Su Ka­ra­liš­ko­jo sta­lo Aly­taus eko­no­mi­ja su­si­ję XVII amžiaus ra­di­niai – Šile­lio gat­vė­je

Ko­kie kon­kre­čiai numatomi darbai Ši­le­lio gat­vės at­kar­po­je, mies­to sa­vi­val­dy­bė in­for­ma­ci­jos „Aly­taus nau­jie­noms“ dar ne­pa­tei­kė, to­dėl te­mą tę­si­me. Kaip tei­gia­ma Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Aly­taus–Ma­ri­jam­po­lės te­ri­to­ri­nio sky­riaus pra­ne­ši­me, de­ta­lių­jų ar­che­o­lo­gi­nių ty­ri­mų tiks­las bu­vo nu­sta­ty­ti, ar pla­nuo­ja­mų že­mės ju­di­ni­mo dar­bų vie­to­je yra ar­che­o­lo­gi­nių sluoks­nių, struk­tū­rų ar ra­di­nių, o juos su­ra­dus – fik­suo­ti, su­si­ste­min­ti moks­li­nę in­for­ma­ci­ją apie sluoks­nių sto­rį, chro­no­lo­gi­ją, su­rink­ti ar­che­o­lo­gi­nius ra­di­nius.

Ty­ri­mų me­tu iš­tir­tos 8 įvai­raus dy­džio per­ka­sos, ku­rių ben­dras plo­tas – be­veik 200 kv. m. Vi­sa­me tir­ta­me plo­te, iš­sky­rus tas vie­tas, ku­rios bu­vo su­nai­kin­tos anks­tes­nių že­mės ka­si­mo dar­bų me­tu tie­siant ko­mu­ni­ka­ci­jas, įren­giant in­fra­struk­tū­rą ir pan., po vir­šu­ti­niu 30–65 cm sto­rio ar­che­o­lo­giš­kai ne­ver­tin­go grun­to sluoks­niu, da­tuo­ja­mu XX–XIX a., fik­suo­tas 10–40 cm sto­rio tam­siai pil­ko smė­lio ar­che­o­lo­gi­nis sluoks­nis, ku­ris iš­ti­sai bu­vo per­si­jo­tas.

Re­mian­tis M.Dau­ba­ro at­lik­tų de­ta­lių­jų ar­che­o­lo­gi­nių ty­ri­mų „Aly­taus dvar­vie­tės te­ri­to­ri­jos Ši­le­lio g., Aly­taus m., Aly­taus m. sav. 2023 m.“ pa­žy­mos duo­me­ni­mis, sluoks­ny­je su­ras­ta la­bai gau­si brūkš­niuo­to­sios ke­ra­mi­kos ko­lek­ci­ja su XVI a. nu­miz­ma­ti­ne me­džia­ga bei dva­ro lai­kų ke­ra­mi­ka, ne­gau­siu mo­li­nių kok­lių rin­ki­nu­ku, lan­gų vit­ra­žų stik­lo frag­men­tais bei įvai­riais me­ta­li­niais ra­di­niais.

Zo­o­ar­che­o­lo­gi­nės me­džia­gos sluoks­ny­je la­bai ne­daug. Po pil­ko smė­lio ar­che­o­lo­gi­niu sluoks­niu se­kė gel­to­no smė­lio sluoks­nis, ku­ris dar bu­vo ti­ria­mas 10–20 cm į gy­lį, nes ke­lio­se jo vie­to­se bu­vo ap­tik­ta tit­na­gi­nių ra­di­nių. Gel­to­na­me smė­ly­je ap­tik­ta įgi­lin­tų struk­tū­rų iš ga­li­mai brūkš­niuo­to­sios ke­ra­mi­kos kul­tū­ros lai­kų bei vė­ly­ves­nių dva­ro bei XIX–XX a. lai­ko­tar­pių. Per­ka­so­se virš pil­ko smė­lio ap­tik­tas XIX a. II p. – XX a. I p. mū­ro frag­men­tas, ku­rio ar­chi­tek­tū­ri­nius ty­ri­mus at­li­ko ar­chi­tek­tė dr. Ie­va Blinst­ru­bie­nė.

Šiuo me­tu ty­ri­mų duo­me­nys per­duo­ti svars­ty­ti Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Ver­ti­ni­mo ta­ry­bai. Po ty­ri­mų vi­si tir­ti plo­tai už­pil­ti, pa­lie­kant ati­deng­tą tik mū­ro frag­men­tą, iki bus su­lauk­ta Ver­ti­ni­mo ta­ry­bos spren­di­mo. Vi­sa­me tir­ta­me plo­te fik­suo­tas ar­che­o­lo­gi­nis sluoks­nis su prie­šis­to­ri­nių lai­kų ra­di­niais (tit­na­gi­niai ra­di­niai, brūkš­niuo­to­ji ke­ra­mi­ka) bei XVII–XVI­II a. da­tuo­ja­mais dva­ro, mies­to lai­ko­tar­pio ar­te­fak­tais.

