mū­sų kraš­te ga­mi­na­mo vy­no sko­nį. Tad mū­sų vie­na iš pa­grin­di­nių mi­si­jų ir yra pri­sta­ty­ti vyn­da­rys­tės tu­riz­mą ir kvies­ti ke­liau­to­jus pa­žin­ti lie­tu­viš­ką vy­ną bei at­ras­ti Dzū­ki­jos kraš­te „Miel­la vy­ni­nę“ ir jos vy­nuo­gy­ną.

– Kiek rū­šių vy­nų šiuo me­tu ga­mi­na­te?

– Jei skai­čiuo­tu­me ga­mi­na­mus ir eks­pe­ri­men­ti­nius vy­nus tuo­met jų ga­li­ma bū­tų su­skai­čiuo­ti ir dau­giau kaip 25 skir­tin­gas rū­šis.

– Ar uo­gų vy­nai tik sal­dūs, ar ar čia toks mi­tas?

– Vi­siš­kas mi­tas ir nu­si­sto­vė­jęs klai­din­gas mąs­ty­mas apie lie­tu­viš­kus uo­gų vy­nus. Sau­su­mas ar sal­du­mas vi­siš­kai pri­klau­so nuo vyn­da­rio ku­ria­mo re­cep­to ir su­ma­ny­mo. Pu­sė mū­sų ga­mi­na­mų vy­nų yra sau­si, ki­ti pu­siau sau­si, pu­siau sal­dus bei sal­dūs. Sal­die­ji mū­sų vy­nai yra įtrauk­ti į Lie­tu­vos tau­ti­nio pa­vel­do są­ra­šą. Be­je, po­pu­lia­riau­sias ir ap­do­va­no­ji­mų su­lau­kęs – vyš­nių sau­sas vy­nas.

– Ori­gi­na­liau­sias jū­siš­kis vy­nas, kiek gir­dė­jau, ga­mi­na­mas iš po­mi­do­rų…?

– Po­mi­do­rų vy­ną pa­va­din­tu­me gur­ma­niš­kiau­siu vy­nu iš vi­sos mū­sų ga­mi­na­mų vy­nų pa­le­tės. Esa­me vie­nin­te­liai Lie­tu­vo­je bei Bal­ti­jos vals­ty­bė­se, ku­rie ga­mi­na­me to­kį gė­ri­mą.

– Gal tu­ri­te ir ne­al­ko­ho­li­nio vy­no?

– Kol kas ne­tu­ri­me, bet at­ei­ties pla­nuo­se nel­ko­ho­li­nis yra.

– Tech­no­lo­gi­nis klau­si­mas – ką reiš­kia na­tū­ra­li fer­men­ta­ci­ja ir kaip na­tū­ra­lu­mas at­si­lie­pia kai­nai?

– Moks­liš­kai na­tū­ra­li fer­man­ta­ci­ja reiš­kia ener­gi­ją iš­ski­rian­tis mais­ti­nių me­džia­gų (pa­vyz­džiui, gliu­ko­zės) ana­e­ro­bi­nis fer­men­ti­nis ski­li­mas, o pa­pras­tai ta­riant – mie­lės val­go cuk­rų ir ga­mi­na­mas al­ko­ho­lis. Tai reiš­kia, kad al­ko­ho­lį pa­ga­mi­na­me, o ne pri­de­da­me. Jei kal­ba­me apie kai­ną, tai ji di­dži­ą­ja da­li­mi pri­klau­so nuo vals­ty­bės tai­ko­mų ak­ci­zų ir mo­kes­čių, nes ko­kia 40 proc. kai­nos su­da­ro vals­ty­bi­niai mo­kes­ciai. Tad nuo sau­sio 1-osios pa­kė­lus ak­ci­zus, tai at­si­lieps ir kai­noms Lie­tu­vo­je.

– Bai­gė­te vyn­da­rys­tės kur­sus Kau­no ko­le­gi­jo­je – kuo as­me­niš­kai jus už­ka­bi­no ši­tas ama­tas? Kaž­kaip įsi­vaiz­da­vau, kad šio ama­to ga­li­ma iš­mok­ti ne­bent Pran­cū­zi­jo­je ar Ita­li­jo­je.

– Taip, vyn­da­rys­tės kur­sus bai­giau Kau­no ko­le­gi­jo­je, nes tik vie­nin­te­lė įstai­ga, ku­ri juos ren­gia, o vyn­da­rys­tės ama­tas la­bai įdo­mus pats sa­vai­me. Tai – nuo­la­ti­niai ieš­ko­ji­mai, at­ra­di­mai ir sie­ki­mai su­kur­ti bei su­ba­lan­suo­ti kuo ge­res­nį vy­ną. La­bai įdo­mus kū­ry­bi­nis pro­ce­sas.

