Žu­vies par­da­vė­jas Vy­gan­tas: „Bran­gu bū­na tiems, ku­rie žiū­ri į di­džiau­sias kai­nas“

Mažosios bendrijos „Vy­gan­to žu­vis“ va­do­vas Vy­gan­tas Vil­bi­kas (nuotr.) apie žu­vis ži­no daug – nuo jų suž­ve­jo­ji­mo iki vir­tu­vės.

Žuvininką Vy­gan­tą kal­bi­na Al­do­na Ku­dzie­nė.

– „Grįž­ta vy­ras na­mo iš dar­bo. Ant sta­lo raš­te­lis: „Mie­la­sis, aš iš­ėjau pas drau­gę. Va­ka­rie­nė ant vi­ryk­lės. Meš­ke­rės kam­pe. Jei ly­de­ka kai­nuos dau­giau kaip 5 eu­rai – nu­pirk eše­rių.“ Ar to­kie at­ve­jai tik anek­do­tuo­se, ar ir re­a­lia­me gy­ve­ni­me jų pa­si­tai­ko?

– Su to­kiais at­ve­jais ne­su su­si­dū­ręs, ta­čiau daž­nai pa­si­tai­ko, kad at­ėjęs vy­ras su žmo­nos raš­te­liu, skai­to pir­mą kar­tą gir­di­mus jam žu­vies pa­va­di­ni­mus.

– Aly­tu­je gau­ti ko­ky­biš­kos žu­vies bu­vo ne­leng­va. „Vy­gan­to žu­vies“ at­si­ra­di­mas la­bai pra­džiu­gi­no žu­vies mė­gė­jus. Iš kur į Jū­sų par­duo­tu­vę at­ke­liau­ja žu­vis?

– Rū­ky­ta žu­vis ve­ža­ma iš Kre­tin­gos, Ši­lu­tės, Lat­vi­jos, sū­dy­ta – taip pat iš Lat­vi­jos ir Kre­tin­gos. Daug me­tų pre­kiau­ju žu­vi­mi, jau spė­jau at­rink­ti, kas mo­ka ge­riau rū­ky­ti žu­vį karš­tu, o kas – šal­tu rū­ky­mu.

– Pre­kiau­ja­te vie­ti­ne ir at­vež­ti­ne žu­vi­mi. Tur­būt įta­kos asor­ti­men­tui tu­rės se­zo­niš­ku­mas?

– Rū­ky­tų ir šal­dy­tų žu­vies pro­duk­tų pre­ky­bai se­zo­niš­ku­mas turi ma­žai įta­kos, su švie­žia žu­vi­mi yra sun­kiau Lie­tu­vo­je žve­jams mė­gė­jams ir ver­sli­nei žve­jy­bai tai­ko­mi įvai­rūs drau­di­mai žve­jo­jant lau­ki­nes žu­vis.

– Kla­si­ki­nis pir­kė­jų pa­si­rin­ki­mas – skumb­rė, la­ši­ša?

– Ne­pa­tai­kė­te. Kla­si­ki­nis pa­si­rin­ki­mas yra sil­kė, šal­dy­ta jū­ros ly­de­ka ir kar­pis.

– Aly­tiš­kiams siū­lo­te ne vie­ną nau­jie­ną. O prieš šven­tes ar pa­gau­sės, ar dar pa­į­vai­rės asor­ti­men­tas? Ko­kio­mis die­no­mis žu­vi­mi pa­pil­do­mos par­duo­tu­vės len­ty­nos?

– Kas sa­vai­tę ban­do­me nau­jus žu­vies asor­ti­men­to va­rian­tus, ste­bi­me, kas pa­si­tvir­tins. Pro­duk­tus sten­gia­mės par­duo­ti kuo švie­žes­nius, tai šal­dy­tu­vus pil­do­me kas­dien, iš­sky­rus švie­žią žu­vį, ku­rią gau­na­me ket­vir­ta­die­nį ir ki­tą da­lį – penk­ta­die­nį.

– O stin­tos šie­met kim­ba?

–Stin­tos šie­met vė­luo­ja, la­bai stip­riai vė­luo­ja.

