NA­TO pri­dė­jus į kel­nes, Pu­ti­nas pe­ri­ma ini­cia­ty­vą

JAV pre­zi­den­tas Joe Bi­de­nas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Di­džia­ja­me kie­me rė­žė spy­čių no­mi­na­liai skir­tą lie­tu­viams, o iš tik­rų­jų – sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­jos kal­bą, skir­tą ame­ri­kie­čiams ir vi­sam pa­sau­liui (spren­džiu taip dėl to, nes gir­dė­jau ten gra­žiai skam­bė­ju­sių da­ly­kų, be to, pa­ti­ki­ni­mų, esą pre­le­gen­tas dar nie­ka­da li­gi šiol ne­si­jau­tė toks ener­gin­gas, ne­pai­sant so­li­daus am­žiaus). Vie­nas svar­biau­sių tos kal­bos as­pek­tų – JAV vaid­muo eg­zis­tuo­jan­čiai pa­sau­lio tvar­kai, taip pat ir už­tik­ri­nant lai­vą pre­ky­bą ir lai­vų na­vi­ga­ci­ją.

As­pek­tas – svar­bus. Nes liu­di­ja aiš­kią da­bar­ti­nės JAV ad­mi­nist­ra­ci­jos iš­ti­ki­my­bę bei įsi­pa­rei­go­ji­mą glo­ba­lios eko­no­mi­kos sis­te­mai, tai­syk­lėms. Kas ne­bu­vo taip vie­na­reikš­miai aiš­ku Va­šing­to­ne pre­zi­den­tau­jant Do­nal­dui Trum­pui.

Šį lo­zun­gą ta­čiau iš­gir­do ne tik VU kie­me su­si­rin­kę p. Bi­de­no tie­sio­gi­niai klau­sy­to­jai. Aki­vaiz­du, kad pa­ma­tę pil­nas NA­TO ša­lių va­do­vų kel­nes, svars­tant Uk­rai­nos sau­gu­mo klau­si­mą, ir šiaip at­ši­pu­sius blo­ko dan­tis, už­tik­ri­nant de­mo­kra­tiją pa­si­rin­ku­sių vals­ty­bių sau­gu­mą, į ata­ką pa­ki­lo Ru­si­jos pa­jė­gos.

Skys­tos NA­TO blauz­dos Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui su­vei­kė it ge­riau­sias su­per­sti­mu­lia­to­rius, pa­dė­jęs jam at­si­gau­ti po po­li­tiš­kai grės­min­go ka­ri­nės for­muo­tės „Vag­ner“ maiš­to bir­že­lio pa­bai­go­je, ka­da jis at­ro­dė vi­siš­kai pa­si­me­tęs, pri­vers­tas pa­lik­ti Mask­vą, o jo su­kur­tos ir kon­tro­liuo­ja­mos struk­tū­ros – esan­čios ne­efek­ty­vios ir be­jė­gės.

Ka­ri­niai da­li­niai Uk­rai­nos fron­tuo­se ėmė­si in­ten­sy­ves­nių kon­tra­veiks­mų prieš uk­rai­nie­čių pa­jė­gas.

Po­nas Pu­ti­nas pa­skel­bė, kad jo ša­lis nu­trau­kia ben­dra­dar­bia­vi­mą dėl va­di­na­mo­sios „Juo­do­sios jū­ros ini­cia­ty­vos“, ku­ri lei­do iš Uk­rai­nos uos­tų į pa­sau­lio rin­kas iš­ga­ben­ti šios ša­lies aruo­duo­se su­kaup­tus grū­dus.

Vė­liau, tre­čia­die­nį po pie­tų, Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja pri­dū­rė, kad Juo­dą­ja jū­ra į Uk­rai­nos uos­tus ei­nan­čius lai­vus lai­kys sa­vo tai­ki­niais, nes šie bus lai­ko­mi įta­ria­mais ga­be­nan­tys ka­ri­nę pa­ra­mą Uk­rai­nai.

Vie­nu me­tu at­ro­dė, kad va­ka­rie­čių ne­be­vei­kia iš Krem­liaus sklin­dan­tis nuo­la­ti­nis šan­ta­žas. Bu­vo pa­na­šu, kad jie spjau­ti no­rė­tų į p. Pu­ti­no ir jam ar­ti­mų de­ge­ne­ra­tų gra­si­ni­mus bran­duo­li­niais gin­klais. NA­TO su­si­ti­ki­mas ir tai, kas vyks­ta jam pa­si­bai­gus, ke­lia abe­jo­nių, kad ta­sai šan­ta­žas iš­ties ne­be­vei­kia.

JAV pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas sau­gu­mo klau­si­mais Ja­ke‘as Sul­li­va­nas, at­sa­ky­da­mas į ašt­rų uk­rai­nie­čių žur­na­lis­tės klau­si­mą Vil­niu­je apie tai, kad JAV pa­ra­mos Uk­rai­nai po­li­ti­ką gal­būt de­ri­na su Ru­si­jos re­ži­mu, pik­to­kai pa­ra­gi­no ne­ti­kė­ti ir ne­skleis­ti są­moks­lo te­ori­jų.

Kon­spi­ro­lo­gi­ja – ne pats ge­riau­sias po­li­ti­kos ana­li­zės bū­das. Ta­čiau ku­riuo dar kam­pu šią sa­vai­tę rei­kia pri­si­min­ti p. Bi­de­no lo­zun­gus apie „lais­vą na­vi­ga­ci­ją“ vi­sa­me pa­sau­ly­je tuo me­tu, kad Krem­liaus dik­ta­to­rius iš­kart po to skel­bia apie jū­ri­nę Uk­rai­nos blo­ka­dą ir drau­di­mą iš­ga­ben­ti grū­dus, ku­rie kri­tiš­kai svar­būs ne­tur­tin­gų pa­sau­lio ša­lių žmo­nėms?

Kas čia la­biau tin­ka: ra­cio­na­lie­ji ar­gu­men­tai ar kon­spi­ro­lo­gi­ja?