Be­je, jei kal­ba­me apie vyn­da­rys­tės ama­tą, tai jo ne­mo­ko nie­kur, bet per­duo­da iš kar­tos į kar­tą tik šei­mo­je. Pran­cū­zi­jo­je, Ita­li­jo­je ga­li­ma pa­si­sem­ti pa­tir­ties, ži­nių, bet svar­bu no­ras ieš­ko­ti ir vi­sa­da to­bu­lė­ti.

– Ar pats ku­ria­te vy­no re­cep­tus?

–Tik­rai taip.

– Iš kur gau­na­te ža­lia­vos vy­nams?

– Di­džio­ji da­lis ža­lia­vų at­ke­liau­ja iš vie­ti­nių Aly­taus ra­jo­no, Pie­tų Lie­tu­vos ūki­nin­kų ūkių, ku­rie au­gi­na ser­ben­tus, sva­rai­nius, avie­tes ir pa­na­šiai.

– Me­tus lai­ko sie­kė­te li­cen­ci­jos, pa­so­din­ote vy­nuo­gy­ną – įspū­din­gas už­mo­jis, bet ar Lie­tu­va kli­ma­to pras­me yra pa­lan­ki vyn­da­rys­tei?

– Tu­ri­me pa­si­so­di­nę virš 5 tūks­tan­čių au­ga­lų vy­nuo­gy­ną. Vi­si vyn­me­džiai ser­ti­fi­kuo­ti, tu­ri pa­sus ir yra pri­tai­ky­ti bū­tent šio kraš­to kli­ma­tui. Vy­nuo­gy­ną ga­li­ma pa­ma­ty­ti va­žiuo­jant ke­liu Jiez­nas-Drus­ki­nin­kai, jis yra ša­lia vy­ni­nės.

– Kas pa­lai­ko op­ti­miz­mą kur­ti to­kį ver­slą?

– Op­ti­miz­mą vi­sa­da pa­lai­ko mū­sų pro­duk­to įver­ti­ni­mai ir pri­pa­ži­ni­mai įvai­riuo­se kon­kur­suo­se bei nuo­la­ti­niai at­ra­di­mai kū­ry­bi­nia­me pro­ce­se. Pa­lai­ko žmo­nių šyp­se­nos, kai jie pa­ra­ga­vę su­pran­ta, kad lie­tu­viš­kas vy­nas yra ge­ras.

– Mi­ni­te lie­tu­viš­ko ku­li­na­ri­nio pa­vel­do tra­di­ci­jas – ar ga­li­ma kal­bė­ti apie lie­tu­viš­ką vyn­da­rys­tę Dzū­ki­jo­je, ki­taip sa­kant, – ką gė­rė mū­sų pro­tė­viai?

– Mū­sų pro­tė­viai bu­vo iš­ra­din­gi ir jau nuo se­no mo­kė­jo ga­min­ti ne tik stip­riuo­sius gė­ri­mus, alų, mi­dų, bet ir vy­ną. Net še­ši mū­sų ga­mi­na­mi vy­nai įtrauk­ti į tau­ti­nio pa­vel­do są­ra­šą, nes ga­mi­na­mi griež­tai lai­kan­tis mū­sų šei­mos re­cep­to. Lie­tu­va ne­bu­vo vy­nuo­gių au­gi­ni­mo kraš­tas, tad ir šios tra­di­ci­jos – ga­min­ti vy­ną iš vy­nuo­gių – nė­ra. Lie­tu­viai ga­mi­no vy­ną iš uo­gų, vai­sių ypač obuo­lių, ser­ben­tų. Ma­nau, kad kiek­vie­nas sa­vo šei­mo­je ga­li at­ras­ti se­ne­lius, ku­rie kai­me ga­mi­no vie­no­kį ar ki­to­kį vai­sių uo­gų vy­ną.

– Ne už kal­nų pa­va­sa­ris, esa­te mi­nė­jęs, kad va­sa­rą yra min­čių su­reng­ti Dzū­ki­jo­je vie­ti­nės pro­duk­ci­jos, ne­bū­ti­nai vy­nų, de­gus­ta­ci­jos šven­tę – gal jau yra kon­kre­tes­nių min­čių?

– Pla­nų tu­ri­me tik­rai daug, tad vi­sas nau­jie­nas tik­rai grei­tai iš­gir­si­te. Šven­tė bus, o ko­kia for­ma, ma­nau, pri­klau­sys jau nuo vy­no (juo­kia­si).

Sausio 26–28 d. „Miella vyninė“ pri­sta­tys nau­jas gast­ro­no­mi­nio tu­riz­mo kryp­tis pa­ro­do­je „Ad­ven­tur 2024“ Vil­niuje, „Litexpo“ parodų centre.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.