Ri­mas An­ta­nas Če­so­nis: „Aš my­liu vi­sus Aly­taus žmo­nes”

Aly­taus mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das R.A.Če­so­niui su­teik­tas 2022 me­tais už ypa­tin­gus nuo­pel­nus Aly­taus mies­tui – pa­ra­mą ver­slo plėt­rai bei sklai­dai, kul­tū­rai ir me­nui, so­cia­li­nei sri­čiai, už Aly­taus gar­si­ni­mą ana­pus At­lan­to, pa­gal­bą Aly­taus jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms ir ben­drų pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mą.

„Per daug emo­ci­jų, esu la­bai dė­kin­gas už su­teik­tą gar­bę, my­liu vi­sus Aly­taus žmo­nes“, – kal­bė­jo sve­čias, ku­riam po me­tų per­trau­kos va­kar vi­ce­me­rė J.Šu­ke­vi­čie­nė įtei­kė Gar­bės pi­lie­čio re­ga­li­jas, per­da­vė į Uk­rai­ną iš­vy­ku­sio me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio svei­ki­ni­mus bei pa­kvie­tė pa­si­ra­šy­ti Aly­taus gar­bės pi­lie­čių kny­go­je.

Į Aly­tų bu­vęs Aly­taus ir Ro­čes­te­rio su­si­gi­mi­nia­vu­sių mies­tų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, JAV gy­ve­nan­tis R.A.Če­so­nis at­vy­ko drau­ge su sū­nu­mi Al­gi­man­tu ir anū­ke Se­ra, jį taip pat ly­dė­jo sū­nė­nas Sau­lius Če­so­nis su žmo­na Jū­ra­te, gy­ve­nan­tys Kau­ne. Lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je yra gi­męs ir R.A.Če­so­nis, ta­čiau, kaip pats sa­ko, jis lai­ko sa­ve dzū­ku. Iš Dzū­ki­jos ki­lę abu jo tė­vai: ma­ma – nuo Du­sios eže­ro, tė­ve­lis – Šeš­to­kų, jie su­si­tuo­kė 1939 me­tais Sim­no baž­ny­čio­je.

„Dzū­ki­ja man ypa­tin­gai bran­gi, čia pa­ti­riu daug tei­gia­mų emo­ci­jų“, – pri­si­pa­ži­no sve­čias.

Dzū­ki­jos sos­ti­nės Aly­taus ir JAV Ro­čes­te­rio mies­tų drau­gys­tė tę­sia­si jau try­lik­tus me­tus, prie to, kad ji to­kia ak­ty­vi, džiu­gi­nan­ti re­zul­ta­tais, pri­si­dė­jo ne tik pats R.A.Če­so­nis, bet ir jo duk­ra Jo­lan­da. Ben­drys­tė, ku­riai ne­truk­do net At­lan­to van­de­ny­nas, ste­bė­ti­nai dau­gia­ly­pė – nuo mu­zi­ki­nio te­le­til­to, ku­ria­me gro­jo jau­ni­mo sim­fo­ni­nis or­kest­ras „Sva­jo­nė“ ir JAV jau­nie­ji mu­zi­kan­tai, iki ka­lė­di­nių do­va­nų – jau­kių ple­dų sen­jo­rams ir pa­na­šiai, o šią ben­drys­tę vie­ni­ja šil­tas žmo­giš­kas ry­šys.

„No­riu pa­si­džiaug­ti, kad Aly­taus ir Ro­čes­te­rio mies­tų ben­dra­dar­bia­vi­mas duo­da il­ga­lai­kių vai­sių. Ne­se­niai ma­ne pa­sie­kė aly­tiš­kės Vai­dos Ur­bo­nai­tės elek­tro­ni­nis laiš­kas. Ši aly­tiš­kė – Aly­taus ir Ro­čes­te­rio su­si­gi­mi­nia­vu­sių mies­tų ko­mi­te­to skelb­to ra­ši­nių kon­kur­so „Ką aš pa­sa­ky­čiau prie Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ka­po“ 2-osios pre­mi­jos lai­mė­to­ja. Ji man pa­ra­šė, kad šis lai­mė­ji­mas ją pa­ska­ti­no rink­tis tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir di­plo­ma­ti­jos stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te, ku­rias ji bai­gė ir no­rė­tų sta­žuo­tis Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je JAV. Man pa­vy­ko tar­pi­nin­kau­ti, kad jai bū­tų su­teik­ta to­kia ga­li­my­bė. Ma­nau, kad tai la­bai kon­kre­tus mū­sų ben­dradar­bia­vi­mo vai­sius“, – kal­bė­jo R.A.Če­so­nis.

Vi­ce­me­rė J.Šu­ke­vi­čie­nė už­tik­ri­no, kad Aly­tus ir to­liau dės vi­sas pa­stan­gas, ieš­kos idė­jų, kaip pra­tęs­ti be­ndra­dar­bia­vi­mą su Ro­čes­te­riu (JAV) tiek sa­vi­val­dy­bės lyg­me­niu, tiek ir at­ski­rų įstai­gų, ko­lek­ty­vų. Be ki­ta ko, su­si­ti­ki­mo me­tu bu­vo įgar­sin­ta ir Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los jau­ni­mo sim­fo­ni­nio or­kest­ro „Sva­jo­nė“ sva­jo­nė nu­vyk­ti gast­ro­lių į Ame­ri­ką.