Bonsų parodoje Alytuje žada apsilankyti ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir... Kauno klinikų medikai (7)
Kiekvienas fotografas mato kitaip
Atsikelti 5 ryto, pasveikinti saulę Ryto Rasos sode, palaistyti kaitros alinamus augalus, 6 valandą – apsukti ratą kitą dviračiu pro Mažąją Dailidę. Pasidairyti į čia apsigyvenusią nendrinę vištelę ir antis albinosus (dėl rūšies Kęstutis konsultavosi su kolegomis, dar laukia jų atsakymo). 9 valandą jo darbotvarkėje – pasakojimas „Alytaus naujienų“ skaitytojams apie būsimą bonsų parodą. Pokalbio laikas limituotas (bet koi karpius, labiau panašius į šuniukus nei žuvis, paglostyti visgi spėjau), nes K.Ptakauskas ir šiaip užsiėmęs žmogus, juolab dabar, kai po trijų mėnesių pertraukos dėl traumos jo rankose – vėl fotoaparatas.
„Galiu mėgautis nuostabia Lietuvos gamta, patirti ypatingų nuotykių, naujų išbandymų ir supažindinti žmones su Lietuvoje gyvenančiais gyvūnais. Daug gamtos fotografų tai daro, bet kiekvieno iš mūsų matymo kampas kitoks. Praėjusią savaitę pamaryje su gamtos fotografu ir geru bičiuliu Borisu Belshevu išbandžiau naują fotografavimo būdą iš slėptuvės ant vandens. Ketvirtą valandą ryte jau buvome tokioje baloje, kurioje daugiau nei penkias valandas praleidome klūpodami ant kelių, ieškojome ir fotografavome paukščius. Rezultatas geras – penki Raudonosios knygos atstovai, pirmas iš jų pilkoji antis“, – sako pašnekovas.
Nors nuolatinės priežiūros reikalauja Ryto Rasos sodas ir apie šimtas bonsų (kai kuriuos per vasarą reikia formuoti net ir po šešis kartus), gamtos fotografija yra tas hobis, kuris K.Ptakauską įtraukė netgi smarkiau nei pats galėjo tikėtis.
Kieme lankosi 35-ių rūšių paukščiai
„Ne, gamtos fotografija su bonsais nekonkuruoja, gal tiesiog su bonsais nebesiplečiu“, – sako alytiškis, sukūręs lankomiausią Alytuje (o gal ir Lietuvoje) privačią erdvę savo kieme – japonišką Ryto Rasos sodą. Prieš kelerius metus baigęs fotografijos studijas Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale, Kęstutis prie šio užsiėmimo grįžo prasidėjus kovidui. Veiklus žmogus susirūpino: kuo reikės užsiimti, jei dėl karantino nebeliks kelionių, parodų, mokymų?
„Sakau, pabandysiu fotografuoti, o kadangi žiemą sode maitinu paukščius, tai nuo jų ir pradėjau. Paukštį nufotografuoti sunkiau nei gyvūną“, – pasakoja K.Ptakauskas, savo namų kieme Pirmajame Alytuje jau įamžinęs 35-ių rūšių paukščius.
Vasarą sparnuočiai pakapsto ir bonsus (jų žemėje pasitaiko skaniukų – vabalų ar kirminų), tačiau žalos nepridaro. Žiemą alytiškis paukščius fotografuoja pro langą, kuris „įstiklinamas“ puta su anga objektyvui. Dėl gero kadro kartais tenka pagyventi vėsiau – kambaryje būna ir vos 5 laipsniai šilumos. Naudoja maskuojantį tinklą, taigi sparnuočiai nesibaido ir įamžinami iš arti natūralioje aplinkoje. Šias nuotraukas Kęstutis publikuoja feisbuke, taip pat dalyvauja įvairiuose konkursuose internete. Laurus jau pelnė keli šimtai jo nuotraukų.
Svarbu išmokti pastebėti, kur „fotomodelis“ tupi
Draugai šmaikštauja, kad, kai drauge fotografuoti į gamtą vyksta K.Ptakauskas, tai yra garantija, jog sutiks įdomių gyvūnų ar retų paukščių. „Man gera gamtos fotografija yra tada, kai pavyksta atskleisti gyvūno charakterį“, – sako pašnekovas.