– Vos pra­vė­rus jū­sų krau­tu­vės du­ris, pa­si­tin­ka gra­žiau­siai iš­dė­lio­ta žu­vis. Asor­ti­men­tą iš­vy­dus tur­būt daž­nai pa­si­girs­ta pir­kė­jų svars­ty­mai: at­vė­sin­tą ar šal­dy­tą, o gal rū­ky­tą, ne pa­ban­dy­ki­me ma­ri­nuo­tą… Ką pa­ta­ria­te rink­tis – ska­nes­nę ar svei­kes­nę?

– Pir­miau­sia pa­si­tei­rau­ju, ko ieš­ko pir­kė­jas ir tuo­met re­ko­men­duo­ju pa­gal po­rei­kį.

– Die­to­lo­gų tei­gia­ma, kad nau­din­ga ta šal­dy­ta žu­vis, ku­ri su­gau­ta už­šal­do­ma smū­gi­niu bū­du. Dar siū­lo­ma val­gy­ti lau­ki­nę žu­vį. To­kia žu­vi­mi pre­kiau­ja­te?

– Taip, tu­ri­me įvai­riau­sios. Ir smū­gi­niu šal­dy­mu už­šal­dy­tos. Šis šal­dy­mo bū­das dar va­di­na­mas sau­su šal­dy­mu, ka­dan­gi žu­vį už­šal­do grei­tai ir pa­pil­do­mai ne­nau­do­ja van­dens.

– Gal jau pa­ste­bė­jo­te, ko­kios žu­vies aly­tiš­kiai ne­mėgs­ta ir ne­per­ka?

– Aly­tiš­kiai rečiau perka šviežią žuvį, turbūt todėl, kad ją reikią išskrosti, nuskusti ar kitaip išdoroti.

– Ko­kia žu­vis pa­klau­siau­sia Jū­sų par­duo­tu­vė­je, ką pir­miau­sia iš­graibs­to?

– Šal­dy­tą jū­ros ly­de­ką, ka­dan­gi ji pi­ges­nė nei ki­tur, kai­nuo­ja tik 3.99 už ki­log­ra­mą.

– Sa­ko­ma, kad lie­tu­viai žu­vies val­go per ma­žai. Tie­sa?

– Ly­gi­nant su kai­my­ni­ne vals­ty­be Lat­vi­ja, lie­tu­viai žy­miai ma­žiau var­to­ja žu­vies, pir­mo­je vie­to­je mū­suo­se – kiau­lie­na.

– Kai gau­do­ma žu­vis – spor­tas, kai pa­sa­ko­ja­ma apie žve­jy­bą – me­nas. Ar iš pir­kė­jų ten­ka iš­girs­ti kal­bų apie su­gau­tos žu­vies di­du­mą, gau­su­mą?

– Keis­ta, tačiau dauguma žvejų, kurie mėgsta laisvalaikį praleisti žvejodami, rečiau valgo žuvį.

– Žve­jų pa­pras­tai klau­sia­ma apie di­džiau­sius pa­sie­ki­mus, o Jū­sų, pre­kiau­jančio žuvies produktais, paklausi­me, ar čempioniškų pirkimų būna?

– Bū­na. Bet la­bai džiau­giuo­si ir ne­daug per­kančiais. O smagiausia linksmai pasikalbėti su pirkėju, nesvarbu, kiek ir ko jis bepirktų.

– Ten­ka gir­dė­ti de­jo­nių, kad žu­vis – bran­gi. Bet ar daž­nas įver­ti­na tai, kad višč iukas užauga per 2, kiaulė – per 8 mėnesius, o žuvims reikia ir 3 metų. Dar ją ir pagauti reikia.

– Bran­gi žu­vis daž­niau­sia bū­na tiems, ku­rie žiū­ri į di­džiau­sias kai­nas, to­kias, kaip, pa­vyz­džiui, rū­ky­tas tu­nas, rū­ky­tas un­gu­rys, šios žu­vys nie­ka­da ne­bu­vo ir, ma­tyt, ne­bus pi­gios. Tie­sa, šal­dy­tos jū­ros ly­de­kos kai­na ne­si­kei­čia jau 6 me­tus.