At­li­kus ty­ri­mus pa­aiš­kė­jo, kad da­lis ne­su­nai­kin­to ar­che­o­lo­gi­nio sluoks­nio tę­sia­si už at­lik­tų ty­ri­mų zo­nų, for­ma­liai iš­ei­nan­čių už kul­tū­ros ver­ty­bės – Aly­taus dvar­vie­tės – te­ri­to­ri­jos ri­bų, bet pa­ten­kan­čių į gat­vės ka­pi­ta­li­nio re­mon­to dar­bų zo­ną. To­dėl šio­se vie­to­se rei­ka­lin­ga at­lik­ti pa­pil­do­mus de­ta­liuo­sius ar­che­o­lo­gi­nius ty­ri­mus (pre­li­mi­na­rūs pa­pil­do­mų de­ta­lių­jų ar­che­o­lo­gi­nių ty­ri­mų plo­tai ap­im­tų apie 68 kv. m ben­drą plo­tą). Ne­at­mes­ti­na ga­li­my­bė, kad toks pats ar­che­o­lo­gi­nis sluoks­nis tę­sia­si vi­so­je nu­ma­ty­to­je re­mon­tuo­ti gat­vės zo­no­je, nes to­po­gra­fiškai smė­lė­ta Ne­mu­no upės te­ra­sa – la­bai tin­ka­ma vie­ta se­no­vės gy­ven­vie­tėms.

Ar­che­o­lo­gas Man­tas Dau­ba­ras: „Ty­ri­mai nė­ra baig­ti. At­lik­tas tik pir­mas jų eta­pas. Sun­ku kal­bė­ti ir apie ra­di­nių ver­tę, nes tai kol kas nė­ra iš­skir­ti­nės nu­miz­ma­ti­nės ver­ty­bės ar lo­bis, o jų ver­tė su­si­ku­ria kaip ne­su­ar­dy­to ar­che­o­lo­gi­nio sluoks­nio kon­teks­tas. Šiuo at­ve­ju ar­che­o­lo­gi­niai sluoks­nai yra per­mai­šy­ti – ra­di­niai įvai­rių lai­ko­tar­pių. Mū­sų dar­bi­nė hi­po­te­zė, kad ne­su­nai­kin­tas ar­che­o­lo­gi­nis sluoks­nis tę­sia­si už at­lik­tų ty­ri­mų zo­nos ri­bų, for­ma­liai iš­ei­na už kul­tū­ros ver­ty­bės – Aly­taus dvar­vie­tės – te­ri­to­ri­jos, iki pat san­kry­žos su Me­de­ly­no gat­ve. Pa­tei­kė­me Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to moks­li­nei ar­che­o­lo­gi­nei ko­mi­si­jai iš­va­dą apie pa­pil­do­mų ty­ri­mų po­rei­kį. Ty­ri­mus nu­ma­ty­tu­me tęs­ti pa­va­sa­rį. Ko­kią te­ri­to­ri­ją jie ap­im­tų – sun­ku kol kas pa­sa­ky­ti, bet ga­li at­si­tik­ti taip, kad ver­tin­gas sluoks­nis bus ras­tas ir ga­li tek­ti iš­kas­ti vi­są re­konst­ruo­ti nu­ma­ty­tą gat­vę.

Kal­bant apie ra­di­nius, nu­ste­bi­no brūkš­ne­li­nės ke­ra­mi­kos kie­kis, ji ati­duo­ta to­les­niems ty­ri­mams ab­so­liu­ti­nei da­tai nu­sta­ty­tai, ti­riant or­ga­ni­nes lie­ka­nas. Aki­vaiz­du, kad Ne­mu­no te­ra­sa bu­vo dė­kin­ga vie­ta žmo­nėms gy­ven­ti prie­šis­to­ri­niu lai­ko­tar­piu.

Tie­sio­giai su XVII–XVI­II a. Ka­ra­liš­ko­jo sta­lo Aly­taus eko­no­mi­ja (LDK vals­ty­bi­nė že­mės val­da, įkur­ta 1589 m., 1649 m. į ją įė­jo ir Aly­taus dva­ras) ra­di­nius sie­ti galėtume. Tačiau, pa­vyz­džiui, ras­tos mo­ne­tos ga­lė­jo bū­ti nau­do­ja­mos ne­bū­ti­nai kaip dva­ro gy­ve­ni­mo atri­bu­tas, juo­lab ša­lia bu­vo van­dens ma­lū­nas, į ku­rį at­va­žiuo­da­vo gy­ven­to­jai ir mo­kė­jo pi­ni­gus už su­mal­tus grū­dus. Tie­sio­giai su dva­ro ap­lin­ka ga­lė­tų bū­ti sie­ja­mos vit­ra­ži­nių lan­gų šu­kės, taip pat ala­vi­niai rė­me­liai, į ku­riuos jos bu­vo įsta­ty­tos. Tai – pra­ban­gą liu­di­jan­tys ra­di­niai, ku­rių ap­ti­ko­me.

Kal­bant apie tai, ką lems šie jau at­lik­ti ar­che­o­lo­gi­niai ty­ri­mai, tai re­mian­tis jų duo­me­ni­mis bus pra­plės­ta Aly­taus dvar­vie­tės. Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­ro ob­jek­to, te­ri­to­ri­ja, įra­šy­tos nau­jo­s ver­tin­go­sios sa­vy­bės.“

Kal­bė­jo­si Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė

biuro stalas