Fotoaparatas jo automobilyje – visada po ranka, nes taikėsi retų paukščių pastebėti sklendžiančių ar tupinčių šalia kelio. Tuomet labai svarbu fotoaparato nustatymus sureguliuoti dar nesustojus, kad paukštis nepasibaidytų. Taip yra tekę padaryti netgi gana retų sparnuočių nuotraukų, nes svarbiausia – išmokti pastebėti, pažinti paukščius gamtoje, tik tada gali tikėtis „auksinio kadro“.
Stulbina ne tik K.Ptakausko gamtos nuotraukos, bet ir istorijos „už kadro“. Praėjusią vasarą, važiuodamas namo iš eilinės gamtos fotosesijos, Kęstutis su kolega fotografu Ričardu Anusausku ir Rūta Žemaitiene melioracijos griovyje visai atsitiktinai surado nusilpusį briedį ir organizavo jo gelbėjimo operaciją. Veiksmas užtruko pusdienį ir suteikė nemažai adrenalino visiems jo dalyviams.
„Šaunuoliai ugniagesiai gelbėtojai, briedis buvo išvaduotas jų dėka. Nubėgdamas jis kelis kartus stabtelėjo ir atsigręžė. Ir viskas buvo jo žvilgsnyje... Tai reikėjo patirti, buvo nubraukusiųjų ašaras“, – apie unikalią patirtį pasakoja Kęstutis.
Naminei pelėdai dar liko trečias dublis
K.Ptakauskas pripažįsta, kad yra gyvenime turėjęs septynias gyvybei pavojingas situacijas, kurios baigėsi gerai, tačiau jis šia patirtimi piktnaudžiauti nelinkęs: „Tikrai esu atsargus, be reikalo nerizikuoju ir neįsivaizduoju, kaip ta šaka manęs neišlaikė…“
Taip alytiškis kalba apie traumą, kuri galėjo baigtis labai liūdnai. Į augalotą liepą jis įsilipo norėdamas nupjauti šaką, kuri trukdė vaizdui – fotografuoti naminę pelėdą. Viena laimė, kad pjūklą numetė anksčiau ir iš beveik 6 metrų aukščio krito tuščiomis rankomis. Kas buvo po to – neprisimena. Atgaudavo sąmonę tik momentais, kai bandė pasiekti pagalbą. Medikai konstatavo penkių stuburo slankstelių ir šonkaulių lūžius, dvi paras praleido reanimacijoje, o po gydymo dar laukė nelengva reabilitacija: „Manau, kad atsistojau ant kojų kur kas greičiau, nes turėjau didžiulę motyvaciją grįžti į aktyvų gyvenimą.“
Pelėdos – vieni mėgstamiausių Kęstučio paukščių, tačiau juos nufotografuoti labai sunku, reikia tai daryti tamsoje. Naminės pelėdos nepasiseka įamžinti jau antrą kartą, svarsto, gal trečias nemeluos?
Dar priduria, kad laipioti į medžius jam nėra jokia naujiena – yra tekę genėti aukštus medžius, taip pat... iškelti iš pušies viršūnės papūgą arą. Pagalbos paprašė jos savininkas – Kęstučio brolis Vytautas Ptakauskas. „Ara tupėjo aukštame medyje ir man pavyko ją nutverti už kojų, rizikuojant likti be pirštų, nes šio paukščio snapas yra didelis ir grėsmingas. Rankas sukapojo, bet nukėliau“, – šypsosi Kęstutis.
„Sanatorijoje“ – prezidento ir kitų garsenybių bonsai
Šie metai K.Ptakauskui buvo sėkmingi: jo bonsai dalyvavo trijose tarptautinėse parodose ir Europos bonsų ir suisekių kongrese bei pelnė keturis apdovanojimus. Spalio mėnesio planuose –kelionė į Kiniją, o artimiausi planai siejasi su tarptautine paroda Alytuje. Ją finansuoja Kultūros ministerija ir privatūs rėmėjai. Alytaus miesto savivaldybė lėšų renginiui neskyrė.
