Plunks­nos sesės ir broliai rašytojos klau­sė: kaip sukurti po­pu­lia­rų ro­ma­ną?

Jau dve­jus me­tus Lie­tu­vo­je po­pu­lia­riau­sią gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros ra­šy­to­ją, an­glų kal­bos dėsty­to­ją bei ver­tė­ją pri­sta­tė ir kal­bi­no „Tėk­mės“ klu­bo pir­mi­nin­kė Re­gi­na Ra­si­mie­nė. Po­kal­bis pra­si­dė­jo nuo pen­kio­lik­to­jo au­to­rės pa­ra­šy­to ro­ma­no „Kas bū­tų, jei…“.

Irena jau­čia­si lai­min­ga, kad skai­ty­to­jams pa­tin­ka jos ro­ma­nai, o ra­šy­mas tei­kia di­de­lį ma­lo­nu­mą. Po­kal­bio me­tu Ire­na at­vė­rė pa­slap­tį, ką šiuo me­tu ra­šo, pa­si­da­li­jo su plunks­nos ko­le­go­mis min­ti­mis apie kū­ry­bą, ra­šy­mo sub­ti­ly­bes, kas jai su­tei­kia įkvė­pi­mo. Li­te­ra­tai Ire­nos klau­sė pa­ta­ri­mo, kaip pa­ra­šy­ti ro­ma­ną, ku­ris su­lauk­tų skai­ty­to­jų to­kio po­pu­lia­ru­mo, ko­kio su­lau­kia jos kny­gos. Ką Ire­na at­sa­kė li­te­ra­tams, lai vi­siems ki­tiems iš­lie­ka pa­slap­tis.

Šio­je gruo­džio po­pie­tė­je links­mai skam­bė­jo Lo­re­tos Za­ba­lu­je­vos su­kur­tos ly­riš­kos ka­lė­di­nės dai­nos. Sa­vos pro­zos iš­trau­kas skai­tė Pal­my­ra Pra­cu­vie­nė, Onu­tė Bal­tru­ke­vi­čie­nė, Ja­ni­na Ba­le­vi­čie­nė, Ri­mu­tė Griš­ke­vi­čie­nė, Dai­nu­tė Kur­ku­lio­nie­nė-Rais­ti­nė, Eu­ge­ni­jus Gun­tu­lio­nis. Pa­mąs­ty­mais apie kū­ry­bą da­li­jo­si Ro­mal­das Za­bu­lio­nis. Nuo­tai­kin­gą iš­trau­ką pa­tei­kė L.Za­ba­lu­je­va. Sa­vo ei­les skai­tė gar­bin­giau­sias am­žiu­mi bei pa­tir­ti­mi po­etas Al­bi­nas Rau­lič­kis.

Dar ne­si­bai­gė dzū­kiš­kų tar­mių me­tai, tad vi­si pa­si­džiau­gė­me iš­klau­sę R.Griš­ke­vi­čie­nės mi­nia­tiū­rą tar­miš­kai.

Li­te­ra­tū­ri­niai bro­liai ir se­sės pa­si­da­li­jo ne tik sa­vo min­ti­mis, kū­ry­bos iš­trau­ko­mis, bet ir drau­giš­kai pa­si­ben­dra­vo prie ka­vos puo­de­lio, vi­sai ša­lia tų, ku­riems ir ra­šo, nes tuo pat me­tu skai­ty­to­jai už­suk­da­vo pa­si­im­ti kny­gų į na­mus. Šio­je jau­kio­je po­pie­tė­je Ka­lė­dų dva­sia ple­ve­no ne tik ore, bet ir su­si­rin­ku­sių­jų šir­dy­se.

„Tėk­mės“ pir­mi­nin­kės R.Ra­si­mie­nės ini­cia­ty­va kiek­vie­nas ga­lė­jo iš­ban­dy­ti sa­vo lai­mę, trauk­da­mi šven­ti­nius lo­te­ri­jos bi­lie­tus, ku­rie vi­si bu­vo lai­min­gi. At­si­svei­kin­da­mi dė­ko­jo­me vie­ni ki­tiems ir mie­loms bib­lio­te­kos dar­buo­to­joms, lin­kė­da­mi svei­ka­tos, to­les­nio gra­žaus ben­dra­vi­mo, op­ti­miz­mo, kū­ry­bi­nių min­čių, kas­die­nės lai­mės ir gra­žių šven­čių.

Ir li­te­ra­tai, ir Vidz­gi­rio bib­lio­te­kos dar­buo­to­jos džiau­gia­si, kad bib­lio­te­kos erd­vė­se vi­siems yra vie­tos, kad vie­ni ki­tus su­ran­da ir at­ran­da bei pra­džiu­gi­na. Ti­ki­me, kad ir at­ei­ty­je, ma­ži bei di­de­li ra­šan­tys ir skai­tan­tys čia mie­lai už­suks, bus lau­kia­mi, šil­tai su­tin­ka­mi.

Ja­ni­na Ba­le­vi­čie­nė

Ra­sa Ar­ma­na­vi­čie­nė