– Tu­ri­te ke­lias žu­vies par­duo­tu­ves skir­tin­guo­se mies­tuo­se. Ar tai pir­ma­sis Jū­sų ver­slas? Gal esa­te nė­ręs ir į ki­tas veik­las?

– Vis­ką, ką da­ro­me, da­ro­me kar­tu su žmo­na Eg­le, taip yra leng­viau, nes vie­nas ki­tą pa­lai­ko­me. Va­sa­ros me­tu ten­ka šiek tiek ūki­nin­kau­ti.

– Ste­bė­jau Jus dir­ban­tį ir, ro­dės, kad esa­te sa­vo šir­džiai mie­lo­je veik­lo­je. Ne­kly­dau?

– Gal ne tiek mie­lo­je veik­lo­je, kiek sma­gu čia dirb­ti dėl žmo­nių, ku­rie ap­si­lan­ko. Aly­tu­je di­džio­ji da­lis pir­kė­jų tu­ri pui­kų hu­mo­ro jaus­mą, o dir­bant su gera nuotaika grei­čiau ir dar­bo die­na pra­ei­na.

– Esa­te sa­kęs, kad vi­sa kū­čių sta­lo pi­ra­mi­dė sta­to­ma ant sil­kės. Ko­kios? Su gal­va, be gal­vos, fi­lė, ma­ri­nuo­tos, rū­ky­tos…

– Pir­me­ny­bė tei­kia­ma se­no­vi­nei bač­ko­se sū­do­mai sil­kei su gal­va, jos yra na­tū­ra­liau­sios.

– Koks kul­ti­nis šven­čių pa­tie­ka­las Jū­sų na­muo­se?

– Kil­kių fi­lė su­muš­ti­nu­kai su juo­da duo­na ir svo­gū­no laiš­ku. Be svies­to.

– Ar ga­li­ma Jū­sų par­duo­tu­vė­je iš anks­to už­si­sa­ky­ti žu­vies pro­duk­tų?

– Ga­li­ma už­si­sa­ky­ti, iš­im­tis tik sa­vai­tė prieš Ka­lė­das, nes dar­bo pa­dau­gės ir ne vi­sa­da bus ga­li­ma iš­pil­dy­ti klien­tų no­rus. Bet ko dėl jų ne­pa­da­ry­si...

Nors įpras­tai „Vy­gan­to žu­vis“ ne­dir­ba sek­ma­die­niais, bet gruo­džio 24-ąją, Kū­čių die­ną, pir­kė­jus ap­tar­naus iki 13 val., o gruo­džio 23 die­ną, dirbs iki 19 val. Kad nie­kas nie­ko ne­pri­truk­tų ir vi­si pa­jus­tų šven­tę!

– Ačiū už po­kal­bį, sma­gių ar­tė­jan­čių šven­čių jums ir pir­kė­jams!

* * *

Še­še­rius me­tus pa­ties su­kur­ta­me ver­sle be­si­su­kan­tis Vy­gan­tas Vil­bi­kas – tei­sės moks­lus anks­čiau krim­tęs dzū­kas, šak­ni­nis va­rė­niš­kis. Į ver­slą pir­miau­sia „įkri­to“ Vil­niu­je. Tuo­met prieš Kū­čias Vy­gan­das tal­ki­no tė­čiui, vie­na­me sos­ti­nės tur­gu­je pre­kia­vu­siam dar­žo­vė­mis. Kaip tik tuo me­tu at­si­lais­vi­no gre­ta bu­vu­sio žu­vies sky­riaus pa­tal­pos, į jas ir nu­kry­po Vy­gan­to akys. Šian­dien jis – dvie­jų žu­vies par­duo­tu­vių sa­vi­nin­kas: pir­kė­jams jau ge­rai ži­no­mos Va­rė­no­je ir ne­se­niai du­ris at­vė­ru­sios Aly­tu­je, Vil­niaus gat­vė­je. „Sa­vęs sėk­min­go ver­sli­nin­ko ti­tu­lu dar ne­ti­tu­luo­ju, sten­giuo­si dirb­ti nuo­šir­džiai“, – sa­ko V.Vil­bi­kas.