„Vis dėlto labai gaila, kad Alytuje taip ir neatsirado japoniškas sodas“, – paliečiame jautrią temą. Taip, Dzūkijos sostinė pavasarį kviečia apsilankyti žydinčių sakurų alėjoje Žaliojoje gatvėje, tačiau japoniškas vyšnias, kaip, beje, ir visus lietuviškus medžius reikia prižiūrėti ištisus metus. Dovanotos sakuros Žaliojoje gatvėje rūpestingos šeimininko rankos stokoja: krūmapjove sužaloti kamienai, laistymo trūkumas medeliams kenkia. Juolab ir auga sakuros prastame grunte. Kęstutis mena, kaip sunkiai, su laužtuvu teko ruošti joms duobes. Ir apgailestauja, kad dabar dovanoti medžiai prižiūrimi ne taip, kaip derėtų.
„Viskas reikalauja priežiūros – laiko, pastangų ir išmanymo“, – sako alytiškis, kuris ne tik pats augina bonsus, bet ir padeda juos prižiūrėti savininkams. Ryto Rasos sode šią žiemą praleido trys prezidento G.Nausėdos medeliai. Baltąją pušį, prezidento gautą dovanų iš Japonijos, pamatysime ir parodoje Alytuje. Bonso amžius – apie 60 metų. G.Nausėda bonsais domisi jau seniai, 1987 metais jis pirmą kartą atvažiavo į Alytų, kur vyko bonsų ir japonistikos paroda, tuomet ir susipažino su jos organizatoriumi K.Ptakausku. Vėliau lankėsi visose alytiškio organizuotose bonsų ir Japonijos meno parodose, kurios vyko Dzūkijos sostinėje ir Vilniuje.
Šiuo metu Ryto Rasos sode yra „slaugomas“ ir bonsas, atkeliavęs iš Kauno universitetinių klinikų, jo savininkas – vienas medikų, gydžiusių Kęstutį.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
remiantis, neoficialiais…
Komentaras
remiantis, neoficialiais duomenimis, šalies Prezidentas į Alytų atvyksta su Albinu aptarti "regiono strateginio vystymo planų ir teismų darbo"
kada nustos vaziuoti furos…
Komentaras
kada nustos vaziuoti furos Santaikos gatve
Malonu, kad per paskutinius…
Komentaras
Malonu, kad per paskutinius rinkimus nerinkdami alytiškiai apvalė būsimą tarybą nuo pilietininkų likučių. Kaip ir iniciatyvų dėl bomsų. Kaip ir Prezidentui, jei pagal savo kompetenciją tik tokias problemas mato Alytuj, paskutinė kadencija. Nes kiti į Prezidentus kandidatuojantys į tokius susireikšminimus net dėmesio neteikia. Kaip ir alytiškiai.
čia komentaruose savo…
Komentaras
čia komentaruose savo pimpiliukus besimatuojantys, nepastebėjote, kad straipsnis ne apie juos, o apie grožį ir jį kuriančius žmones?
Išvalysim nuo alpinėtojų,…
Komentaras
Išvalysim nuo alpinėtojų, kurie nuo savo intrigų alpsta ir paskui savim tokius pat tempias.
Čia kažkoks grybas rašo ,…
Komentaras
Čia kažkoks grybas rašo , kad "alpinėja teisme nuo savo intrigų". Jei žmonės ir alpsta teisme, tai tik nuo tų parazitų elgesio, kuriuos jie buvo priversti paduoti į teismą
Gal lankydamasis Alytuj…
Komentaras
Gal lankydamasis Alytuj Prezidentas užeis ir į Alytaus teismą, pasikalbėt su kolektyvu? Kur remiantis Konstitucijos 84 str., skyrė naujas Alytaus teismo vadoves, pasidomėt? Ir informuot alytiškius, ar stengsis teisme ir Alytuj užtikrint Konstitucijos įstatymų laikymosi viršenybės virš kitų? Ar ne tes, nesilaikant įstatymų nusirist iki situacijų? Kai tiesiog teismo salėje prieinama iki mirtinų situacijų alpinėjant nuo savo intrigų? Nes to neaiškinant visuomenei, atrodo, tarsi jiems kas dienybė ir nieko nestebinanti? Kur per rinkimus alytiškiai urmu nerinkdami nupūtė tokių metodų atstovą į politinę kanalizaciją su visu rinkiminiu sarašu. Nors davę priesaikas laikytis įstatymų sistema apie tai iki šiandien bando nutylėt. Kaip ir Prezidentas, Konstitucijos garantas.